Rusija įspėja Vakarus dėl „didžiulės rizikos“, jei Ukrainai bus tiekiami naikintuvai F-16

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Popiežius Pranciškus svarbiam italų kardinolui pavedė misiją, tikėdamasis, kad ji gali sumažinti įtampą kare Ukrainoje ir atvesti į taikos kelią, šeštadienį pranešė Vatikanas.

Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni trumpame rašytiniame pranešime sakė, kad Pranciškus pavedė šią misiją kardinolui Matteo Zuppi , kuris yra artimas pontifikui.

Vos prieš savaitę Pranciškus Vatikane kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vėliau V. Zelenskis, paklaustas apie jų susitikimą, pareiškė manąs, kad bet koks tarpininkavimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu 2022 metų vasarį savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, yra neįmanomas.

Balandžio pabaigoje, grįždamas į Romą iš piligriminės kelionės Vengrijoje, Pranciškus lėktuve sėdintiems žurnalistams nurodė, kad Vatikanas dalyvauja tam tikroje taikos misijoje, tačiau atsisakė pateikti detalių.

„Galiu patvirtinti, kad popiežius Pranciškus pavedė kardinolui Matteo Zuppi, Bolonijos arkivyskupui ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkui, susitarus su (Vatikano) Valstybės sekretoriatu, atlikti misiją, kuri padėtų sumažinti įtampą konflikte Ukrainoje, tikintis, kad tai padės pradėti taikos kelią, – sakė M. Bruni.

M. Bruni sakė, kad šios misijos tvarkaraštis ir mechanizmai šiuo metu yra nagrinėjami.

Anksčiau šią savaitę apie Vatikaną rašantis Italijos portalas nurodė, kad popiežius paskyrė asmeninius pasiuntinius kalbėtis su V. Zelenskiu ir V. Putinu, tikėdamasis susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Trumpame Vatikano pareiškime Rusija nebuvo paminėta.

Pranciškus ne kartą pasmerkė karą, perspėjo dėl ginklų telkimo konflikte ir meldėsi už kenčiančius Ukrainos žmones. Visgi daugelyje savo komentarų apie karą jis vengė kaltinti V. Putiną.

Pontifikas yra sakęs, kad vyktų į Ukrainos sostinę, jei tokia piligriminė kelionė padėtų užtikrinti taiką, tačiau teigė, kad tai galėtų įvykti tik tuo atveju, jei jis galėtų apsilankyti ir Maskvoje.

Ukrainos kariuomenė tęsia sunkias kovas su Rusijos pajėgomis seniai ginčijamame Bachmuto mieste Rytų Ukrainoje ir jo apylinkėse, šeštadienį kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Kyjivo kariuomenė.  

„Tęsiasi smarkios kovos dėl Bachmuto miesto. Be to, dienos metu priešas vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus Bila Horos kryptimi“, – sakoma pranešime, turint omenyje kaimą į pietvakarius nuo Bachmuto. Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos pajėgoms pavyko atgauti nedidelius teritorijos lopinėlius ten.

Anksčiau šeštadienį Rusijos privačios karinės grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad jo pajėgos po kelis mėnesius trukusių žiaurių kovų visiškai perėmė Bachmuto kontrolę.

CNN negalėjo nepriklausomai patikrinti J.Prigožino teiginio, o Ukrainos pareigūnai jį paneigė, sakydami, kad jie vis dar laiko teritoriją vakariniame miesto pakraštyje.

Rusijos okupantai apšaudė Torecko miestą iš „Grad“ sistemų, per ataką buvo sužeisti 5 žmonės, rašo UNIAN.

Tai pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko.

„Rusai apšaudė praktiškai visą miestą iš gradų. Buvo apgadinti gyvenamieji namai ir kiti civiliniai objektai, taip pat ligoninė“, – atskleidė detales jis.

Pasak P.Kyrylenko, tarp sužeistųjų dėl apšaudymo yra 11 metų vaikas. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba, jų būklė patenkinama.

„Dar kartą pabrėžiu: nerizikuokite savo gyvybe ir sveikata! Evakuokitės! Civiliams gyventojams būti fronto teritorijose yra labai pavojinga“, – paragino jis.

Šeštadienį Ukrainos aviacija sudavė 8 „pragaro“ smūgius priešui įvairiomis fronto kryptimis, o rusai taip pat neteko vieno „svarbaus“ taikinio, praneša UNIAN.

Tai vakare savo operatyvinėje suvestinėje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Nurodoma, kad per dieną rusai neteko 1 šaudmenų sandėlio, 4 artilerijos padalinių šaudymo pozicijų, 1 priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Taip pat smogta keturiems Rusijos personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

Baltiesiems rūmams patvirtinus, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šie orlaiviai Ukrainos danguje pasirodys šį rudenį. 

„Šį rudenį! Geriausias visų laikų oro pajėgų blokas! F-16 Ukrainos danguje! Mes saugosime savo dangų!“

UNIAN primena, kad sprendimo perduoti Ukrainai lėktuvus F-16 ilgai nepriėmė nei Jungtinės Valstijos, nei kitos šalys, aiškindamos, kad daugiausia dėmesio skiria kitų rūšių ginkluotės, įskaitant tankus, tiekimui. Balandžio pabaigoje Ukraina gavo signalą iš kai kurių šalių apie jų pasirengimą mokyti ukrainiečių pilotus skraidyti lėktuvais F-16.

Rusų karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos rytuose esantis Bachmutas visiškai kontroliuojamas, bet Kyjivas sakė, kad mūšiai tęsiasi, nors ir pripažino, kad padėtis yra kritinė.

Bachmute, druskos kasyklų mieste, kuriame kadaise gyveno 70 000 žmonių, vyksta ilgiausias ir kruviniausias mūšis per daugiau nei metus trunkantį Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje.

Stebėtojai abejoja Bachmuto, kuriame, kaip manoma, ir Maskva, ir Kyjivas patyrė didelių nuostolių, užėmimo strategine reikšme, bet tai leistų Maskvai paskelbti pergalę po kelių žeminamų nesėkmių.

Tuo pat metu Kyjivas jau kelis mėnesius ruošiasi dideliam kontrpuolimui.

J.Prigožino pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje.

Vaizdo kreipimesi, kurį anksčiau šeštadienį „Telegram“ paskelbė J. Prigožino spaudos tarnyba, jis sakė: „Šiandien 12 val. Bachmutas buvo visiškai paimtas.“

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, šeštadienį susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą po Rusijos invazijos, pažadėjo, kad Indija padarys viską, ką gali, kad būtų išspręsta Ukrainos krizė.

„Puikiai suprantu jūsų ir Ukrainos piliečių skausmą. Galiu jus patikinti, kad Indija ir aš asmeniškai padarysime viską, ką galime padaryti, kad tai išspręstume“, – politikams susitikus Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Hirošimoje kuluaruose sakė N.Modi, kuris nėra pasmerkęs invazijos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime gali pakeisti situaciją, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį, kai abu lyderiai susitiko Hirošimoje.

Netikėta V.Zelenskio kelionė susitikti tiek su G-7 sąjungininkais, tiek su kviestinėmis besivystančiomis šalimis, pavyzdžiui, Brazilija ir Indija, yra „unikali galimybė (...) išreikšti savo situaciją, perduoti savo žinią ir pasidalyti savo nuomone“, sakė E.Macronas.

„Tikiu, kad tai gali pakeisti situaciją“, – teigė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas perspėjo Vakarų šalis dėl „milžiniškos rizikos sau“, jei Ukrainai bus tiekiami naikintuvai F-16, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS.

„Vyksta judėjimas vadinamosiomis eskalacijos kopėčiomis“, – Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos posėdžio kuluaruose buvo cituojamas Aleksandras Gruško. 

„Matome, kad Vakarų šalys vis dar laikosi eskalacijos scenarijaus. Tai susiję su milžiniška rizika joms pačioms. Bet kuriuo atveju į tai bus atsižvelgta visuose mūsų planuose, ir mes turime visas būtinas priemones užsibrėžtiems tikslams pasiekti“, – pridūrė A.Gruško.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį informavo Didžiojo septyneto lyderius, kad JAV rems bendras su sąjungininkais ir partneriais pastangas apmokyti Ukrainos pilotus naudotis pažangiais lėktuvais, įskaitant F-16, CNN sakė aukštas administracijos pareigūnas. 

J.Bidenas atšaukė savo ankstesnius prieštaravimus dėl naikintuvų suteikimo, nes tiki, kad reikia aprūpinti šalį įranga ilgalaikei kovai su Rusija, šeštadienį Japonijoje žurnalistams sakė jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prašydamas Vakarų naikintuvų, pabrėžė, kad tai yra jo šalies išlikimo klausimas, nes jau praėjo daugiau nei metai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šeštadienį per seriją Rusijos raketų smūgių Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste Ukrainos rytuose žuvo 2 žmonės ir buvo apgadinta infrastruktūra visame regione, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Du žmonės žuvo Chasivo Jaro bendruomenėje. Toretske sužeistas vienas žmogus, apgadinti keturi pastatai ir infrastruktūros objektas“, – „Telegram“ pranešė P. Kyrylenko.

A. Kyrylenko pridūrė, kad Vuhledare taip pat buvo apšaudyta keliolika artilerijos sviedinių, o Bohojavlenkoje apgadinti du pastatai.    

Poltavkos kaimas taip pat nukentėjo nuo rusų raketų atakos, apgadinta ūkinė patalpa ir keli pastatai.   

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šiame regione žuvo du aukšto rango Rusijos kariškiai.

Pasak Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hannos Maliar, į šiaurę nuo Donecko, ukrainiečių kontratakos Bachmute mažina Rusijos puolamąjį potencialą ir laimi laiko planuojamoms atakoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos, kurią Naujasis Delis griežtai atsisakė pasmerkti, pradžios.

Lyderiai susitiko Hirošimoje, Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose, kur V.Zelenskis atvyko anksčiau šeštadienį ir netikėtai pasirodė asmeniškai, gavęs Jungtinių Valstijų leidimą Ukrainai gauti pažangių naikintuvų.

Netrukus jis pradėjo diplomatinių susitikimų virtinę su septynių didžiųjų išsivysčiusių demokratinių šalių, sudarančių G-7, taip pat su kviestinių besivystančių šalių, įskaitant Indiją, lyderiais. 

Oficialios N. Modi socialinio tinklo „Twitter“ paskyros žinutėje matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui, ir jie kartu su abiejų šalių pareigūnais veda išplėstines diskusijas.

Ukrainos lyderis anksčiau surengė derybas su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku, su kuriais jis taip pat buvo susitikęs anksčiau šį mėnesį keliaudamas po Europos sąjungininkes, kad pritrauktų paramą planuojamam pavasario kontrpuolimui.

Savo platformos „Telegram“ paskyroje V. Zelenskis teigė padėkojęs R. Sunakui „už Jungtinės Karalystės lyderystę tarptautinėje naikintuvų koalicijoje“.

Pasak išrinktojo Mariupolio mero patarėjo, Rusijos kariai okupuotame Mariupolio mieste Ukrainos pietryčiuose po penktadienį Rusijos bazėje įvykusių sprogimų gauna „paramą“, kad sustiprintų savo gynybą ir padėtų perkelti karinę techniką, rašo CNN.

„Nuo 8 val. ryto vyksta aktyvus sraigtasparnių perdislokavimas iš Berdiansko krypties Mariupolio link palei pakrantę“, – šeštadienį sakė Petro Andriuščenka. 

P.Andriuščenka taip pat pasidalino, mieste nufotografuotu apgadintu rusų daugiafunkcinio visureigio GAZ-2330 „Tigras“ nuotrauka.

Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbta filmuota medžiaga ir gyventojų pasakojimais, penktadienio vakarą Rusijos okupuotame mieste įvyko mažiausiai du sprogimai. Tą dieną P.Andriuščenka per „Telegram“ pranešė, kad užpultoje bazėje buvo apie 150 karių ir ji daugiausia buvo naudojama priešlėktuvinei gynybai palaikyti.

Pasak V.Andriuščenkos, šeštadienio rytą Rusija įjungė savo priešlėktuvinės gynybos sistemą ir paleido daugybę raketų ir Irano gamybos atakos dronų iš Jeisko ir Primorsko-Achtarsko virš pakrantės kaimų Zaporižios link.

Šią savaitę sukanka metai, kai strateginis Mariupolio uostamiestis atiteko Rusijos kontrolei.

Rusijos Federacijos valdžios institucijos ir toliau mano, kad Bachmuto užėmimas yra pagrindinis ir neatidėliotinas karo prieš Ukrainą tikslas.

„Labai tikėtina, kad per pastarąsias keturias dienas Rusija perdislokavo kelis batalionus, kad sustiprintų Bachmuto sektorių“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Vis dėlto, kadangi Rusija Ukrainoje esą laiko palyginti nedaug neveikiančių kovinių vienetų, šis perdislokavimas rodo nemenką Rusijos vadovybės ryžtą.

„Rusijos vadovybė esą ir toliau laiko Bachmuto užėmimą svarbiausiu neatidėliotinu kariniu tikslu, kuris leistų jiems teigti, kad jie pasiekė tam tikrą sėkmės lygį konflikte“, – teigė žvalgyba.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį įspėjo Kiniją dėl jos militarizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau teigė, kad blokas taip pat nori konstruktyvių ir stabilių santykių su Pekinu.

„Esame pasirengę kurti konstruktyvius ir stabilius santykius su Kinija ir pripažįstame, kad svarbu atvirai bendrauti su Kinija ir tiesiogiai jai išsakyti mums rūpimus klausimus“, – teigė grupė.

„Mūsų politikos kryptimis nesiekiame pakenkti Kinijai ir nesiekiame užkirsti kelio Kinijos ekonominei pažangai ir vystymuisi“, – nurodoma pareiškime ir priduriama, kad G-7 šalys nenori „atsiskirti ar užsisklęsti savyje“.

Vis dėlto tokia retorika aiškiai parodė, kad blokui didelį susirūpinimą kelia Pekino noras diplomatiniuose ginčuose taikyti prekybos ribojimus ir kad G-7 pasiryžęs išlaisvinti jautrias tiekimo grandines nuo Kinijos įtakos.

„Norint užtikrinti ekonomikos atsparumą, reikia mažinti riziką ir diversifikuoti veiklą“, – sakoma komunikate ir įsipareigojama „mažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo mūsų svarbiausių tiekimo grandinių“.

Blokas perspėjo dėl Kinijos militarizacijos Pietų Kinijos jūroje ir pakartojo, kad taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje yra būtini pasaulio saugumui.

G-7 taip pat paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad ši „nutrauktų savo karinę agresiją ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų savo karius iš Ukrainos“.

Apie tai interviu žurnalistui Dmitrijui Komarovui kalbėjo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. Atitinkamas vaizdo įrašas paskelbtas „YouTube“ kanale „The World Inside Out“.

Ukrainos žvalgybos vadovas sakė, kad Kremlius dvi savaites nuolat keitė didžiojo karo pradžios datą. O galutinę informaciją apie Rusijos puolimą Kyjivas sužinojo karo išvakarėse – vasario 23 d. apie 15 valandą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Naktį Rusija masiškai atakavo Kyjivo sritį iš bepiločių lėktuvų, ryte taip pat iš oro smogė Chersono srities gyvenvietėms.

Apšaudomos buvo Berislavas ir Kindiyka Berislavo rajone, praneša Generalinė prokuratūra. Gyvenvietėse padaryta nemažai nuostolių ir aukų. 

„Tyrimo duomenimis, gegužės 20 d. apie 4.00 val. ryto Rusijos kariškiai vėl apšaudė Berislavą. Priešo sviedinys pataikė į privatų namą. Po griuvėsiais žuvo vyras ir moteris. Taip pat buvo sužeistas vyras dėl atakos Kindikoje netoli Chersono. Jis buvo paguldytas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, okupantai vykdė oro antskrydžius apgyvendintose vietovėse“, – sakoma pareiškime. 

Ukrainos prokuratūros nuotr./Apgadintas namas Chersone

Ukrainos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo įstatymų pažeidimų. Teisėsaugos pareigūnai dirba įvykio vietoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį nusileido Japonijos mieste Hirošimoje, pranešė naujienų agentūrai AFP diplomatinis šaltinis, kur jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo derybose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Japonijoje

Ukrainos lyderį, dėvintį savo firminį alyvuogių spalvos džemperį, skraidinęs Prancūzijos lėktuvas buvo pastebėtas nusileidžiantis Hirošimos oro uoste, kur prezidentą pasitiko raudonas kilimas ir būrys pareigūnų.

Nusileidęs V.Zelenskis sakė, kad po derybų G-7 susitikime taika bus arčiau.

„Japonija. G-7. Svarbūs susitikimai su Ukrainos partneriais ir draugais. Saugumas ir glaudesnis bendradarbiavimas siekiant mūsų pergalės. Šiandien taika bus arčiau“, – socialiniuose tinkluose teigė prezidentas.

Netikėtas V.Zelenskio pasirodymas – anksčiau buvo tikimasi, kad jis pasirodys per vaizdo įrašą – įvyko po to, kai jis pasveikino istorinį Baltųjų rūmų sprendimą leisti Ukrainai gauti naikintuvus F-16.

Tai pirmoji pokarinė V.Zelenskio kelionė į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kurioje bus proga pasitarti su sąjungininkais, tokiais kaip JAV prezidentas Joe Bidenas, taip pat siekti pagrindinių kviestinių galybių, įskaitant Indiją ir Braziliją, palankumo ir paramos aukščiausiojo lygio susitikime.

Jo išvykimas iš Ukrainos ir skrydis iš Lenkijos buvo kruopščiai saugoma paslaptis, kol jis nepasirodė Saudo Arabijos mieste Džidoje, kur susitiko su Arabų lygos lyderiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyksta į Hirošimą dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) derybose po to, kai gavo ilgai lauktą Jungtinių Valstijų paramą dėl galimybės įsigyti pažangių naikintuvų ir mokyti Kyjivo pilotus.

Ši reta tolimoji kelionė – tai proga pasitarti su sąjungininkais, tokiais kaip JAV prezidentas Joe Bidenas, taip pat siekti pagrindinių kviestinių galybių, įskaitant Indiją ir Braziliją, palankumo ir paramos aukščiausiojo lygio susitikime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Netikėtas V.Zelenskio pasirodymas

Anksčiau buvo tikimasi, kad jis pasirodys per vaizdo įrašą. Tačiau V.Zelenskis atskris šeštadienio popietę Prancūzijos lėktuvu, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.

Jis atvyksta ką tik pasiekęs proveržį savo ilgalaikėje kampanijoje, kuria siekė įtikinti Vašingtoną, kad Ukrainai reikia naikintuvų F-16.

Buvo linkstama teikti lėktuvus, tačiau Vašingtono parama yra labai svarbi, nes sąjungininkų įsigytai JAV įrangai reeksportuoti teisiškai būtinas jo pritarimas.

Anksčiau JAV kaip priežastį atsisakyti tiekti lėktuvus nurodė ilgą pilotų apmokymo laiką ir dideles išlaidas, o pareigūnai tvirtino, kad yra ekonomiškesnių būdų sustiprinti Kyjivo oro gynybą.

Tačiau dabar atrodo, kad F-16 greičiausiai papildys pažangių sistemų, įskaitant vakarietiškus tankus ir tolimojo nuotolio ginkluotę, sąrašą, kurį Ukrainos rėmėjai sutiko pateikti po pradinio pasipriešinimo.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Danija padės mokyti Ukrainos pilotus valdyti Jungtinių Valstijų gaminamus naikintuvus F-16, penktadienį pareiškė šalies gynybos ministras po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad palaikys tokią iniciatyvą.

Skandinavijos šalis „dabar galės prisidėti prie bendro indėlio mokant Ukrainos pilotus pilotuoti F-16“, sakė gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas.

Jis pridūrė, kad Danija pirmenybę teiks bendradarbiavimui su savo sąjungininkėmis, kad paremtų šią schemą, ir pasidžiaugė JAV prezidento Joe Bideno sprendimu pritarti šiam planui.

T.L.Poulsenas nepasakė, ar Danija bus tarp tų šalių, kurios pristatys naikintuvus Ukrainai.

Danijos karinės oro pajėgos turi apie 40 naikintuvų F-16, iš kurių apie 30 yra eksploatuojami. Neseniai jai pradėti tiekti naujesni naikintuvai F-35.

Per pastarąją parą Rusija surengė 62 oro antskrydžius Ukrainos teritorijoje, atliko 65 atakas iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų ir šešis kartus paleido raketas.

Dėl priešo atakų nukentėjo civilinė infrastruktūra, yra civilių gyventojų aukų, teigiama šeštadienio rytą, gegužės 20 d., paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„... dėl Kryvyj Riho apšaudymo Dnipropetrovsko srityje, Stepnohorsko gyvenvietės Zaporižios srityje ir Beryslavo bei Zelenovkos gyvenviečių Chersono srityje yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų, žuvo vaikas, sugriauti gyvenamieji privatūs namai, medicinos įstaigos ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas pridūrė, kad Rusija ir toliau įgyvendina teroro taktiką, todėl išlieka didelė raketų ir oro smūgių visoje valstybės teritorijoje tikimybė.

UNIAN pažymi, kad nuo gegužės 19 d. Ukrainoje buvo sunaikinta 1011 Rusijos sparnuotųjų raketų.

Naktį Rusija surengė masinę ataką prieš Kyjivą – į miestą paleido 20 Irano dronų „Shahed“. 

Visi į miestą paleisti dronai buvo sunaikinti priešlėktuvinės gynybos priemonėmis, praneša UNIAN. Nuolaužos nukrito keturiuose rajonuose, aukų nėra.

„Šią naktį agresorius vėl surengė masinę ataką bepilotėmis skraidyklėmis. Pirminiais duomenimis, buvo naudojami dronai „Shahed“. Visus aptiktus oro taikinius sunaikino mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės“, – sakoma pranešime. 

Dėl nukritusių nuolaužų Dnipro rajone užsidegė gyvenamasis namas, gaisras buvo likviduotas. Nukentėjusiųjų nėra.

Darnickio rajone apgadintas degalinės pastatas, apgadinti stovėję automobiliai, Pečerskio rajone apgadinti gyvenamojo namo langai, o Solomensko rajone – kelio danga ir transporto priemonės. Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

Kyjivo civilinės ir karinės administracijos vadovas Serhijus Popko teigė, kad tai buvo vienuoliktoji oro ataka prieš Kyjivą nuo gegužės pradžios.

Šeštadienį 0 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos kariuomenė pranešė, kad dronai juda Kyjivo regiono link.

Valdžia pranešė apie sprogimus ten ir Černihivo mieste į šiaurės rytus nuo Kyjivo.

Apie sprogimus mieste prie Azovo jūros pranešė ir Rusijos okupuoto Mariupolio taryba.

Ukrainos kariuomenės teigimu, Kyjivo ir Černihivo regionuose veikė oro gynybos sistemos.