V.Zelenskis: okupantai bando apsupti Bachmutą ir pralaužti jo gynybą

Ukraina siekia gauti pirmąją užsienio kovinių orlaivių eskadrilę, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Neabejoju, kad turėsime galimybę gauti kovinius orlaivius. Ir čia Užsienio reikalų ministerija, Gynybos ministerija, Prezidento kanceliarija, asmeniškai Prezidentas Volodymyras Zelenskis – visa komanda stengiasi atverti šias paskutines uždarytas duris. Nesvarbu, ar tai būtų amerikiečių F-16, švedų „Gripen“, prancūzų „Mirage“, „Rafale“ ar „Eurofighter“. Svarbiausia – atverti pozicijas, sulaužyti tabu ir gauti pirmąją lėktuvų eskadrilę“, – televizijai sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Ministras pažymėjo, kad šiuo metu, kalbant apie masinę rinką ir paslaugų prieinamumą, JAV F-16 yra pagrindinis modelis Ukrainai. Kartu šis modelis nebūtinai bus pirmasis užsienio kovinis orlaivis, kurį įsigis Ukraina. Svarbu atblokuoti užsienio kovinių orlaivių teikimą kaip tokį.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad vienintelės kliūtys, su kuriomis susiduriapartneriai, norėdami aprūpinti Ukrainą koviniais orlaiviais, yra psichologinės. Jis priminė, kad tos pačios kliūtys kadaise trukdė gauti HIMARS, „Patriot“ ir vakarietiškus tankus, tačiau prezidento V Zelenskio diplomatinei komandai pavyko įveikti kliūtis ir atblokuoti šių rūšių ginklų tiekimą.

Ukrainos kariai atremia Rusijos okupantų bandymus apsupti Bachmuto miestą ir pralaužti jo gynybą, savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien surengiau eilinį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Problemų yra daug. Svarbiausia – veiksmai, kurių imamasi pirmojoje linijoje. Donecke ir kitose vietovėse. Ypatingas dėmesys skiriamas Bachmutui. Mūsų gynybai. Okupantų bandymams apsupti miestą ir pralaužti jo gynybą. Mes su jais kovojame“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis teigė, kad šiandieniniame susitikime taip pat aptartas kariuomenės aprūpinimo šaudmenimis klausimas, nes „artilerija yra vienas iš svarbiausių veiksnių“. Jis pažymėjo, kad vyriausiasis vadas ir krypčių vadai teikė ataskaitas, o žvalgybos vadovas informavo apie dabartinius okupanto planus.

Prezidentas informavo, kad stiprinamos vadovaujančios pareigybės: keliuose regionuose – pasienio ir fronto regionuose – bus paskirti karinės patirties turintys vadovai.

„Tie, kurie gali įrodyti, kad jie veiksmingiausiai ginsis nuo dabartinių grėsmių. Apie kiekvieną tokį sprendimą jus informuosiu“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad patirtis, įgyta ginant Ukrainą, t. y. karinė patirtis, bus derinama su konkrečiu vadybiniu darbu vietos ir centrinėje valdžioje.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 9 000 rusų karių.

Baltarusijos teritorija „dabar yra atsigavimo, mokymo ir orkų rengimo karui Ukrainoje centras“, žiniasklaidai sakė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Jis pridūrė, kad tarp Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių tvyro įtampa ir ji tik didės.

„Baltarusijoje yra apie 9 tūkst. rusų okupantų, ir taip, iš tiesų, Baltarusijos poligonuose rengiami ir mokomi vadinamieji dalinai mobilizuoti asmenys, įskaitant ligonines ir ligonines, kuriose gydomi sužeistieji Ukrainoje, nes pati Rusijos medicinos sistema negali susitvarkyti su sužeistųjų skaičiumi – nei karių, nei civilių...“, – sakė A.Jusovas.

Rusijos okupacinės pajėgos pakeitė puolimo prie Bachmuto Donecko srityje taktiką. Pirmą kartą priešas vienu metu šturmavo miestą 7 km ilgio fronto ruože, tačiau ukrainiečių karinės pozicijos nepasidavė. 

Nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ kuopos vado pavaduotojas Andrijus Krivuščenka „Espresso“ sakė, kad padėtis Bachmute yra nuolat įtempta, kaip ir ankstesniais mėnesiais, kai rusai bandė užimti miestą.

Anot jo, okupantai labai priartėjo prie vieno iš kelių. Kareivis pažymėjo, kad ten vyksta labai aktyvios kovos.

„Rusai pakeitė savo taktiką – pirmą kartą priešas vienu metu vykdė puolamąsias operacijas 7 km ilgio fronto linijoje, kai tarp priešo karių buvo 20–30 metrų atstumas. Visa tai palaikė sunkioji artilerija. Aktyvioji puolimo fazė truko valandą, o karių išvedimas užtruko iki trijų valandų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nepasidavė nė vienai pozicijai. Tai buvo nedidelė mūsų pergalė“, – apibendrino A.Krivuščenka.

Luhansko srityje okupantai gali pulti trimis kryptimis, sako Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, taip pat padidėjo išpuolių skaičius.

Pasak jo, rusai dar nepradėjo plataus masto puolimo, bet jam ruošiasi.

S.Haidajus pažymėjo, kad okupantai ieško silpnų vietų ir į fronto liniją atgabeno daug įrangos ir dešimtis tūkstančių karių. Rusai vienu metu gali pulti trimis kryptimis.

„Manau, kad Luhansko srityje bus surengtos trys puolamosios operacijos. Apytikriai kalbant, tai Bilohorivka, Kremina ir Svatovė. Tai dešimtys tūkstančių žmonių – jie turės rezervą. Iš esmės jie turi daug įrangos“, – sakė S.Haidajus.

Ateinančių mėnesių ir tikėtinų puolamųjų operacijų kontūrai vis aiškėja, sako autoritetingas karybos ekspertas, Arlingtone, JAV, įsikūrusio tyrimų instituto C.N.A. Rusijos studijų direktorius Michaelas Kofmanas, pirmadienį tviteryje pasidalines dabartinės karo situacijos analize.

Jo teigimu, po Soledaro mūšio padėtis aplink Bachmutą vis labiau atrodo pavojinga Ukrainai.

„Nenustebčiau, jei jie galiausiai pasitrauktų iš miesto. Tačiau Ukraina turi stiprias gynybines linijas už Slovjansko/Kramatorsko ribų, o Rusija atrodo prastai pasirengusi išlaikyti pagreitį.

Bachmutas yra geografiškai svarbus, tačiau abi pusės jaučia tam tikrą „nuskendusių išlaidų“ mentalitetą. Atrodo, kad nemažą dalį Ukrainos gynybos sudaro Teritorinės gynybos pajėgos, Nacionalinė gvardija ir užsienio legiono daliniai, o tai rodo, kad Ukraina bando valdyti jėgų išsekimo poveikį savo pajėgoms“, – tviteryje rašo ekspertas.

Pasak jo, praradusi Iziumą ir Lymaną, Rusija neturi atraminės puolimo ašies į Donecką iš šiaurės, be to, jos pajėgos nesugebėjo prasiveržti į pietus nuo Donecko.

„Todėl, mano nuomone, Bachmuto įgijimas suteikia Rusijai galimybių, kuriomis ji negali pasinaudoti“, – teigia jis.

Jo teigimu, Ukraina padarė pažangą ties Kreminna ir Svatove, nors dabar ją kontratakuoja 76-oji gvardijos oro desanto divizija.

„Kreminna yra vartai į Rubižnę. Jei Ukrainai pavyktų prasiveržti per Svatovės-Kreminos liniją, galiausiai būtų galima pasiekti Rusijos logistikos centrą Starobilską.

Todėl mūšis dėl Kreminos yra galbūt svarbesnis nei dėl Bachmuto. Vis dėlto Rusijos logistikoje įvyko nemažai reorganizacijų ir prisitaikymo“, – sako ekspertas.

Plačiau skaitykite čia.

Laikinai okupuoto Chersono srities Skadovsko rajono mokyklose rusų okupantai steigia kadetų klases, kuriose vyksta sustiprintas vaikų karinis mokymas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime teigiama, kad okupantai ne tik vykdo mobilizaciją, bet ir skleidžia propagandą bei agitaciją tarp jaunimo, kad papildytų prarastą darbo jėgą.

„Pavyzdžiui, Chersono srities Skadovsko rajono mokyklose steigiamos kadetų klasės su sustiprintu kariniu mokymu. Rusijos okupantai žada, kad baigusieji šias klases tariamai gaus lengvatų stojant į sutartinę karinę tarnybą – bus paskirti į seržanto pareigas“, – sakoma pareiškime.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė keletą smūgių į Rusijos okupantų susitelkimo vietas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pažymima, kad per dieną Ukrainos aviacija sudavė devynis smūgius į okupantų susitelkimo vietas ir du smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

„Mūsų raketų paleidėjai ir artileristai savo ruožtu pataikė į dvi priešo karių koncentracijos vietas“, – sakoma pareiškime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Irako pirmadienį aptarė neapmokėtas sąskaitas Rusijos naftos bendrovėms dėl JAV sankcijų, kurios buvo įvestos prasidėjus karui Ukrainoje.

Irako užsienio reikalų ministras Fuadas Husseinas Bagdade surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad trečiadienį lankydamasis Vašingtone aptars šį klausimą.

„Sankcijos Irakui neturėtų būti taikomos dėl jo tolesnio bendradarbiavimo su Rusijos bendrovėmis“, – sakė F.Huseinas žurnalistams.

„Scanpix“/DPAI nuotr./Sergejus Lavrovas Irake

Beveik prieš metus prasidėjus karui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos pareigūnams, bankams ir finansų institucijoms, todėl trečiosios šalys baiminasi bet kokių su Rusija susijusių sandorių.

F.Husseinas sakė, kad Irake veikiančios Rusijos naftos ir dujų bendrovės vis dar laukia kai kurių mokėjimų, tačiau nepatikslino, kiek reikia sumokėti.

Stovėdamas šalia S.Lavrovo, jis sakė: „Aptarėme, kaip valdyti šiuos įsipareigojimų nevykdymo atvejus, atsižvelgiant į Rusijai taikomas sankcijas ir Irako bankų bei jo centrinio banko apsaugą.“

Jis teigė, kad artimiausiais mėnesiais įvyks jungtinio dvišalių santykių su Rusija komiteto posėdis šiam klausimui aptarti.

Tuo tarpu S.Lavrovas kritikavo Vakarų priemones ir pavadino jas neteisėtomis.

„Dabartinėmis sąlygomis, kai amerikiečiai ir jų įgaliotiniai taiko neteisėtus apribojimus, labai svarbu apsaugoti teisėtus ekonominius santykius nuo neteisėto Vakarų spaudimo“, – sakė S.Lavrovas.

„Taip elgiasi daugelis regiono šalių, kurios vietoj dolerio atsiskaito kitų patikimų šalių valiutomis, ypač už tiekiamą naftą“, – pridūrė jis.

F.Husseinas pakartojo, kad Bagdadas remia paliaubas ir derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Pritariame abiejų šalių paliauboms, kad būtų galima pradėti derybas dėl šios tikrai pasaulinės krizės užbaigimo“, – sakė jis.

Ispanija perduos Ukrainai 20 šarvuotų transporterių M113, pranešė gynybos ministrė Margarita Robles. Tai jau antras toks pristatymas per pastaruosius šešis mėnesius – praeitą kartą taip pat buvo perduotas toks skaičius minėtų transporto priemonių, rašo „Defence24“.

Ispanijos dovanoti šarvuočiai kompensuos nedidelę dalį Ukrainos M113 patirtų nuostolių.

M113 – yra amerikiečių legvai šarvuota vikšrinė transporto priemonė, sukurta XX a. šeštojo dešimtmečio antroje pusėje. 1960 m. jis buvo pradėtas naudoti JAV kariuomenėje kaip pagrindinė mechanizuotoji pėstininkų transporto priemonė, kol buvo sukurta „M2 Bradley“ pėstininkų kovos mašina.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai M113 šarvuotyje

Siekiant sumažinti svorį, transporto priemonės fiuzeliažas buvo pagamintas iš 28–44 mm storio aliuminio. Iš pradžių jame buvo karbiuratorinis variklis, tačiau nuo M113A1 versijos jis buvo pakeistas 6V53 dyzeliniu varikliu, išvystančiu 275 arklio galias. Pagrindinė transporto priemonės ginkluotė – 12,7 mm kalibro M2HB didelio kalibro kulkosvaidis.

Techniškai paruoštas M113 gali plaukti padedant vikšrams 6 km/val. greičiu. Su pilnu baku šarvuotis gali nuvažiuoti iki 480 km.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo valstybes, kad baiminasi, jog Rusijos sukelto karo Ukrainoje tolesnio paaštrėjimo tikimybė reiškia, kad pasaulis artėja prie „platesnio masto karo“.

JT Generalinėje Asamblėjoje pasakytoje niūrioje kalboje, kurioje daugiausia dėmesio skyrė Rusijos invazijai, klimato krizei ir itin dideliam skurdui, generalinis sekretorius išdėstė savo šių metų prioritetus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

„Taikos perspektyvos vis mažėja. Tolesnio eskalavimo ir kraujo praliejimo tikimybė vis didėja“, – sakė jis artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms.

„Baiminuosi, kad pasaulis ne per miegus eina į platesnio masto karą. Bijau, kad jis tai daro plačiai atmerktomis akimis“, – pridūrė A.Guterresas.

A.Guterresas pažymėjo, kad geriausi mokslininkai ir saugumo ekspertai praėjusį mėnesį simbolinio Pasaulio pabaigos laikrodžio rodykles pasuko taip, kad jos rodytų 90 sekundžių iki vidurnakčio.

Šio laikrodžio rodomas laikas simbolizuoja civilizacijos nykimą.

Generalinis sekretorius sakė, kad jis tai laiko įspėjamuoju ženklu.

„2023 metus pradėjome žvelgdami į iššūkių, kokių nebuvo per visą mūsų gyvenimą, virtinę“, – sakė jis diplomatams Niujorke.

„Turime atsibusti ir imtis darbo“, – pridūrė A.Guterresas.

Jis taip pat paminėjo kitas grėsmes taikai – nuo Izraelio ir palestiniečių konflikto iki Afganistano, Mianmaro, Sachelio ir Haičio.

Rytiniame Ukrainos Donbaso regione rusų pajėgos sukaustė ukrainiečius gynybiniame laukime – Maskva telkia papildomas kovines pajėgas artimiausiomis savaitėmis numatomam puolimui, pirmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Aplink Bachmuto miestą ir netoliese esančius Soledarą ir Vuhledarą ištisas savaites tęsiasi intensyvios kovos, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.

Jie yra Donecko srityje, kuri kartu su kaimynine Luhansko sritimi sudaro su Rusija besiribojantį pramoninį Donbaso regioną.

„Mūšiai dėl regiono įsibėgėja“, – per televiziją sakė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka ir pridūrė, kad „rusai į mūšį meta naujus dalinius ir naikina mūsų miestus bei kaimus“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Tuo metu Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus teigė, kad apšaudymas Luhanske aprimo, nes „rusai taupo šaudmenis plataus masto puolimui“.

Plačiau skaitykite ČIA: Artėjant pirmosioms karo prieš Ukrainą metinėms Rusijos pajėgos ruošiasi puolimui

Per pastaruosius metus apie 200 tūkst. rusų pabėgo iš tėvynės į Serbiją, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir atvirai nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AP.

Ši slavų šalis yra artimiausia Maskvos sąjungininkė Europoje, turinti istorinių, religinių ir kultūrinių ryšių, kuriuos stiprina Kremliaus politinės įtakos kampanijos. Rusija remia Serbijos pretenzijas dėl buvusios Kosovo provincijos, kuri 2008 m., remiama Vakarų šalių, paskelbė nepriklausomybę.

Serbija savo ruožtu taip pat atsisakė įvesti sankcijas Maskvai dėl agresijos kaimyninėje valstybėje.

Nepaisant jos miglotų interesų, Serbija nori prisijungti prie Europos Sąjungos. Šalies prezidentas populistas Aleksandaras Vučičius kuklia retorika išreiškė nepritarimą invazijai, tačiau per pastaruosius metus į šalį įsileido apie 200 tūkst. rusų, kurių daugelis ieškojo naujo gyvenimo broliškame krašte be Kremliaus priespaudos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./B.Netanyahu, V.Putinas ir A.Vučičius

„Čia, Belgrade, į mus žiūrima ne priešiškai, ir tai daug ką reiškia. Atvykusi bendravau su daugeliu serbų ir kitų užsieniečių. Kai jie manęs klausia „ką jūs čia veikiate“, atsakau: „Mes esame prieš Putiną, už demokratinę Rusiją ir, aišku, prieš karą Ukrainoje“, – agentūrai AP sakė Anastasija Demidova, prieš tris mėnesius iš Maskvos atvykusi į šią Balkanų šalį.

Dalis šiuo metu Serbijoje gyvenančių rusų teigė, jog pabėgo, norėdami išvengti šaukimo į kariuomenę arba todėl, kad Vakarų sankcijos sužlugdė jų verslą ar atėmė darbą.

Tačiau istoriko Aleksėjaus Timofejevo teigimu, jie palaiko ryšius su tėvyne, įskaitant finansinius. Pasak jo, skirtingai nei jų pirmtakai XX a. pradžioje, dėl sankcijų jie negali vykti į Vakarus ir jiems vis dar reikia vizų, kad galėtų keliauti į turtingesnes Europos šalis.

Anot akademiko, jie atsidūrė Serbijoje ne todėl, kad taip pasirinko, bet dėl to, kad tik ji vienintelė juos priimtų.

Daugiau apie Serbijos užsienio politiką skaitykite ČIA: Serbija nesikeičia: kas jai neleidžia nutraukti su Rusija siejančios bambagyslės?

Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, raketų „Patriot“ baterijos, kurios praėjusiais metais įsigytos iš Jungtinių Valstijų, buvo dislokuotos šalies sostinėje karinėms pratyboms.

Šį mėnesį, artėjant pirmosioms Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje metinėms, Lenkija imasi papildomų priemonių savo gynybiniams pajėgumams stiprinti.

Pirmadienį Varšuvos Bemovo oro uoste buvo pastebėti mažiausiai trys raketų „žemė–oras“ paleidimo įrenginiai.

DPA/„Picture Alliance“/„Scanpix“ nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas savaitgalį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad raketų baterijų perkėlimas iš bazės Sochačeve, vidurio Lenkijoje, į Varšuvą yra „svarbus 3-iosios Varšuvos priešraketinės oro gynybos brigados mokymo elementas“.

„Patriot“ baterijos yra dalis Lenkijos ginkluotės pirkinių iš JAV, Pietų Korėjos ir kitų šalių. Jų vertė siekia kelis milijardus dolerių.

Lenkija taip pat gavo „Patriot“ baterijų iš Vokietijos, kad sustiprintų savo priešlėktuvinę gynybą rytuose, kur praėjusiais metais netoli sienos su Ukraina nukrito raketa. Per tą incidentą žuvo du žmonės. Tarptautinė bendruomenė teigia, kad labiausiai tikėtina, jog Lenkijoje nukrito ukrainiečių raketa, tačiau galiausiai atsakomybė už tai tenka Rusijai.

Savaitgalį anonsuotas Ukrainos gynybos ministro pakeitimas dėl korupcijos skandalo šią savaitę neįvyks, pirmadienį pranešė įstatymų leidėjai.

„Laukiame, kada bus paskirti Ukrainos vidaus reikalų ministerijos ir Saugumo tarnybos vadovai. Personalo pokyčiai gynybos sektoriuje šią savaitę neįvyks“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija.

Sekmadienį vakare D.Arachamija paskelbė, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas gynybos ministro poste pakeis Oleksijų Reznikovą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Šis pranešimas buvo paskelbtas po kilusio didelio masto korupcijos skandalo Gynybos ministerijoje. 

Pasak D.Arachamijos, 56-erių O.Reznikovas bus paskirtas strateginių pramonės šakų ministru. 

Kita V.Zelenskio partijai priklausanti įstatymų leidėja Mariana Bezuhla socialiniame tinkle „Facebok“ rašė, kad šią savaitę jokių pokyčių nebus, o Ukrainos vyriausybė šiuo metu vertina riziką prieš prognozuojamą naują Maskvos pajėgų puolimą. 

O.Reznikovas, K.Budanovas ir V.Zelenskis kol kas dar nepatvirtino šių pasikeitimų. 

O.Reznikovas, vienas iš žinomiausių Ukrainos karo veiksmų veidų, 2021-ųjų lapkritį buvo paskirtas gynybos ministru ir prisidėjo prie Vakarų karinės pagalbos, skirtos Ukrainos pajėgoms stiprinti, užtikrinimo. 

Tačiau pastarosiomis savaitėmis Gynybos ministeriją krečia korupcijos skandalas. 

Sausio pabaigoje O.Reznikovo pavaduotojas buvo priverstas atsistatydinti po to, kai ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sutartis dėl maisto produktų tiekimo pernelyg didelėmis kainomis. 

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ verbuotojai vėl ėmė raginti Rusijos kalinius kariauti prieš Ukrainą.

Kaip praneša „Mediazona“, antroji verbavimo banga vyksta su mažesniu patosu nei pirmoji. „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas į laisvės atėmimo vietas sraigtasparniu neskraido, o kaliniai parado aikštelėje neišrikiuojami.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ karių kapinės

Nuteistųjų teigimu, į susitikimą su agitatoriais jie gali atvykti patys ir aptarti tarnybos sąlygas. Remiantis statistika, vis mažiau kalinių trokšta patekti į frontą. Pirmoje bangoje viena kolonija į „Wagner“ delegavo 1000 nuteistųjų, o dabar tik 340.

Sumažėjęs kalinių susidomėjimas pasiūlymu „kariauti“ siejamas su baime mirti. Kaliniai pamažu suvokia, kad jie fronte naudojami kaip „patrankų medžiaga“. Taigi kaliniai netiki „Wagner“ verbuotojų pažadais.

Norvegijos vyriausybė pirmadienį paskelbė planuojanti 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai ir papildomą pagalbą kitoms karo paveiktoms šalims.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store

„Siūlome... Norvegijos įpareigojamą ir ilgalaikį indėlį Ukrainai“, – reporteriams sakė premjeras Jonas Gahras Store.

„Mes siūlome, kad penkerius metus Ukrainai būtų skiriama po 15 mlrd. kronų per metus arba 75 mlrd. kronų [iš viso]", – sakė jis.

Ukrainos žvalgybos (GUR) pareigūnai mano, kad Rusijos kariai pradės puolimą tik trimis kryptimis. Kalbame apie Donecko, Luhansko ir Zaporižios sritis.

„Nustatėme, kad Rusijos kariuomenės puolimas gali būti Donecko ir Luhansko srityse, taip pat galbūt Zaporižioje. Tuo pačiu metu Chersono srityje ir Kryme Rusijos kariai bandys gintis“, – sakoma pranešime. 

Pažymima, kad Maskva pavasarį ir vasarą planuoja mobilizuoti nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių puolimui Ukrainos rytuose ir pietuose. Tuo pačiu GUR mano, kad naujoji rusų mobilizacija truks iki dviejų mėnesių.

Kartu Kremliaus planų įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos Federacijos rezervistų įrangos, Vakarų partnerių pagalbos Ukrainai lygio, kokybės ir tempo.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad per numatomą naują puolimą vasarį rusai nebandys užimti visos Ukrainos vienu metu, kaip buvo plataus masto invazijos pradžioje, o vykdys koncentruotus mūšius konkrečiose srityse. 

„Rusai pernai vasarį išbandė Ukrainos vienu metu užgrobimo taktiką. Tai nepasiteisino. Tai yra, resursas buvo išsklaidytas, jie prarado daug elitinių dalinių. Dabar jų nauja taktika yra koncentruoti, šliaužiantys bandymai, po truputį, po dešimt metrų, gaudyti, atstumti, suspausti“, – teigė ministras. 

Anot O.Reznikovo, šiuo metu rimčiausios rusų dalinių grupės yra rytuose ir pietuose – okupantai telkiasi, kad šiose srityse panaudotų kitą taktiką.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Reznikovas

Jis mano, kad įsibrovėliai į Chersoną daugiau nejudės, nes bėgdami sudegino visus tiltus ir perėjas, bet judės Zaporižios kryptimi, kad praplėstų sausumos koridorių į Krymą.

O.Reznikovas pabrėžė, kad šiuo metu pagrindinės rizikos yra rytai, pietūs, o vėliau ir šiaurė. Kartu ministras tikina, kad „nėra priežasčių bėgti iš miestų“.

Vieninteliu išlikusiu pavojumi jis pavadino raketų ir bepiločių orlaivių atakas, tačiau kartu priminė, kad Ukrainos oro gynybos sistema taip pat tampa galingesnė ir labiau įgudusi.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus numatė galimą naują Rusijos kariuomenės puolimą. Jis pažymėjo, kad tai gali įvykti bet kurią dieną po vasario 15 d.

„Iš principo po vasario 15-osios to galima tikėtis bet kada“, – televizijos kanalui „Belsat“ sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad rusai sutelkia vis daugiau technikos Luhansko ir Donecko srityse. Anot jo, dalį technikos okupantai paslepia miško želdiniuose, iš dalies užkasa, taip pat stato puolimui skirtas įtvirtinimų linijas.

„AP“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Be to, S.Haidajus teigė, kad rusai pradėjo taupiau naudoti amuniciją, o tai taip pat gali rodyti pasiruošimą puolimui. Jis taip pat priminė, kad baigiasi du mėnesius trukę mobilizuotųjų mokymai, kurių perkėlimas į Ukrainą užtruks apie 10 dienų.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijos Federacijos valdžia ketina organizuoti regioninius rinkimus pernai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Kaip primenama, 2023 metų vasario 1 dieną Rusijos Federacinio susirinkimo Federacijos tarybos vadovė Valentina Matvijenko paskelbė, kad regioniniai „rinkimai“ naujai aneksuotose Ukrainos teritorijose numatyti rugsėjo 10 dieną.

„Rinkimų“ planavimas (užimtose Ukrainos gyvenvietėse) tą pačią dieną kaip ir balsavimas, kuris planuojamas visoje Rusijoje, pabrėžia (Rusijos) vadovybės siekius pristatyti šias sritis kaip neatskiriamą federacijos dalį“, – sako britai. 

Šiuo atžvilgiu teigiama, kad taip siekiama tęsti pastangas rusinti okupuotus Ukrainos regionus, o tai susiję su švietimo, ryšių ir transporto sistemų pertvarka.

„Nors prasmingas demokratinis pasirinkimas rinkėjams nebepasiekiamas, net ir per Rusijos regioninius rinkimus, tikėtina, kad lyderiai pateiks argumentą, kad nauji rinkimai dar labiau pateisina okupaciją“, – teigia žvalgyba.

Pasak Rusijos Kalugos srities gubernatoriaus Vladislavo Šapšos, ankstų pirmadienio rytą danguje netoli Kalugos sprogo dronas. Sprogimas įvyko maždaug už 150 km nuo Maskvos.

Dronas sprogo ore 50 metrų aukštyje miške netoli miesto ir nepadarė jokios žalos civiliams ar socialiniams objektams, sakė gubernatorius ir patikslino, kad įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai. Nukentėjusiųjų nebuvo.

Iš gubernatoriaus pranešimo nebuvo aišku, ar nukentėjo kariniai objektai, rašo agents.media. „Mash“ telegram kanalo duomenimis, dronas skrido vieno iš karinių objektų link. „Mash“ taip pat parodė tariamo sprogimo vaizdo įrašą.

Pirmasis iš „Leopard 2“ tankų, kuriuos Kanada nusprendė perduoti Ukrainai, jau atkeliavo į Lenkiją.

Kanados gynybos ministrė Anita Anand pasidalino nuotrauka socialiniame tinkle „Twitter“.

„Į Lenkiją atvyko pirmasis Kanados pagrindinis kovinis tankas “Leopard 2„, kurį pristatėme Ukrainai. Kartu su sąjungininkais artimiausiu metu apmokysime Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudotis šia technika“, – sakė ministrė.

Kare prieš Ukrainą Rusija jau prarado apie 132 160 karių, 3 231 tanką ir 6 415 šarvuotų kovinių mašinų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo 02.24.22 iki 02.06.23 buvo maždaug: apie 132 160 (+870 per pastarąją parą) karių, 3 231 tankas, 
6 415 (+10) vnt. šarvuotos kovos mašinos, 2231 artilerijos sistema, 294 lėktuvai, 284 sraigtasparniai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsargiai priima sprendimus, galinčius sukrėsti jo status quo, todėl branduolinio eskalavimo ar karo su NATO rizika mažai tikėtina, įsitikinę Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

JAV analitikai teigia, kad deklaruodamas maksimalistinius tikslus kare prieš Ukrainą, V.Putinas demonstruoja neryžtingumą priimant sprendimus, norą išvengti rizikingų scenarijų, galinčių kelti grėsmę jo valdžiai ar tarptautiniam eskalavimui.

„Rusijos prezidento sprendimai dėl Ukrainos po nesėkmingos 2022 m. vasario 24 d. invazijos rodo tikėtiną atotrūkį tarp jo maksimalistinių tikslų ir jo noro priimti galimai rizikingus sprendimus, būtinus jiems pasiekti. Tuo pat metu Putinas greičiausiai rėmėsi klaidinga prielaida. kad Rusijos pajėgos galės priversti Kyjivą kapituliuoti be didelių karinių aukų, todėl Rusijos invaziją laikė priimtina rizika.

Rusijos pajėgų nesėkmė mūšyje dėl Kyjivo privertė Putiną priimti sunkius sprendimus, vykstant vis brangesniam ir užsitęsusiam karui. Tačiau Putinas ir toliau nenori daryti sudėtingų permainų Rusijos kariuomenėje ir visuomenėje, būtinų karo eigai pakeisti“, – teigiama pranešime.

ISW analitikai pateikia daugybę pavyzdžių, kurie, jų nuomone, rodo V.Putino nenorą priimti rizikingus sprendimus:

• Putinas nenorėjo surengti visiškos mobilizacijos po sunkių kovų už Sjevjerodonecką ir Lysyčanską 2022 m. birželio–liepos mėn. ir keleto nesėkmingų puolimo operacijų, kurios išsekino didelę Rusijos armijos dalį.
• Putinas ignoravo 2022-ųjų gegužę pasikartojančius Rusijos nacionalistų raginimus mobilizuoti rezervistus, paskelbti karą Ukrainai, įvesti karinę padėtį Rusijoje ir modernizuoti karo prievolės sistemą.
• Rusijos Federacijos prezidentas viešų kalbų, susijusių su karinėmis operacijomis nuo karo pradžios iki gruodžio vidurio, nesakė daug.
• Putinas pradėjo priimti šalyje nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, skelbti dalinę mobilizaciją ar pratęsti karo padėtį, tik po to, kai po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės susiklosčiusi baisi situacija fronte aiškiai parodė, kad Kremliui reikia papildomos kovinės galios.
• Rusijos prezidentas galėjo paskelbti didesnio masto mobilizaciją nei 300 000 kariškių, tačiau tikriausiai baiminosi, kad ir taip nepopuliari mobilizacijos perspektyva dar labiau pakenks jo populiarumui Rusijos visuomenėje.
• Putinas taip pat oficialiai nepaskelbė karo padėties Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko regionuose, o nurodė šiems regionams sukurti teisinę bazę, reikalingą Rusijos mobilizacijai palaikyti.
• Rusijos Federacijos prezidentas, matyt, neskuba skelbti antrosios mobilizacijos bangos ir greičiausiai vėl links „tyliosios mobilizacijos“ link, nes nerimauja dėl pirmosios mobilizacijos bangos nepopuliarumo.
• Putinas atlieka apklausas, siekdamas įvertinti rusų suvokimą apie mobilizaciją, tačiau dar nenusprendė, kada pradėti tolesnę mobilizaciją.
• Rusijos prezidentas remiasi „atpirkimo ožiais“, kurie viešai prisiima kaltę dėl karinių nesėkmių ir nepopuliarios Kremliaus politikos. Visų pirma, Rusijos propagandistai kariuomenės išvedimą iš Chersono ir dešiniojo Chersono srities kranto perdavė buvusiam Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadui Ukrainoje, kariuomenės generolui Sergejui Surovikinui.

Laikinai okupuotame Zaporožės srities Enerhodaro mieste susidarė kritinė situacija su šildymu ir karšto vandens tiekimu, temperatūra gyvenamuosiuose butuose neviršija 10–15 laipsnių, praneša pravda.com.

Dmytro Orlovo nuotr./Gaisras Enerhodare

„Padėtis Enerhodare išlieka kritinė – miestas faktiškai neturi šildymo, nes priešas neleidžia paleisti nė vieno Zaporožės AE energetinio bloko. Neturime jokio kito šaltinio centralizuotam šildymui užtikrinti. Nėra ir karšto vandens. Namuose yra 10–15 laipsnių šilumos. Mieste liko 15 000 gyventojų“, – nurodė miesto meras.

Jo teigimu, pastaruoju metu mieste padažnėjo atvejų, kai okupantai grobia AE darbuotojus.

„Pastarąją savaitę padažnėjo atvejų, kai grobiami atominės elektrinės darbuotojai, nesutinkantys pasirašyti sutarčių su netikra „Rosatom“ bendrove. Per pastarąsias 2–3 dienas tokių atvejų padaugėjo“, – sakė meras.

Ruošiantis Rusijos puolimui ir nuvilnijus korupcijos skandalams, Ukrainos gynybos ministrą pakeis karinės žvalgybos vadovas, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango įstatymų leidėjas.

„Kyrylo Budanovas vadovaus Gynybos ministerijai, o tai visiškai logiška karo metu“, – sakė aukšto rango įstatymų leidėjas Davidas Arachamija, turėdamas omenyje 37 metų karinės žvalgybos vadovą.

56 metų Oleksijus Reznikovas bus paskirtas strateginės pramonės ministru, teigė įstatymų leidėjas, nenurodydamas planuojamų pertvarkymų terminų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Karas diktuoja personalo politiką“, – pridūrė D.Arachamija, kuris yra prezidento Volodymyro Zelenskio partijos vadovas.

„Laikas ir aplinkybės reikalauja pastiprinimo ir persigrupavimo. Tai vyksta dabar ir vyks ateityje, – pridūrė jis. – (...) Priešas ruošiasi pulti. Mes ruošiamės gintis.“

Interviu vietos naujienų svetainei O.Reznikovas sakė, kad jam nebuvo pranešta apie naują paskyrimą į Strateginės pramonės ministeriją.

„Galiu pasakyti, kad man tai nauja informacija. Apie Strateginės pramonės ministeriją su Ukrainos prezidentu nesu kalbėjęs“, – teigė jis.

Vienas iš geriausiai žinomų Ukrainos karo pastangų figūrų, O.Reznikovas 2021 metais lapkritį paskirtas gynybos ministru ir padėjo užsitikrinti Vakarų ginklų Ukrainos pajėgoms paremti.

Tačiau jo ministeriją krečia korupcijos skandalai.

O.Reznikovo pavaduotojas buvo priverstas atsistatydinti sausio pabaigoje, kai ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sutartis dėl maisto produktų, kurių kainos du ar tris kartus viršijo šiuo metu galiojančias pagrindinių maisto produktų kainas.

Anksčiau sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais O.Reznikovas sakė, kad tik prezidentas V.Zelenskis, kuris praėjusią savaitę sustiprino pastangas kovoti su korupcija, gali nuspręsti jo likimą.

„Stresą, kurį patyriau šiais metais, sunku tiksliai išmatuoti. Aš nieko nesigėdiju, – teigė O.Reznikovas. – Mano sąžinė visiškai švari.“

Per artimiausias 10 dienų Rusija planuoja pradėti naują plataus masto puolimą, praneša britų leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytu ginkluotųjų pajėgų patarėju.

„Financial Times“ praneša, kad Kyjivas gavo „labai patikimos žvalgybinės informacijos“ apie Rusijos Federacijos ketinimus pradėti naują puolimą.

Pagrindiniu Rusijos puolimo tikslu laikomas viso Donbaso užėmimas. Pranešama, kad Rusijos kariuomenės puolimas gali prasidėti Kreminos ir Lymano miestų rajonuose, kur priešas jau kelias savaites telkia dideles pajėgas.

Be to, kaip pažymi leidinys, Kremlius telkia pajėgas Donecko srities pietuose, dislokuodamas papildomas pajėgas gyvenvietėse aplink Mariupolį.

Pranešama, kad agresorius ketina pradėti puolimą, kol Ukraina dar negavo Vakarų tankų ir ginklų.

Anoniminis ginkluotųjų pajėgų patarėjas „Financial Times“ sakė, kad Rusijos puolimui greičiausiai vadovaus elitiniai daliniai.

„Tai yra tikros mechanizuotos brigados, nors jos yra mažiau parengtos kovai nei karo pradžioje. Jos sustiprino oro desanto ir jūrų pėstininkų dalinius. Tai nėra autobusų vairuotojai ir mokyklų mokytojai“, – sakė jis.