Svarbiausios naujienos
- CNN: Rusija greitu metu gali pradėti didelį puolimą prieš Ukrainą
- Zelenskis užsiminė apie labai svarbų karinį susitarimą su JAV
- Gyvena savo tikrovėje: įpykęs Medvedevas pasiūlė prevencinius smūgius prieš NATO šalis
- Trumpo ultimatumas: Indija rado sprendimą, kuo pakeisti rusišką naftą
- Ukrainos poligone su kalašnikovu siautėjęs kadetas pražudė du karius
- Kremlius pasisakė dėl Putino reakcijos į Trumpo ultimatumą
- Neleido užduoti Putinui klausimo apie pinigus
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN: Rusija greitu metu gali pradėti didelį puolimą prieš Ukrainą
23:20
Ukrainos valdžia mano, kad Rusija planuoja išnaudoti 50 dienų pauzę iki galimo naujų sankcijų įvedimo, apie kurią paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tam, kad išvystytų puolimą prieš svarbiausias Ukrainos pozicijas, rašo CNN.
Skaičiuojama, kad prie fronto linijos jau telkiama apie 160 tūkst. Rusijos karių, o Maskva, kaip manoma, rengiasi plataus masto vasaros puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Pasak dviejų „The New York Times“ šaltinių, artimų Kremliui, prezidentas Vladimiras Putinas yra įsitikinęs, kad Ukrainos gynyba gali žlugti per artimiausius kelis mėnesius. Šaltinių teigimu, Rusijos armijai stiprinant puolimą, V.Putinas neketina svarstyti paliaubų, nebent Ukraina sutiktų su reikšmingomis nuolaidomis.
„Chatham House“ analitikas Keiras Gilesas mano, kad JAV delsimas palankus V.Putino strateginiams interesams ir suteikia Maskvai laiko diplomatijai.
Užsienio politikos vadovas „New Eurasian Strategies Centre“ analitinėje organizacijoje Johnas Loughas teigė, jog vasaros puolimas, tikėtina, vyksta jau kelis mėnesius ir kad „rusai neabejotinai stiprina savo veiksmus sausumoje ir ore“.
„V.Putinas gana užtikrintai vertina šios kampanijos eigą, žinodamas, kad ukrainiečiams trūksta tiek gyvosios jėgos, tiek ginklų“, – sakė J.Loughas.
Palaipsniui Rusijos pajėgos artėja prie Pokrovsko, Konstantinivkos ir Kupjansko, nors ir patiria didelių nuostolių. Vis dėlto, anot Ukrainos stebėsenos projekto "DeepState", Maskvai pavyko pagerinti taktinę padėtį šiuose regionuose.
Trečiadienį analitikai pranešė, kad Ukrainos vadavietė gauna iškreiptą informaciją iš fronto, kas apsunkina rizikų vertinimą ir laiku priimamus sprendimus: „Didelė dalis priešo sėkmės paaiškinama melagingomis ataskaitomis iš lauko apie tikrąją padėtį. Tai rimta problema, kuri gali sukelti katastrofiškas pasekmes.“
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Fico: Slovakija atšaukia veto dėl 18-ojo ES sankcijų Rusijai paketo
00:19
Penktadienį Slovakija atblokuos naujojo, 18-ojo, ES sankcijų Rusijai paketo priėmimą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Pasak jo, Bratislava gavo raštiškas Europos Komisijos garantijas dėl dujų kainų ir galimo jų trūkumo.
„Nepaisant milžiniško spaudimo, grasinimų ir kritikos, mes privertėme Europos Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kaip rusiškų dujų nutraukimas paveiktų Slovakijos gyventojus ir ekonomiką. Įtampa tarp abiejų pusių buvo akivaizdi. Manau, kad teisinga pasakyti – įveikėme pirmąjį etapą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Bratislava tariamai išleidžia 100 mln. eurų kompensacijoms dėl aukštų energijos kainų. Taip pat teigė, kad Slovakija gavo garantijas dėl galimų arbitražinių ginčų, kurie galėtų kilti dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį su „Gazprom“, galiojančią iki 2034 metų.
Pasak R.Fico, tolesnis naujojo ES sankcijų Rusijai paketo blokavimas būtų neproduktyvus ir grėstų Slovakijos interesams. Todėl jis nurodė šalies atstovams ES liepos 18 d. atšaukti blokavimą.
„Tačiau iškart po to prasidės antrasis mūsų kovos su Europos Komisija dėl rusiškų dujų etapas“, – pridūrė jis.
R.Fico teigė, kad jo šalis nepritars pasiūlymui nutraukti Rusijos dujų importą po 2028 m. sausio 1 d.
Kalba apie draugystę, bet į nugarą duria peilį: Kinija ant Rusijos užsiundė „kibernetinius šunis“
23:07
Tuo metu, kai Rusija vykdo agresyvų ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą, ji pati susiduria su aktyviais kibernetiniais išpuoliais iš Kinijos. Ironiška, bet viešoje erdvėje Pekinas ir Maskva kalba apie siekį ir norą kurti „neribotą partnerystę“ ir labai draugiškus santykius. Tačiau kaip yra tikrovėje?
Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, kinų programišiai smarkiai padidino kibernetinių išpuolių prieš Rusiją skaičių, siekdami perimti Kremliaus karines paslaptis.
Ekspertai teigia, kad būtent siekdamos šio tikslo, su Kinijos valdžios institucijomis susijusios programišių grupuotės ne kartą atakavo Rusijos gynybos pramonės įmonių ir valdžios institucijų informacines sistemas.
Tuo tarpu Kinijos karo analitikai skundžiasi, kad Kinijos kariuomenei trūksta realios kovinės patirties.
Dėl to Pekinas Rusijos karą su Ukraina laiko gera proga surinkti informacijos apie šiuolaikinę karo taktiką, Ukrainos naudojamus Vakarų gamybos ginklus ir kovos su jais būdus.
Plačiau skaitykite čia.
Merzas atskleidė, kada Ukrainą pasieks oro gynybos sistemos „Patriot“
21:35
Ukraina gaus oro gynybos sistemas „Patriot“ artimiausiomis savaitėmis, spaudos konferencijos metu pranešė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, rašo „Ukrinform“.
„Šiomis valandomis Gynybos ministerijos aptaria detales, kaip galime užtikrinti tinkamą „Patriot“ tiekimą Ukrainai per trumpą laiką. Tai gali užtrukti kelias savaites. Derybos yra labai konkrečios, Amerikos pusė pasirengusi tai padaryti, tačiau kol kas neturime galutinio rezultato“, – sakė Vokietijos kancleris.
Pasak jo, greitu metu gali būti pasirašyti susitarimai tarp gynybos ministrų, kurie techniškai leis įgyvendinti tai, ką pažadėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios tiekti Ukrainai ginklus, kuriuos finansuos Europos partneriai. Vokietija nori įnešti į tai reikšmingą indėlį. Turime kuo greičiau aptarti detales su savo partneriais“, – pabrėžė jis.
Starmeris užsiminė apie Jungtinės Karalystės ir JAV derybas dėl raketų pirkimo Ukrainai
20:42
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris užsiminė, kad JK galėtų prisijungti prie Vokietijos perkant ginklus iš Jungtinių Valstijų Ukrainai, praneša agentūra „Bloomberg“.
Pasak šaltinio, diskusijos dėl prisijungimo prie šio pasiūlymo yra pradinėje stadijoje, ir pabrėžiama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
„Mes bendradarbiaujame su sąjungininkais, kad suteiktume galimybių bei paramą, kuri užtikrintų bet kokių galimybių Ukrainoje veiksmingumą“, – sakė K.Starmeris bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
Pasak leidinio, Berlynas ketina finansuoti dviejų „Patriot“ baterijų pirkimą Kyjivui, taip pat įsigyti vidutinio nuotolio raketų sistemą „Typhon“ iš Jungtinių Valstijų. Kitos Europos šalys, įskaitant JK, kol kas nėra įsipareigojusios prisijungti prie šios iniciatyvos.
„Mūsų gynybos ministrai šiuo metu aptaria tiekimo Ukrainai detales – kad tai būtų padaryta per trumpą laiką. Jas taip pat reikia pristatyti ir įrengti. Tai nėra kelių valandų, o kelių dienų ar savaičių klausimas“, - teigė F.Merzas.
Atnaujintas ir apšarvuotas „Rheinmetall“ sunkvežimis – ar gali tapti kita Ukrainos haubicų 2S22 „Bogdana“ platforma?
19:58
„Rheinmetall MAN Military Vehicles“ (RMMV) pristatė modulinį, šarvuotą, karinį sunkvežimį RMMV TGS-MIL Protected. Ukrainoje šis sunkvežimis sulaukė didelio dėmesio ir svarstymų, ar jis galėtų tapti Ukrainos haubicų 2S22 „Bogdana“ naująja platforma, rašo „Defence Express“.
„Rheinmetall“ neseniai pristatė atnaujintą karinį sunkvežimį RMMV TGS-MIL Protected, kuriame suderintas geresnis mobilumas bekelėje ir naujai šarvuota kabina.
Transporto priemonė gali būti 6x6 ir 8x8 (visų šešių arba aštuonių varomų ratų – red. past.) konfigūracijos, o ja siekiama patenkinti tiek logistikos, tiek ginkluotės platformų integracijos poreikius. Tai sukėlė susidomėjimą, ar ši važiuoklė galėtų tapti nauja Ukrainos savaeigės haubicos 2S22 „Bohdana“ baze.
Plačiau skaitykite čia.
Zelenskis užsiminė apie labai svarbų karinį susitarimą su JAV
19:31
Ukraina ir Jungtinės Valstijos rengia didelį susitarimą, pagal kurį JAV įsigytų kovos lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas mainais sutiktų pirkti tam tikrą kiekį amerikietiškų ginklų. Apie tai laikraščiui „New York Post“ papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip paaiškino Ukrainos vadovas, pastarieji pokalbiai su D.Trampu buvo sutelkti į susitarimą, numatantį abipusę JAV ir Ukrainos oro technologijų paramą. Pasak jo, Kyjivas pasiūlė pasidalyti visa informacija, sukaupta per trejus metus trunkantį karą su Rusija apie šiuolaikinio karo ypatumus.
Pasak leidinio, šis susitarimas galėtų būti labai svarbus JAV kariuomenei ir nacionaliniam saugumui, kadangi, pasak pareigūnų ir ekspertų, JAV technologijos gerokai atsilieka nuo Rusijos ir Kinijos, o JAV kariai yra prastai apmokyti naudotis dronais bei gintis nuo panašių priešo įrenginių.
„Amerikos žmonėms reikia šios technologijos, ir jūs turite ją turėti savo arsenale. Manau, kad tai tikrai labai svarbus susitarimas, naudingas abiem pusėms“, – leidiniui sakė V.Zelenskis.
Jis patikino, kad Ukraina pasirengusi dalytis savo patirtimi ne tik su Jungtinėmis Valstijomis, bet ir su Europos partneriais. Pasak Ukrainos prezidento, atitinkamos derybos jau vyksta su Danija, Norvegija ir Vokietija.
Pasak laikraščio, JAV ekspertai ir pareigūnai skambina pavojaus varpais dėl JAV kariuomenės nesugebėjimo dirbti su dronais.
„Mes nesuteikiame Amerikos kariams to, ko jiems reikia, kad išgyventų šiuolaikiniame kare. Jei rytoj tektų eiti į karą, ar turėtume tai, ko reikia? Ne“, – sakė gynybos inovacijų padalinio „Autonomy Portfolio“ projekto vadovas Trent‘as Emenekeris.
Straipsnyje taip pat primenamas „Times" laikraštyje pasirodęs pranešimas apie keturių dienų trukmės pratybas, kurias praėjusį mėnesį Aliaskoje surengė JAV Gynybos departamentas. Jų metu kariai kelis kartus nesugebėjo numušti bandomųjų dronų, kai kurių dronų iš viso nepavyko paleisti, o vienas iš jų pataikė ne į tą taikinį.
Be to, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas neseniai išleido įsakymą „sumažinti biurokratines procedūras“ dronų gamyboje JAV. Jame pažymima, kad būtina, jog Jungtinės Valstijos neatsiliktų nuo sparčiai augančios karinių dronų gamybos pasaulyje.
JAV pasiuntinys: pagal naujausią planą Vašingtonas siekia kuo greičiau perduoti ginklus Ukrainai
18:29
Pagal naujausią Amerikos prezidento Donaldo Trumpo planą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, Vašingtonas siekia kuo greičiau perduoti juos Kyjivui ir svarsto galimybę parduoti priešlėktuvines gynybos sistemas „Patriot“ iš savo atsargų, ketvirtadienį pranešė JAV pasiuntinys prie NATO.
„Mes visi skubame, kad tai įvyktų, ir, žinote, manau, kad viskas iš tiesų juda labai greitai“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
„Tačiau negaliu patvirtinti datos, kada visa tai bus padaryta“, – pridūrė jis.
Pirmadienį D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Šis žingsnis laikomas posūkiu Baltųjų rūmų šeimininko pozicijoje Ukrainos atžvilgiu – jis teigia, kad jo kantrybė dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesugebėjimo sustabdyti jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus invazijos išseko.
Europos šalys, įskaitant Vokietiją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją ir Švediją, pareiškė norą pirkti ginklų iš JAV ir perduoti juos Ukrainai.
Tačiau kyla klausimų, iš kur „Patriot“ sistemos būtų atgabentos ir kaip greitai jos galėtų būti pristatytos į Ukrainą, kuri šiuo metu patiria suintensyvėjusias Rusijos dronų ir raketų atakas.
M.Whitakeris nurodė, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos – JAV svarsto galimybę parduoti Ukrainai savo karinėse atsargose jau turimas „Patriot“ sistemas.
„Niekada neketiname Jungtinėms Valstijoms sudaryti nepalankios strateginės padėties ir pasirūpinsime, kad turėtume viską, ko mums reikia“, – pareiškė jis.
„Kartu, manau, visi pripažįstame, kad šiuo metu Ukrainai beviltiškai ir nedelsiant reikia karinių pajėgų mūšio lauke ir siekiant apsaugoti savo miestus“, – pridūrė JAV pasiuntinys prie NATO.
Taip pat svarstomi alternatyvūs sprendimai – siūloma, kad Europos valstybės jau dabar perduotų savo sistemas Ukrainai, o JAV joms vėliau pirmumo tvarka tiektų pakaitines.
Gyvena savo tikrovėje: įpykęs Medvedevas pasiūlė prevencinius smūgius prieš NATO šalis
17:02 Atnaujinta 17:09
Rusija turėtų nelaukti NATO atakų, o smogti pirmoji, interviu agentūrai TASS sakė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis pažymėjo, kad „ne tik išdavystė, bet ir liguistas savo pranašumo supratimas vis dar „rūgsta“ Vakarų kraujyje“.
„Mes turime atitinkamai elgtis. Turime reaguoti į visą programą. O jei reikės, turime suduoti prevencinius smūgius“, – aiškino D.Medvedevas.
Jo nuomone, „Vakarų elitui nepriklausoma, stipri Rusija visada buvo istorinė anomalija“ ir „jų civilizacinio pranašumo paneigimas“, todėl jie „kartas nuo karto bando „atsilyginti“ ir atkeršyti“.
„Ir tai, kas vyksta šiandien – statytinių karas, o iš tikrųjų visavertis karas (Vakarų raketų paleidimai, informacija iš palydovų ir pan.), sankcijų paketai, skambūs pareiškimai apie Europos militarizaciją – yra dar vienas bandymas sunaikinti Vakarų nekenčiamą „istorinę anomaliją“, – priežastis su pasekmėmis painiojo D.Medvedevas.
Piktinasi nuolat
Anksčiau D.Medvedevas pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris pradėjo kritikuoti Vladimirą Putiną dėl jo nenoro nutraukti ugnį Ukrainoje. JAV vadovo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas šias užuominas pavadino „apgailėtinomis, neapgalvotomis“ ir nesuderinamomis su pasaulinės galybės statusu.
15min primena, kad D.Medvedevas nuolat švaistosi grėsmingais pareiškimais, o tokios jo pozicijos nepalaiko net pats Kremlius.
Kremlius atsisakė komentuoti Medvedevo teiginius
Kremlius atsisakė komentuoti D.Medvedevo pastabas, tačiau pareiškė, kad D.Medvedevas neva yra teisus atkreipdamas dėmesį į „konfrontacinę aplinką“ Europoje.
Paklaustas apie šiuos teiginius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad išsamiai nekomentuos, nes jis yra Vladimiro Putino, o ne D.Medvedevo atstovas spaudai, tačiau teigė, kad D.Medvedevas neva turi didelę patirtį ir išreiškia savo nuomonę.
D.Medvedevo pyktį galėjo sukelti neseniai paskelbtas Donaldo Trumpo ultimatumas dėl taikos derybų ir Ukrainai numatyti nauji ginklai. Į JAV planus dėl Ukrainos apginklavimo sureagavo ir Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Zacharova prabilo apie teisę panaudoti ginklus prieš Vakarų šalių karinius objektus
Rusija mano turinti teisę panaudoti ginklus prieš tų valstybių karinius objektus, kurios leidžia Ukrainai suduoti smūgius savo ginklais Rusijos gilumoje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tai sakė ketvirtadienį per brifingą.
Prieš tai naujienų agentūra „Associated Press“, cituodama savo šaltinius, pranešė, kad JAV nagrinėja Ukrainos prašomų perduoti ginklų sąrašą.
Į šį sąrašą įtrauktos oro gynybos sistemos, tokios kaip „Patriot“ ir „Advanced Precision Kill Weapon Systems“, ilgojo nuotolio raketos ATACMS, trumpojo ir vidutinio nuotolio raketos „žemė-oras“, vadinamos NASAMS, ir įvairios artilerijos sistemos.
Ukrainos parlamentas patvirtino naująją Julijos Svyrydenko vyriausybę: kas išlaikė savo pareigas
15:48 Atnaujinta 16:33
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją Julijos Svyrydenko vyriausybę, pranešė ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“ ir visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Aukščiausioji Rada 253 balsais pritarė prieš kelias valandas patvirtintos premjerės J.Svyrydenko pateiktam ministrų kabineto sąrašui.
Mykola Fedorovas tapo pirmuoju vicepremjeru, skaitmeninės transformacijos ministru, Tarasas Kačka bus vicepremjeras Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais, Hermanas Haluščenka – teisingumo ministras.
Svitlana Hrynyčuk paskirta energetikos ministre, Oleksijus Sobolevas – ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru, o Denysas Uliutinas – socialinės politikos ir vienybės ministru.
Kas išlaikė savo pareigas
Plačiau skaitykite ČIA.
