Svarbiausios naujienos
- „The Telegraph“: Kyjivui, panašu, pavyko įtikinti D.Trumpą dėl derybų su Rusija
- „Jau tada kvepėjo karu“: V.Zalužnas savo knygoje atskleidė, kada Rusija iš tiesų pradėjo ruoštis karui
- D.Trumpas nori kuo greičiau užbaigti karą: buvęs jo patarėjas paaiškino, kuo tai gresia Ukrainai
- „Dešimt tikslių smūgių“: Ukrainos dronai padegė naftos saugyklą Rusijoje
- Rusija Ukrainą atakavo balistinėmis raketomis: Kyjive pranešama apie žuvusius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Kyjivui, panašu, pavyko įtikinti D.Trumpą dėl derybų su Rusija
22:17
Kyjivas paaiškino Donaldo Trumpo komandai, kad bandymas per anksti pradėti taikos derybas su Rusija būtų pražūtingas Ukrainai. Pirmiausia reikia susilpninti agresorę, o tik tada pradėti su ja dialogą. Tai rašo britų „The Telegraph“ .
Nors D.Trumpas jau nustojo kalbėti apie „taiką per 24 valandas“, jo komanda vis dar žada taiką per „100 dienų“ arba „per kelis mėnesius“. Kaip pažymi leidinys, tokie bandymai tiksliai įvardyti karo pabaigos laiką kelia nerimą Kyjive.
„Esmė ta, kad čia negalime priimti paprastų, greitų sprendimų. Iniciatyva turi būti kontroliuojama, jos negalima atiduoti Rusijai“, – sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
Kol Rusijos kariuomenė lėtai žengia į priekį Donbase, Ukraina vykdo savo pagrindinę strategiją toli už fronto linijos, teigia Ukrainos pareigūnai. Kalbama apie Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų smūgius pagrindiniams Rusijos karinės pramonės ir naftos perdirbimo objektams.
M.Podoliakas pažymi, kad šie smūgiai daro didelę įtaką Rusijos ekonomikai, kuri yra didžiausias V.Putino pažeidžiamumas. Pasak M.Podoliako, labai svarbu, jog Kremlius derėtųsi dėl to, kad yra priverstas, o ne dėl to, kad pats nusprendžia tai daryti.
„46 proc. Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus yra puolamas arba yra Ukrainos ginklų veikimo zonoje. Tai reiškia, kad Rusija palaipsniui praranda didelę šio svarbaus savo ekonomikos sektoriaus dalį. Be to, mes taip pat smūgiuojame į pagrindinę karinę infrastruktūrą. Turime sugebėti išlaikyti šį spaudimą, jei norime pradėti derybas iš tvirtos pozicijos. Tik patyrusi nuostolių Rusija bus pasirengusi vesti prasmingas derybas“, – pažymėjo M.Podoliakas.
Tačiau Ukrainos žvalgybos šaltinis autoriui sakė, kad daugeliu atvejų rusai sugebėdavo suremontuoti naftos įrenginius „per savaitę“. Pasak šio šaltinio, tik papildomas Vakarų raketų tiekimas kartu su griežtesnėmis energetinėmis sankcijomis priverstų V.Putiną apsvarstyti galimybę apriboti savo agresiją.
Pasak M.Podoliako, Kyjivui bent iš dalies pavyko įtikinti D.Trumpo komandą, kad Rusijos agresija Ukrainoje susijusi „ne tiek su Ukrainos teritorijos užgrobimu, kiek su įtakos perskirstymu“ Europoje.
Kitaip tariant, D.Trumpui buvo pasakyta, kad galutinis V.Putino tikslas yra ne užgrobti Zaporižią, o kuo labiau susilpninti Vakarus.
Nepaisant atsargaus optimizmo, Ukrainos pareigūnai tyliai ruošiasi galimybei derėtis iš ne pačios geriausios pozicijos, jei D.Trumpas vis dėlto bandys priversti greitai sudaryti taiką Ukrainos sąskaita. Tokiu atveju Ukraina stengsis į derybų procesą įtraukti savo partnerius Europoje, ypač Jungtinę Karalystę, ir sieks savo teritorijoje dislokuoti šalių partnerių karinius kontingentus kaip saugumo garantiją.
„Karas tęsis tol, kol egzistuos Rusija“: ukrainiečių kalbos apie pergalę blėsta, nes grįžta D.Trumpas
00:18
36 m. Anastasija Fedčenko iš sielvarto rauda – jos agonija aidi aplink paauksuotas Kyjivo Šv. arkangelo Mykolo katedros sienas. Ji sėdi rankomis prilaikydama abi pilvo puses. Anastasija yra nėščia ir laukiasi pirmojo vaiko – mergaitės. Jos vyras Andrijus Kusmenko vos už kelių centimetrų, uniformuotas – atvirame karste.
Karinių jūrų pajėgų vadas A.Kusmenko žuvo per mūšį Rytų Ukrainoje šių metų sausio 4 d., pasakojama bbc.com.
Kol 33 m. Andrijus kariavo kare, Anastasija, kaip žurnalistė, apie jį rašė.
Aš nuoširdžiai bijau, kad mūsų vaikai karą paveldės iš mūsų ir turės eiti kariauti.
Žuvusiojo ginklo broliai praeina pro šalį, į karstą numesdami raudonų rožių. Laidotuvių maldoms einant į pabaigą, Anastasija pasilenkia į priekį ir paskutinį kartą pabučiuoja „savo gyvenimo meilę“. Prie katedros ji pagerbia savo „gražiausią vyrą“, žuvusį už tėvynę.
„Man gaila, kad mano dukra niekada nepamatys savo tėvo, – sako ji BBC, – bet ji žinos, kad jis buvo kareivis, karininkas ir kad jis padarė viską, ką galėjo, kad Ukraina egzistuotų jai ir kitoms kartoms.“
„Šis karas tęsis tol, kol egzistuos Rusija. Aš nuoširdžiai bijau, kad mūsų vaikai jį paveldės iš mūsų ir turės eiti kariauti“.
Vokietijos opozicijos lyderis D.Trumpo prezidentavimą vertina kaip galimybę Europai
21:05
Friedrichas Merzas Donaldo Trumpo prezidentavimą vertina kaip galimybę Europai. Jo nuomone, D.Trumpas daro tai, ką sako, ir dėl to jis yra nuspėjamas.
„Manau, kad Donaldas Trumpas yra labai nuspėjamas. Jis daro tai, ką sako. Šiuo atžvilgiu, manau, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais galime ruoštis daug didesniam aiškumui“, – sakė M.Merzas šeštadienį po susitikimo su Europos liaudies partijos šeimoje esančių konservatyvių Europos partijų vadovais ir partijų lyderiais.
Šiuo metu susidariusią situaciją jis vertina kaip D.Trumpo paspartintą procesą Europoje, kuris bet kuriuo atveju turėjo prasidėti. „Šiuo atžvilgiu tai taip pat yra galimybė mums pasielgti teisingai“, – sakė M.Merzas, turėdamas omenyje europiečių pasirengimo savigynai didinimą.
Tai reiškia ne tik daugiau pinigų ginkluotei, bet ir daug efektyvesnį jų panaudojimą. Būtina supaprastinti ir racionalizuoti karinę plėtrą ir gynybos prekių įsigijimą, sakoma EPP pareiškime.
„Nėra jokios priežasties žvelgti į Vašingtoną su baime“, – sakė M. Merzas.
Primename, kad naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau patvirtino, kad, jo nuomone, NATO narėms, įskaitant Europos šalis, būtina gynybai skirti 5 proc.
Sausio 13 d. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė D. Trumpo reikalavimus, kad Vokietija ir kitos NATO sąjungininkės padidintų išlaidas gynybai bent iki 5 % BVP.
Ministras: Vokietija galėtų nusiųsti karių į būsimą buferinę zoną Ukrainoje
19:15
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius neatmeta idėjos nusiųsti vokiečių karių į Ukrainą, kur jie padėtų užtikrinti demilitarizuotąją zoną, jei būtų susitarta dėl paliaubų su Rusija.
Šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ B.Pistorius taip pat sakė, kad Vokietija turėtų siekti gynybai skirti maždaug 3 proc. BVP.
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad NATO šalys narės gynybai skirtų 5 proc. savo BVP. Tokį reikalavimą jau atmetė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Paklaustas apie Vokietijos išlaidas gynybai, B.Pistorius nurodė, kad „turėtume kalbėti apie 3, o ne 2 proc.“ BVP.
Vokietija šiuo metu gynybai skiria apie 2 proc. savo BVP.
A.Kubilius: Rusija gali mus testuoti per artimiausius penkerius metus
19:03
Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius interviu 15min sako, kad net ir sustabdžius karą Ukrainoje, Rusija toliau sparčiai ginkluosis ir ruošis naujai agresijai.
„Tos prognozės, kad Rusija gali testuoti per artimiausius penkerius metus, yra žinomos ir NATO žvalgybos visiems žmonėms, ir šalių narių žvalgybos tą patį kartoja“, – interviu 15min sakė A.Kubilius.
„Jau tada kvepėjo karu“: V.Zalužnas savo knygoje atskleidė, kada Rusija iš tiesų pradėjo ruoštis karui
17:10
Rusija pradėjo dislokuoti smogiamąsias pajėgas dar 2020 metais, kad įsiveržtų į Ukrainą. Apie tai savo knygoje „Mano karas“ rašo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Ištraukas iš knygos pateikia „Suspilne“.
Knygoje generolas beveik neliečia įvykių po karo pradžios, nes ši būsimos trilogijos dalis skirta būtent jo gyvenimui iki 2022 m. vasario 24 d., kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje. V.Zalužnas knygoje rašo, kad 2021 metais jau „kvepėjo“ dideliu karu, nes Rusija jam pradėjo ruoštis metais anksčiau.
„Būtent 2020 m. buvo pradėta dislokuoti būsimoji priešo smogiamoji grupė. Pirmiausia – okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose, Krymo Autonominėje Respublikoje, taip pat palei Ukrainos valstybinę sieną. Tuo metu visi labai bijojo kalbėti apie smogiamosios grupės kūrimo Baltarusijos Respublikos teritorijoje pradžią“, – savo knygoje rašo V.Zalužnas.
Kaip pastebi „Suspilne“, knygoje generolas vos užsimena apie kontaktus su prezidentu, tačiau „aiškiai parodo, kad jie nebuvo lengvi“. Kartu V.Zalužnas teigiamai atsiliepia apie gynybos ministrą (2021-23 m.) Oleksijų Reznikovą.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas išleido autobiografinę knygą „Mano karas“, skirtą jo gyvenimui prieškario laikotarpiu. Pasak generolo, ši knyga yra tik pirmoji iš jo sumanytos trilogijos. Pačią knygą jis pradėjo rašyti 2023 m. kovo mėn.
„Tai pasakojimų knyga jaunimui, kuriam noriu perteikti svarbią tiesą: gyvenime viskas įmanoma, jei tik labai nori. Svajokite ir siekite savo svajonės!“ – apie savo knygą pasakojo V.Zalužnas.
D.Trumpas nori kuo greičiau užbaigti karą: buvęs jo patarėjas paaiškino, kuo tai gresia Ukrainai
15:04
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje ir jam nelabai rūpi, kokiomis sąlygomis tai įvyks. Tai interviu Japonijos televizijai pareiškė buvęs išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas Johnas Boltonas.
„D. Trumpas nori užbaigti karą iškart, kai tik pradės eiti pareigas ir jam nelabai rūpi, kokiomis sąlygomis tai bus padaryta. Jis tiesiog nori, kad viskas baigtųsi“, – sakė J.Boltonas.
Jis taip pat mano, kad Rusijos Federacija gali būti suinteresuota susitarti dėl paliaubų ir nustatyti demarkacines linijas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį fronte.
„Ir kuo ilgiau truks šios paliaubos, tuo didesnė tikimybė, kad šios linijos taps naująja Rusijos ir Ukrainos siena“, – pažymėjo J.Boltonas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė susirūpinimą, kad Donaldo Trumpo administracija gali atsisakyti pagrindinių Joe Bideno užsienio politikos punktų, įskaitant Artimųjų Rytų ir Ukrainos klausimus.
Anksčiau išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neverstų Ukrainos pradėti ankstyvų derybų su Rusija. Kartu nėra veiksmų plano Ukrainai, kurį būtų galima įgyvendinti po inauguracijos sausio 20 d.
Rusija skelbia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
14:10
Rusija šeštadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kurią Maskva teigia aneksavusi.
Rusijos gynybos ministerija pranešime platformoje „Telegram“ nurodė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Vremivkos ir Petropavlivkos kaimus.
Tai būtų naujausi rusų pajėgų teritoriniai laimėjimai Rytų Ukrainoje.
„Griuvėsiai ir pelenai“: iš su žeme sulyginto miesto – Ukrainos gynėjų pasakojimai
13:22
Miestas, kuriame prieš karą gyveno 17500 žmonių, tapo „dėme žemėlapyje“, pasakoja vienas ten frontą saugantis ukrainiečių karys. „Google Maps“ rodo, kad Vovčansko miestas Charkivo srityje iš yra už kelių kilometrų nuo Rusijos sienos, tačiau iš tikrųjų jokio miesto ten nebėra. Dabar ten tik griuvėsiai ir pelenų krūvos.
Tuo įsitikino leidinio „Postimees“ žurnalistas, prieš kelias dienas apsilankęs šiame mieste, Ukrainos dalinių pozicijose.
„Buvusio miesto ribose nebėra nė vieno nepažeisto namo. Kareiviams sunku net kur nors pasislėpti – viskas sulyginta su žeme. Sunaikinti ištisi kvartalai, ypač tie, kuriuose yra daugiaaukščių pastatų“, – pasakoja žurnalistas.
Rusijos kariai šį miestą atakuoja jau devynis mėnesius.
15min, išskirtinai prenumeratoriams, pateikia „Postimees“ pasakojimą iš Vovčansko, Ukrainos užimamų pozicijų.
„Dešimt tikslių smūgių“: Ukrainos dronai padegė naftos saugyklą Rusijoje
11:03
Šeštadienio naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba bepiločiais lėktuvais atakavo Rusijos Federacijos Tulos srityje esančią naftos saugyklą, kuri aprūpina okupacinę kariuomenę. Naftos saugykloje kilo didelis gaisras.
Pranešama, kad sausio 18-osios naktį Tulos srityje esančioje naftos saugykloje buvo įvykdyta mažiausiai dešimt sėkmingų dronų smūgių.
Pasak šaltinio, Rusijos objektą sunaikinti Ukrainoje pagamintais bepiločiais lėktuvais pavyko dėl Vyriausiosios žvalgybos valdybos operatorių darbo.
Nepaisant to, kad Rusijos žiniasklaida pranešė apie tariamai sėkmingą priešlėktuvinės gynybos operaciją, naftos bazėje kilo didelio masto gaisras.
Liudininkai skelbia filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip bepilotis orlaivis pataiko į Rusijos objektą, palaikantį Rusijos okupacinės kariuomenės veiklą.
Ukrainos oro pajėgos numušė dvi rusų balistines raketas ir 24 dronus
10:14
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė dvi rusų balistines raketas ir 24 dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą keturiomis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir 39 dronais.
Dvi raketos numuštos Kyjivo srityje. 24 dronai buvo numušti Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Chmelnyckio, Žytomyro, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Chersono ir Donecko srityse.
Dar 14 dronų nepasiekė taikinių.
Kyjive numuštų balistinių raketų nuolaužos krito miesto Ševčenkos rajone. Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pranešė, kad žuvo keturi ir buvo sužeisti dar trys žmonės.
