Karas Ukrainoje. Austrijos ministrė: už taiką Trumpas Putinui siūlė 5 Ukrainos regionus, bet šis nesutiko

Ukrainos kariai / GENYA SAVILOV / AFP

Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje Rusijos dronas pataikė į autobusą su civiliais, žuvo trys žmonės ir keli buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.

Sekmadienio popietę „priešas dronu atakavo autobusą su civiliais“, platformoje „Telegram“ paskelbė regiono prokuratūra kartu su sunaikintos transporto priemonės nuotraukomis.

„Žuvo trys civiliai gyventojai“, – teigė prokuratūra ir pridūrė, kad visos aukos – 66–78 metų amžiaus moterys.

Tuo metu Rusijos šiaurės vakarinėje Leningrado srityje „per gaisrą, kurį sukėlė bepiločio orlaivio nuolaužos, žuvo žmogus“, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka ir pridūrė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti.

Donaldas Trumpas, SIPA

Taika Ukrainoje turėtų įsigalėti iki Donaldo Trumpo prezidento kadencijos pabaigos.

Tai pareiškė Baltųjų rūmų specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas interviu "Fox News".

S.Whitkoffo buvo paklausta apie jo lūkesčius artimiausiems trejiems su puse metų, turint omenyje D.Trumpo administracijos darbo pabaigą.

„Mes išspręsime Rusijos ir Ukrainos problemą, pasieksime taikos susitarimą. Nes tai turi įvykti. Tai karas. Prezidentas buvo teisus, to niekada neturėjo įvykti. Manau, kad mes tai išspręsime“, – sakė D.Trumpo specialusis pasiuntinys.

Liepos viduryje JAV prezidentas liepė Rusijai per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba ji sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

„Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, ketiname taikyti labai griežtus tarifus, kurie sieks apie 100 proc.“, – sakė D.Trumpas, pridurdamas, kad tai bus antriniai muitai, nukreipti prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, taip siekiant pakenkti Maskvos gebėjimui atlaikyti jau ir taip plataus masto Vakarų šalių sankcijas.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusai bombardavo Kupjanską

Rusijos okupacinės pajėgos bando įžengti į Kupjanską Charkivo srityje . Apie tai praneša projektas „DeepState“.

Pažymima, kad priešas bando įsiveržti į miestą iš šiaurės vakarų.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai imasi priemonių, kad išstumtų priešo puolimo grupes.

„Padėtį sunkina tai, kad priešas turi didelę įsiskverbimo zoną iki Sobolevkos. Priešo tikslas aiškus – ištempti Ukrainos gynybos pajėgų kovinius dalinius, įsiskverbti ir toliau blokuoti miestą iš vakarų“, – pridūrė „DeepState“.

Rusijos okupantai nenustoja terorizuoti Ukrainos gyventojų. Liepos 27 d. Sumų srityje autobusas su žmonėmis buvo užpultas priešo – priešas jį atakavo dronu. Per ataką žuvo žmonių, yra sužeistųjų.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie sėkmingą puolimą Zaporižioje. T

SIPA/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo pradedama didelio masto Turto paieškos ir valdymo agentūros (ARMA) reforma, praneša „RBC-Ukraine“.

Skelbiama, kad įstatymo projektas apima tam tikrų Ukrainos teisės aktų, susijusių su Ukrainos nacionalinės agentūros, atsakingos už iš korupcijos ir kitų nusikaltimų gauto turto identifikavimą, paiešką ir valdymą, institucinių gebėjimų stiprinimu ir turto valdymo mechanizmų tobulinimu, pakeitimus.

Tai atveria galimybę Ukraina gali gauti 600 mln. eurų finansinę paramą iš ES.

V. Zelenskis ir U. von der Leyen / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Europos Komisijos (EK) pirmininkė sekmadienį paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išsaugoti kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą, praėjusią savaitę Kyjivui ėmusis veiksmų apriboti jų įgaliojimus.

Ursula von der Leyen sakė, kad surengė teigiamą pokalbį su Ukrainos, kuri, anot jos, „jau daug pasiekė eidama europiniu keliu“, lyderiu.

„Ji turi remtis šiais tvirtais pagrindais ir išsaugoti nepriklausomas kovos su korupcija institucijas, kurios yra Ukrainos teisinės valstybės ramsčiai“, – pridūrė ji savo įraše socialiniame tinkle „X“.

Antradienį Ukraina sukėlė kritikos audrą po to, kai jos parlamentas nubalsavo panaikinti dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomiškumą.

Tuo metu Europos Sąjunga (ES) šį žingsnį pavadino žingsniu atgal, o kritikai teigė, kad tai leis vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.

Pati U. on der Leyen pareikalavo, kad V.Zelenskis pasiaiškintų, ir tai buvo retas Briuselio priekaištas Ukrainai, siekiančiai įstoti į 27 valstybių narių ES.

Šis žingsnis sukėlė precedento neturinčius protestus Kyjive, o po dviejų dienų V.Zelenskis reaguodamas į juos paskelbė apie naujus įstatymus, kuriais siekiama užtikrinti kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą.

ES pasveikino šiuos veiksmus ir teigė, kad kova su korupcija „mums ir Ukrainai yra labai svarbus prioritetas“.

„Ukraina gali tikėtis mūsų paramos siekiant pažangos jos europiniame kelyje“, – sekmadienį pareiškė U.von der Leyen savo įraše „X“.

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Ukraina laukia Rusijos atsakymo į pasiūlymą iki rugpjūčio pabaigos surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame turėtų dalyvauti Europos atstovai. Toks susitikimas buvo aptartas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbio telefonu metu.

Pažymėta, kad Ukrainos vadovas informavo apie trečiojo derybų su Rusijos puse Stambule raundo rezultatus, ypač apie susitarimą dėl naujo kalinių mainų.

„Ukraina laukia Rusijos atsakymo į pasiūlymą iki rugpjūčio pabaigos surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. Ukraina ir Prancūzija laikosi bendros pozicijos: jame turi dalyvauti Europos atstovai“, – teigiama pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartas visų tipų Ukrainos dronų gamybos finansavimas. Pažymima, kad E.Macronas užtikrino savo pasirengimą padėti Ukrainai.

Be to, prezidentai aptarė Ukrainos pilotų mokymą skraidyti lėktuvais „Mirage“.

V.Zelenskis pabrėžė, kad svarbu, jog Prancūzija tęstų mokymus ir padėtų padidinti apmokytų pilotų skaičių.

Lyderiai taip pat išsamiai aptarė Ukrainos kelią į Europos integraciją ir susitarė bendradarbiauti, kad artimiausiu metu būtų atidarytas pirmasis derybų klasteris.

„Svarbu, kad Ukraina ir Moldova toliau veiktų sinchroniškai“, – teigiama pareiškime.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukraina įvedė naujas sankcijas prieš keletą Rusijos įmonių. Valstybės vadovo interneto svetainėje paskelbti du dekretai dėl sankcijų taikymo.

Vienu iš dekretų numatyta įgyvendinti Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos liepos 27 d. sprendimą „Dėl asmeninių specialių ekonominių ir kitų ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo“ ir jas taikyti keliems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Į sąrašą įtraukti 45 fiziniai ir 50 juridiniai asmenys.

Sankcijos apima turto įšaldymą ir prekybos operacijų apribojimus.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje pažymėjo prezidento sankcijų politikos komisaras Vladislavas Vlasyukas, šiuo dekretu Ukraina suderino savo sankcijas su 18-uoju Europos Sąjungos sankcijų paketu.

„Mes taip pat sukūrėme paketą, pavadintą „retųjų žemių metalai / karinis pramoninis kompleksas“. Jis taikomas įmonėms, kurios Rusijos Federacijos teritorijoje perdirba retųjų žemių, retųjų ir brangiųjų medžiagų karinio pramoninio komplekso reikmėms“, – rašė jis.

Į paketą taip pat įtrauktos įmonės, kurios iš užsienio tiekia Rusijoje trūkstamas žaliavas (pavyzdžiui, chromą), ir įmonės, kurios tiesiogiai gamina komponentus ir įrangą Rusijos kariuomenei (perdavimo įrangą, matavimo prietaisus orlaiviams ir kt.).

V.Zelenskis taip pat pakomentavo savo pritarimą Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos naujiems sankcijoms.

„Pirmasis – Europos sankcijų sinchronizavimas Ukrainos jurisdikcijoje. Dabar visi 18 sankcijų paketai yra visiškai sinchronizuoti“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

Jis pridūrė, kad 18-ojo sankcijų paketo apribojimai dabar taikomi, visų pirma, struktūroms, susijusioms su Rusijos „šešėline“ tanklaivių laivynu. Tai taip pat susiję su 53 fiziniais ir juridiniais asmenimis iš Rusijos, Kinijos, Irano ir kitų šalių.

„Antrasis šiandienos sankcijų sprendimas yra mūsų sankcijos Rusijos karinei gamybai. Apribojimai taikomi daugiau nei 90 įmonių, kurios kasė retųjų žemių ir retųjų metalus, kurie yra svarbūs elektronikos, navigacijos sistemų, variklių ir dronų gamybai“, – paaiškino V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina stengiasi užtikrinti, kad mūsų sankcijos būtų suderintos partnerių jurisdikcijose.

„Jie jaučia sankcijų pasekmes, ir ne tik Rusijos federalinio biudžeto lygmeniu, bet ir Rusijos regionų gyvenime, jų ekonomikos sektoriuose. Rusijos sprendimas pradėti ir tada vilkinti šį karą yra sprendimas sunaikinti savo ekonominį potencialą. Mūsų bendri veiksmai su partneriais tai tikrai užtikrina“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Aleksandaras Vučičius / LUDOVIC MARIN / AFP

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paneigė Europos reikalų ministro Nemanja Starovičiaus pareiškimą apie sankcijų Rusijai įvedimą ir pareiškė, kad tokia galimybė šalyje yra atmesta, rašo „Dnevnik“.

„Mes tęsime savo principingą politiką, kuri iki šiol pasiteisino ir kurios nenorėjo nei Vakarai, nei Rytai, bet Serbijos piliečiai norėjo, nes tai yra nepriklausomos ir suverenios Serbijos valstybės politika“, – sakė V.Vučičius.

Serbijos prezidentas patikino, kad Europos reikalų ministras N.Starovičius „neatsargiai“ kalbėjo apie galimą sankcijų Rusijai įvedimą.

„Man gaila, kad kai kurie mūsų draugai Rusijos žiniasklaidoje tik ir laukia, kad galėtų kritikuoti Serbiją, ir man gaila, kad mūsų vidaus politinėje arenoje yra daug žmonių, kurie mieliau skubėtų ginti rusus, nei kada nors skubėtų ginti Serbiją. Turiu juos visus nuvilti – Serbija neskelbs sankcijų Rusijos Federacijai“, – sakė prezidentas.

Anksčiau UNIAN pranešė, kad Serbijos Europos reikalų ministras sakė, kad jo šalis neparems ES sankcijų Rusijai, nes šis sprendimas labai paveiktų jų šalies ekonomiką.

Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad Serbija laikosi proukrainietiškos pozicijos ir remia Ukrainos teritorinį vientisumą. 

NATO vėliava / Anna Ross / dpa/picture-alliance

Austrijos užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger pareiškė, kad yra atvira viešai diskusijai dėl galimo šalies neutraliteto atsisakymo ir galimo įstojimo į NATO, rašo "Die Welt".

 „Viena aišku: neutralitetas savaime mūsų neapsaugos. Austriją nuo vis labiau neaiškios pasaulinės saugumo padėties ir vis agresyvesnės Rusijos apsaugo investicijos į mūsų pačių gynybos pajėgumus, taip pat į partnerystes“, – sakė Austrijos ministrė.

„Aš esu iš esmės labai atvira viešoms diskusijoms apie Austrijos saugumo ir gynybos politikos ateitį. Nors šiuo metu parlamente ir tarp gyventojų nėra daugumos, pritariančios narystei NATO, tokios diskusijos gali būti labai vaisingos“, – pridūrė ji.

Ministrė pažymėjo, kad mintis, jog „jei mes niekam nekenksime, niekas nekenks mums“, yra naivi.

„Pasaulis pasikeitė. Bet norėčiau pasakyti atvirai: ES jau turime partnerį, kuris mus apsaugos kritiniu atveju. Tuo pačiu metu mes labai prisidedame prie Europos saugumo.

Siunčiame karius į daugelį ES taikos palaikymo misijų ir darome viską, kas įmanoma, kad finansiškai, kariniu ir politiniu požiūriu remtume bendrą Europos saugumo ir gynybos politiką. Šiuo atžvilgiu Austrijos neutralumas nuo įstojimo į ES 1995 m. jau pastebimai pasikeitė“, – pažymėjo Beate Meinl-Reisinger.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Amerikos ir Vokietijos programinės įrangos bendrovė „Auterion“ Ukrainai tieks dešimtis tūkstančių savo dirbtinio intelekto valdomų dronų smogiamųjų rinkinių.

„Auterion“ generalinis direktorius Lorenzas Mayeris laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad iki metų pabaigos bendrovė pristatys 33 tūkst. tokių sistemų, o tai bus didžiausias tokių sistemų pristatymas per visą istoriją.

„Mes jau išsiuntėme tūkstančius, o dabar siunčiame dešimtis tūkstančių“, – sakė jis, pridurdamas, kad toks mastas yra „beprecedentis“.

Pažymima, kad perdavimas bus vykdomas pagal „Auterion“ sutartį su Pentagonu už 50 mln. JAV dolerių, kuri yra JAV vyriausybės pagalbos Ukrainai saugumo srityje dalis.

Tuo pačiu metu bendrovės direktorius pažymėjo, kad ši sutartis nėra Ukrainos ir JAV „mega sandorio“ dėl dronų, apie kurį praėjusią savaitę paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalis.

Pristatymas apims „Skynode“ mini kompiuterius su savo programine įranga, kamera ir radijo moduliu, kurie paverčia įprastus dronus autonominėmis kovinėmis platformomis, atspariomis trukdžiams ir gebančiomis persekioti taikinius iki 1 km atstumu.

„Auterion“ programinė įranga „pakels karines operacijas į naują lygį“, leidžiant autonominių dronų grupėms susiburti ir koordinuoti savo veiksmus, sakė „Auterion“ vadovas.