Svarbiausios naujienos
- Europa surado netikėtą pinigų šaltinį, kaip finansuoti ginklų pirkimą iš JAV
- Putinas išvyko iš Maskvos: jo korteže pastebėtas greitosios pagalbos automobilis
- Trumpas nenori, kad Rusija patirtų visišką pralaimėjimą: diplomatas įvardijo priežastį
- Akibrokštas: apie naujuosius Trumpo planus dalis sąjungininkių sužinojo paskutinės
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Foreign Policy“: Trumpo pozicijos Ukrainos atžvilgiu pokytis nėra toks didelis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio
21:54
Už garsiai skambančių JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie Ukrainą vis dar slypi daugiau retorikos nei realių veiksmų – nėra konkrečios informacijos apie ginklų tiekimo apimtis ir terminus, sankcijos Rusijai atidedamos, o „ultimatumas“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui labiau primena dar vieną bandymą derėtis asmeniškai, o ne strategiškai. Apie tai leidinyje „Foreign Policy“ rašo žurnalistas Christianas Carylas.
Jis pastebi, kad liepos 14 d. D.Trumpas spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Ovaliniame kabinete, kurioje buvo paskelbtas naujas ginkluotės tiekimo Ukrainai planas, pozicijos pasikeitimą Rusijos atžvilgiu pristatė ne tiek kaip strateginį sprendimą, kiek kaip pasipiktinimą.
„JAV prezidentui akivaizdžiai trūksta gilesnio strateginio supratimo apie tai, kodėl karas prasidėjo, kodėl jis tęsiasi ir kaip jis gali baigtis. Kaip ir jo diplomatinis atstovas Steve’as Witkoffas, D.Trumpas į viską žvelgia per labai asmenišką sandorių sudarymo prizmę: V.Putiną dabar reikia „sutvarkyti“, nes jis, buvęs Trumpo draugas, jį išdavė“, – rašoma straipsnyje.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas sutiko su šia nuomone, pažymėdamas, kad D.Trumpui trūksta strateginės vizijos dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties.
Pasak jo, D.Trumpas reiškia „neapgalvotus ir miglotus pareiškimus“.
Žurnalistas pastebi, kad nauja D.Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu gal ir yra geresnė, tačiau vis tiek tai yra mažiau nei tai, kas buvo numatyta buvusio prezidento Joe Bideno prezidentavimo metu.
Straipsnio autorius pažymi, kad nėra aišku, kiek „Patriot“ perėmimo raketų gaus Kyjivas, ką dar europiečiai yra pasirengę nupirkti Ukrainai ir kiek iš to D.Trumpas iš tiesų pasirengęs suteikti.
Pasak B.Hodgeso, D.Trumpas „iš esmės kuria politiką ekspromtu“, nors turėtų „remtis Nacionalinio saugumo tarybos ir Gynybos departamento politikos formavimo aparatu, kad būtų padedama suformuluoti tikslus, koordinuoti komunikaciją ir apskritai užtikrinti tam tikrą patikimumo lygį JAV sprendimų priėmimo procese“.
B.Hodgesas paaiškino, kad šiuo metu Pentagono aukščiausiuose sluoksniuose vyrauja chaosas, o tradicinė nacionalinio saugumo politikos formavimo struktūra Baltuosiuose rūmuose iš esmės yra panaikinta.
„Foreign Policy“ žurnalistas vertina D.Trumpo pareiškimą apie galimą „labai rimtų muitų“ įvedimą Rusijai, jei ši per 50 dienų nebaigs karo, keliantį nerimą. Jis prognozuoja, kad V.Putinas apsimes grįžtantis prie derybų stalo, o D.Trumpas šį terminą pratęs.
Kad D.Trumpo politika karo Ukrainoje atžvilgiu iš esmės nepasikeitė, liudija ir Rusijos pareigūnų reakcija į jo pareiškimus.
Rusijos smūgis nuniokojo judrią miesto aikštę
20:46 Atnaujinta 21:22
Per Rusijos antskrydį Dobropilios centrinėje aikštėje žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista, baiminamasi, kad nuo nuolaužomis gali būti įstrigę daugiau žmonių, pranešė pareigūnai.
Rusija, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų sudaryti taikos susitarimą, nuo vėlyvo antradienio iki trečiadienio ryto į Ukrainą paleido šimtus dronų, artilerijos sviedinių ir balistinių raketų,
D.Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti griežtas sankcijas Maskvai, jei ji per 50 dienų nepasieks taikos susitarimo ir nenutrauks daugiau kaip trejus metus trunkančio karo Ukrainoje.
Pasak srities pareigūnų, Rusija numetė 500 kg bombą ant Dobropilios, esančios vos už 20 km nuo fronto linijos.
„Atnaujinta informacija apie Dobropilios apšaudymą (...) Vienas žmogus žuvo ir 21 buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Jis pridūrė, kad per išpuolį piko valandą nukentėjo 54 parduotuvės ir 13 pastatų aplink judrią miesto aikštę.
„Tikėtina, kad po griuvėsiais vis dar yra įstrigusių žmonių, tęsiama išgyvenusiųjų paieška", – teigė jis.
Paskutinį kartą Ukrainos ir Rusijos pareigūnai susitiko tiesioginėse taikos derybose daugiau nei prieš mėnesį ir daugiau susitikimų nenumatyta, nors Kremlius teigia, kad yra pasirengęs bendrauti.
Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad Rusija nuo vėlyvo antradienio iki trečiadienio ryto į šalį paleido mažiausiai 400 dronų ir balistinę raketą „Iskander“. Skelbiama, kad pastaroji buvo paleista iš aneksuoto Krymo pusiasalio.
Pasak ukrainiečių pareigūnų, per šias atakas žuvo vienas žmogus, o kelios dešimtys buvo sužeisti.
Stringant Vašingtono tarpininkaujamoms deryboms dėl paliaubų, Rusija intensyvina savo vasaros puolimo kampaniją ir praneša užimanti vis daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.
D.Trumpas sakė, kad sudarė susitarimą su NATO dėl amerikietiškų oro gynybos sistemų ir ginklų tiekimo Ukrainai, ir grasino Rusijai muitais bei sankcijomis. Jis vis labiau nusivilia Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl to, kad šis atsisako paliaubų ir vietoj to intensyvina atakas.
Zelenskis pateikė pasiūlymą buvusį premjerą Šmyhalį paskirti naujuoju gynybos ministru
20:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Ukrainos parlamentui pasiūlymą paskirti buvusį ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį naujuoju Ukrainos gynybos ministru, apie tai jis pranešė vakarinėje kalboje, rašo „Kyiv Independent“.
„Šiandien jau pasirašiau dokumentus Ukrainos Aukščiausiajai Radai dėl Denyso Šmyhalio skyrimo naujuoju gynybos ministru“, – paskelbė V.Zelenskis.
Pasiūlymas pateiktas po to, kai parlamentas oficialiai priėmė D.Šmyhalio atsistatydinimą anksčiau tą pačią dieną, kartu atstatydindamas jo vyriausybę ir pradėdamas ministrų kabineto pertvarką.
D.Šmyhalis buvo ministru pirmininku daugiau nei penkerius metus. Jis apie atsistatydinimą paskelbė vakar, padėkodamas V.Zelenskiui už pasitikėjimą, o savo ministrams – už „nuoseklų darbą Ukrainos labui“.
V.Zelenskis paskyrė pirmąją ministro pirmininko pavaduotoją ir ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko pakeisti D.Šmyhalį.
Liepos 10 d. V.Zelenskis taip pat pranešė svarstantis galimybę paskirti dabartinį gynybos ministrą Rustemą Umerovą Ukrainos ambasadoriumi JAV.
ES pritaikė sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams dėl Rusijos veiksmų užsienyje
20:03
Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.
ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.
ES Taryba pranešė, kad papildomos sankcijos pirmiausia pritaikytos Rusijos valstybinei žiniasklaidos įmonei „Russian Television and Radio Broadcasting Network“ (RTRS), jos generaliniam direktoriui ir Komunikacijos infrastruktūros plėtros koordinavimo departamento vadovui okupuotose Ukrainos teritorijose.
Į sankcijų sąrašą šįkart įtraukti nauji subjektai ir jų darbuotojai – 841-asis atskirasis kibernetinio karo centras bei du aukšto rango jo pareigūnai.
Jų veikla Kaliningrado srityje siejama su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) trikdžiais keliose Europos šalyse. Šie trikdžiai, apimantys signalų blokavimą ir klastojimą, ne kartą paveikė Baltijos šalis ir sutrikdė civilinę aviaciją.
Be to, naujausios ES sankcijos pritaikytos BRICS bloko žurnalistų asociacijai (BJA), Kovos su neteisybe fondui (R-FBI) ir Geopolitinės ekspertizės centrui (CGE).
Pastaruosius du įkūrė velionis Jevgenijus Prigožinas – privačios karinės grupuotės „Wagner“, kovojusios Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis ir užėmusios Bachmuto miestą, vadovas.
Išplatintame pranešime priduriama, kad sankcijos taip pat įvestos propagandistui Jevgenijui Ševčenkai ir jo internetinei įmonei „Tigerweb“, kuri platino prorusišką turinį daugelyje Vakarų šalių, įskaitant Prancūziją.
Į naujausią sankcijų sąrašą taip pat įtraukta socialinių tinklų veikėja ir atvira Rusijos rėmėja Nathalie Yamb (Natali Jamb), kuri, ES Tarybos teigimu, Vakaruose skleidžia prorusiškus naratyvus.
Šiuo metu Bendrija sankcijas dėl Rusijos destabilizuojančios veiklos taiko 47 asmenims ir 15 subjektų. Jiems įšaldytas turtas, taip pat draudžiama atvykti į ES ar keliauti po jos teritoriją.
Kas yra „Patriot“ raketos ir kodėl Ukrainai jų taip reikia?
19:11
JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Ukraina gaus raketų sistemas „Patriot“, kurios yra naujo JAV ginkluotės paketo dalis, buvo šiltai sutiktas Kyjive, kuris kiekvieną naktį patiria Rusijos atakas, skelbia CNN.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis savaitėmis ne kartą prašė „Patriot“, nes Maskva siunčia rekordinį skaičių bepiločių lėktuvų ir raketų, kad sukeltų sumaištį ir baimę Ukrainos miestuose ir miesteliuose.
Tačiau D.Trumpo pranešime buvo pateikta nedaug konkrečių duomenų, ir lieka svarbių klausimų, kiek jų Ukraina gaus, kada jie atvyks ir kas juos tieks.
Ką žinome apie šlovinamą JAV priešraketinės gynybos sistemą skaitykite čia.
Europa surado netikėtą pinigų šaltinį, kaip finansuoti ginklų pirkimą iš JAV
18:42
ES svarsto galimybę iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui finansuoti, pranešė „The Telegraph“. Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą.
Šis žingsnis tapo pirmųjų ES šalių diskusijų objektu po to, kai D.Trumpas paskelbė naują iniciatyvą tiekti Ukrainai ginklus ir oro gynybos sistemas per NATO.
Pasak diplomatinių šaltinių, antradienį Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime buvo aptartos JAV schemos detalės, kurios dar nebuvo išsamiai pristatytos visoms ES šalims.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paaiškino, kad pagal susitarimą Aljansas įsigis JAV oro gynybos sistemų, raketų ir šaudmenų, o vėliau juos perduos Ukrainai. Pasak jo, bent aštuonios valstybės narės jau patvirtino savo dalyvavimą iniciatyvoje, apie kurią jis pranešė per susitikimą su JAV prezidentu Ovaliajame kabinete.
Labiausiai tikėtinas scenarijus numato sukurti centralizuotą fondą, kurį valdytų NATO, o Europos sąjungininkės ir Kanada prisidėtų prie jo. Šios lėšos bus naudojamos ginklams pirkti pagal Ukrainos vyriausybės parengtą „prioritetų sąrašą“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo kolegoms iš ES pasiūlė, kad būtent iš įšaldyto Rusijos turto gautas pelnas turėtų būti panaudotas šiai schemai finansuoti. „Kas turėtų prisiimti šią naštą – mūsų mokesčių mokėtojai ar rusai?“ – sakė jis, pasak su diskusijomis susipažinusio šaltinio.
Anksčiau Briuselis aptarė galimybę sukurti savo gynybos fondą, iš kurio būtų galima įsigyti ginklų iš lėšų, gautų už įšaldytą turtą. Tačiau dabar dalyvavimas JAV ir NATO globojamoje iniciatyvoje laikomas veiksmingesniu būdu išlaikyti D.Trumpo dalyvavimą remiant Ukrainą.
Putinas išvyko iš Maskvos: jo korteže pastebėtas greitosios pagalbos automobilis
18:32
Trečiadienį į Čeliabinsko sritį atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino oficialiame korteže buvo ir greitosios pagalbos automobilis. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos vadovą lydintys automobiliai važiuoja per Sovetskaja ir Gagarinos gatvių sankryžą Magnitogorske, paskelbė „Telegram“ kanalas VČK-OGPU.
Sprendžiant iš vaizdo kamerų įrašo, datuoto liepos 16 d., kortežą sudarė apie 17 automobilių ir greitosios medicinos pagalbos automobilis išskirtinėmis geltonai raudonomis spalvomis, kuriuos lydėjo kelių policijos ekipažai. Nuotraukos internetiniuose žemėlapiuose patvirtina, kad kortežas buvo užfiksuotas Magnitogorske.
Trečiadienį V.Putinas atvyko į Čeliabinsko sritį darbo reikalais. Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Rusijos prezidentas susitiks su srities vadovu Aleksejumi Teksleriu ir apsilankys Magnitogorsko geležies ir plieno gamykloje (MMK), kur pabendraus su įmonės darbuotojais ir vadovybe.
„Ten (MMK) atidaromas koksavimo cechas, tiksliau, jis įgavo visą pajėgumą, jis pereina į pilną darbą. Suprantama, jis kalbėsis su įmonės vadovybe. Prezidentas apsilankys viename iš miesto parkų. Parkas yra labai svarbus kuriant patogią gyvenimo aplinką mieste, miestiečiams. Tai toks traukos centras“, – D.Peskovo žodžius perduoda Ura.ru.
Po pietų V.Putinas apžiūrėjo didžiausią Rusijos kokso (be oro koksavimo krosnyje iškaitintos akmens anglies produkto) bateriją Nr. 12, kurioje per metus pagaminama 2,5 mln. tonų kokso, pranešė „Izvestija“.
Koksas naudojamas kaip kuras lydant metalus.
EK pasiūlė į 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą įtraukti iki 100 mlrd. eurų Ukrainai
17:58
Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė į 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą įtraukti iki 100 mlrd. eurų fondą, skirtą paremti karo nualintą Ukrainą.
„Tai ilgalaikis įsipareigojimas atkurti ir atstatyti Ukrainą“, – sakė biudžeto komisaras Piotras Serafinas, pridurdamas, kad šie pinigai „neviršys biudžeto viršutinės ribos“.
Trumpas pasiuntė ultimatumą Kremliui, bet ar išdrįs griebtis tikrų veiksmų?
17:12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą: jei Kremlius per 50 dienų nebaigs karo Ukrainoje, JAV įves sankcijas ir griežtus muitus Rusijos prekybos partneriams. Leidinys TVNET apžvelgia, kiek iš tikrųjų yra tikėtinas šio ultimatumo įgyvendinimas.
„Mes taikysime antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesusitarsime, viskas bus labai paprasta. Muitas bus 100 proc., ir viskas“, – per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pareiškė D.Trumpas.
Tačiau Maskva į tai sureagavo tarsi su palengvėjimu, pastebėjo vyriausiasis BBC korespondentas Rusijoje Steve'as Rosenbergas.
Po JAV lyderio ultimatumo Rusijos biržos akcijų net pakilo 2,7 proc. punkto. Kokia to priežastis?
Po praėjusią savaitę D.Trumpo paskelbto pažado, kad pirmadienį jis paskelbs pareiškimą dėl Rusijos, daugelis tikėjosi dar griežtesnių priemonių.
Tačiau galiausiai Rusijai buvo suteiktas 50 dienų terminas parengti alternatyvius pasiūlymus ir pabandyti atidėti muitų taikymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kęstutis Budrys: judėsime su sankcijomis Rusijai toliau, kol jos mašina pasprings arba užsidarys
16:51
Nepaisant to, kad Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl 18-ojo sankcijų Rusijai paketo, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina galvoti apie naujas spaudimo priemones invaziją Ukrainoje vykdančiam Kremliui.
Taip jis kalbėjo trečiadienį Lenkijoje, dalyvaudamas Liublino trikampio susitikime kartu su kolegomis iš Varšuvos ir Kyjivo.
„Telkiame spaudimą Rusijai, matydami, kad tik spaudimo priemonės, tik kieta jėga gali sustabdyti (Vladimirą – BNS) Putiną, gali priversti jį pakeisti sprendimą ir nutraukti šią agresiją. Vakar, iš tiesų, tikėjomės, kad bus pasiektas susitarimas dėl 18-ojo sankcijų paketo ir tikimės, kad jis artimiausiu metu bus padarytas, nes matome, kad tai yra labai reikalinga priemonė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K.Budrys.
„Ties tuo mes nesustosime, toliau koordinuosime su savo partneriais Jungtinėse Valstijose ir pradėsime patys dirbti ties kitu sankcijų paketu ir taip judėsime tolyn, kol arba pasprings, arba ta mašina užsidarys per negalėjimą paimti pajamas“, – sakė jis.
Naujo sankcijų paketo Bendrijos užsienio reikalų ministrai nesugebėjo priimti per šią savaitę Briuselyje vykusią Užsienio reikalų tarybą.
Naujas sankcijų dėl karo Ukrainoje rinkinys jau kelias savaites stringa, nesutariant su Slovakija dėl atskirų planų laipsniškai nutraukti rusiškų dujų importą ir Maltos pasipriešinimo dėl kainų viršutinės ribos sumažinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas nenori, kad Rusija patirtų visišką pralaimėjimą: diplomatas įvardijo priežastį
16:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar nenori, kad Rusija būtų nugalėta, nes gyvena būsimos partnerystės iliuzija. Todėl jis pasirinko naują taktiką ir pagrasino Rusijai per 50 dienų įvesti sankcijas, sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzka.
Interviu leidiniui „Obozrevatel“ buvęs politikas priminė, kad dar liepos pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefoninio pokalbio metu D.Trumpui pasakė apie planus surengti puolimą per 60 dienų.
„Ir dabar Trumpas viešai atsako: „Gerai, turite 50 dienų, kad ateitumėte į protą. Sudaryti sandorį. Nes jei toliau taip elgsitės, ant jūsų galvų skris „Tomahawk“, – sakė V.Ohryzka.
Jo nuomone, D.Trumpo pareiškimas gali būti žaidimas, viešas įspėjimas arba savotiškas ultimatumas.
„Taigi taip, sutinku: Trumpas nenori visiško Rusijos pralaimėjimo“, – sakė buvęs diplomatas.
Jis mano, kad D.Trumpas dar nesuprato, jog partnerystės su Rusija negali būti. Jis vis dar tikisi, kad su kuo nors iš Kremliaus vis dar įmanoma tai padaryti.
„Dabar jis pasirinko taktiką: galutinai nenutraukti, nesudeginti visų tiltų. Palikti manevro lauką. O tada pažiūrėsime, kas iš to išeis“, – sakė buvęs ministras.
Jis neatmeta galimybės, kad šiandien D.Trumpas gali pasakyti viena, rytoj – kita, o poryt – trečia.
„Bet jei, tarkime, jau yra JAV ir NATO susitarimas, kad NATO perka amerikietiškus ginklus Ukrainai – tai jau yra praktinis žingsnis“, – sakė V.Ohryzka.
Buvęs politikas mano, kad tokiu atveju, jei sutartys su JAV verslu jau pasirašytos ir finansuojamos, jų pakeisti neįmanoma.
„Tokiu atveju mes gausime savo ginklus, nepaisant to, ką D.Trumpas pasakys ar nepasakys“, – teigė ekspertas.
Jis pripažino, kad ilgojo nuotolio raketų tiekimas iš Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kol kas šiek tiek sulėtėjo, tačiau tai nereiškia, kad nevyksta, pavyzdžiui, neskelbiamos derybos šia tema.
„Jei visa tai vienu metu susiklostys – mūsų pajėgumai gerokai padidės. Tačiau prognozuoti nenuspėjamą Trumpą, kaip suprantate, yra nenaudingas dalykas“, – sakė jis.
