Svarbiausios naujienoes
- Trumpas: dėl Medvedevo pareiškimų JAV dislokuos branduolinius povandeninius laivus
- Karo istorikas atvirai: „Kiti treji metai bus pavojingiausi“
- Putino teiginiai apie susigrąžinamas teritorijas kelia juoką net Lukašenkai
- Ekspertas Antanaitis Ukrainos žiniasklaidai: jei pultų Lietuvą, Rusija turėtų paskelbti karą dar 4 šalims
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas: dėl Medvedevo pareiškimų JAV dislokuos branduolinius povandeninius laivus
20:27 Atnaujinta 21:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė savo įsakymą dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „tinkamose vietose“ tuo atveju, jei buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo „kvaili“ ir provokuojantys pareiškimai „virstų kuo nors daugiau“.
„Šiuo metu jis yra Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas. Žodžiai yra labai svarbūs ir dažnai gali sukelti nenumatytų pasekmių, tikiuosi, kad šis atvejis nebus vienas iš jų. Dėkoju už dėmesį šiam klausimui!“, – rašė jis „Truth Social“.
D. Trumpas nepasakė, ar turėjo omenyje branduoline energija varomus ar ar branduolinį ginklą nešančius povandeninius laivus. Jis taip pat nenurodė šių povandeninių laivų buvimo vietos, kurias JAV kariuomenė laiko paslaptyje.
Jungtinės Valstijos ir Rusija kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio branduolinių ginklų, o Vašingtonas patruliuoja branduoliniais ginklais apginkluotus povandeninius laivus, kurie yra vadinamosios branduolinės triados (sausumos, oro ir jūriniai branduolinio ginklo nešėjai) dalis.
Primename, kad pastarosiomis dienomis Donaldas Trumpas ir Dmitrijus Medvedevas įsivėlė į žodžių mūšį.
D. Trumpas nepaminėjo konkrečių D. Medvedevo žodžių, kurie paskatino jį imtis tokio veiksmo.
D. Medvedevas pirmadienį griežtai kritikavo D. Trumpo grasinimą įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl tęsiamos invazijos į Ukrainą.
D. Medvedevas, apkaltinęs D. Trumpą žaidžiant „ultimatumo žaidimą“ su Maskva, socialiniame tinkle „X“ parašė, kad JAV prezidentas „turėtų prisiminti“, jog Rusija yra didžiulė jėga
„Kiekvienas naujas ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis karo link. Ne tarp Rusijos ir Ukrainos, bet su jo paties šalimi“, – teigė rusų pareigūnas.
D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, yra garsus prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje ir apskritai priešiškų santykių su Vakarų šalimis šalininkas.
D. Medvedevas nuo 2008 metų vieną kadenciją ėjo prezidento pareigas, kol 2012-aisiais užleido vietą Kremliuje V. Putinui.
„Pasakykite Medvedevui, nesėkmingam Rusijos eksprezidentui, kuris vis dar mano esąs prezidentas, kad stebėtų savo žodžius. Nes jis įžengia į labai pavojingą teritoriją“, – rėžė JAV lyderis.
JAV ir NATO kuria naują mechanizmą ginklų tiekimui Ukrainai finansuoti
23:55
JAV ir NATO sąjungininkai kuria schemą, pagal kurią Europos šalys galės pervesti pinigus į specialų JAV fondą, skirtą apmokėti amerikietiškų ginklų pirkimą ir perdavimą Ukrainai.
Kaip rašo „Reuters“, mechanizmas vadinasi PURL (Priority Ukraine Requirements List, prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašas).
Pažymima, kad procesas prasidės nuo to, kad Kyjivas sudarys prioritetinių ginklų sąrašus, kurių vertė sieks maždaug 500 mln. JAV dolerių. Jei viena iš Europos šalių bus pasirengusi siųsti kažką iš tokio sąrašo į Ukrainą, ji galės įsigyti panašų pakaitalą Jungtinėse Valstijose, apeidama ilgą karinių tiekimų patvirtinimo procedūrą, tačiau už pakaitalą turės sumokėti iš anksto.
Europos šalys taip pat galės tiesiog užsisakyti atitinkamas prekes iš JAV tiesiogiai arba per NATO. Tai pagreitins tiekimą ir sąjungininkų atsargų papildymą, apeinant ilgąsias procedūras. Vienas iš paketų jau yra svarstomas.
„Reuters“ rašo, kad sąjungininkai tikisi šiuo būdu tiekti Ukrainai ginklų už 10 milijardų dolerių. Jie vadina šį tikslą ambicingu, ir niekas nenurodė jo įgyvendinimo termino.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ rašė, kad JAV respublikonų partija sukūrė mechanizmą, leidžiantį apginkluoti Ukrainą amerikietiškais ginklais, naudojant Europos pinigus. Jie laikosi JAV lyderio Donaldo Trumpo pasiūlymo surinkti milijardus dolerių per metus kariniams veiksmams.
Senatorių Rogerio Wickero (R-Miss.) ir Jimo Rischo (R-Idaho) pateiktas teisės aktas yra iki šiol išsamiausias planas, kaip D.Trumpas galėtų įgyvendinti savo naują planą aprūpinti Kyjivą Europos lėšomis.
Karo istorikas atvirai: „Kiti treji metai bus pavojingiausi“
23:19
Rusija toliau intensyviai ginkluojasi ir tęsia agresiją Ukrainoje. Vokietijos karo istoriko Sonke Neitzelio teigimu, Maskva turi tik „siaurą koridorių“ sprendimui dėl konfrontacijos su NATO, o Vokietijos kariuomenė šiuo metu nėra iki galo pasirengusi įsitraukti į tokį karinį konfliktą.
Vokietijos istorikas įspėja apie galimą Rusijos agresiją prieš NATO.
„Artimiausi treji metai bus pavojingiausi“, – savo nuomonę interviu leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ dėsto istorikas.
S.Neitzelis pasidalijo savo mintimis, kas, jo nuomone, Europos laukia artimiausiais metais.
„Esu šiek tiek optimistiškesnis nei pavasarį, nes dabar žinome, kad anksčiau planuoti Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai „Zapad“ prie Lietuvos sienos bus daug mažesni nei iš pradžių buvo numatyta.
Zelenskis padėkojo Trumpui ir prakalbo apie susitikimą su Putinu
21:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už jo pasirengimą surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą. Tuo pačiu metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip pat turi būti pasirengęs tokiam susitikimui.
Prezidentas pažymėjo, kad dabar daugelis pasaulio šalių remia Ukrainą, daugelis smerkia Rusijos teroro aktus, jų atakas, Rusijos atsisakymą baigti karą.
„Jau seniai buvo pateikti pasiūlymai dėl ugnies nutraukimo – Ukrainos pasiūlymai, Amerikos pasiūlymai, daugelis pasaulio šalių apie tai kalbėjo rusams. Kiekvieną kartą buvo bandoma tik laimėti daugiau laiko karui, daugiau laiko teroro veiksmams. Kitaip Rusija neveikia. Labai svarbu, kad naujų sankcijų, griežtų sankcijų perspektyva – ir ne tik prieš pačią agresorių valstybę – pradėjo daryti spaudimą Rusijai. Visos Rusijos finansai, kiekviena schema, kuri pildo Rusijos biudžetą, turi būti taikos tikslas. Tik tai įtikins Maskvą iš tiesų dirbti taikos labui“, – pabrėžė Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina yra dėkinga Jungtinėms Amerikos Valstijoms, dėkinga Europai ir visiems kitiems draugams pasaulyje, kurie siekia taikos.
Jis užtikrino, kad Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau dirbti taikos labui.
„Mes visi aiškiai suprantame, kokių veiksmų reikia imtis. Mes suprantame, kas Rusijoje gali priimti sprendimus. Todėl Ukraina dar kartą siūlo pereiti nuo techninio pokalbių lygio, ne keistis pareiškimais, o iš tikrųjų susitikti lyderių lygiu. Noriu padėkoti prezidentui Trumpui už jo pasirengimą tokiam susitikimui“, – pabrėžė Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad reikalingas Rusijos pasirengimas. Pasak Zelenskio, biuro vadovas Andrijus Jermakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha toliau bendraus su mūsų partneriais šiuo klausimu.
Kaip pranešė UNIAN, šiandien, rugpjūčio 1 d., Putinas pareiškė, kad Rusijos sąlygos karui baigti, kurias jis išsakė praėjusį vasarą, nepasikeitė. Iš tiesų, šie reikalavimai numato Ukrainos kapituliaciją.
Trumpas anksčiau pabrėžė, kad jis suteikia Rusijai 10 dienų karui baigti arba susidurti su aukštais tarifais ir antrinėmis sankcijomis. Šis terminas baigiasi rugpjūčio 8 d.
ISW duomenų analizė: liepą Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės
19:28
Liepą Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir buvo didžiausia nuo lapkričio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
ISW duomenimis, liepą Rusijos kariuomenė užėmė 713 kv. km Ukrainos teritorijos, palyginti su 588 kv. km birželį, 507 kv. km gegužę, 379 kv. km balandį ir 240 kv. km kovą.
Ukrainiečiai liepą atgavo 79 kv. km savo žemės.
Šie skaičiai apima teritorijas, kurias Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja, ir tas, kurias ji skelbia kontroliuojanti.
Trumpas įvardijo skaičius: kiek karių šiemet prarado Rusija ir kiek – Ukraina
19:06
Rusija liepos mėnesį prarado apie 20 000 karių „juokingame kare su Ukraina“, sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat sakė, kad okupantai nuo 2025 m. sausio prarado 112 500 karių, o „sunkiai nukentėjusi“ Ukraina – 8000.
„Į šį skaičių neįtraukti dingę be žinios. Ukraina taip pat prarado civilių gyventojų, bet jų skaičius yra mažesnis, nes Rusijos raketos krinta ant Kyjivo ir kitų Ukrainos taikinių. Šis karas neturėjo įvykti“, – rašo D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.
Jis dar kartą priminė, kad tai yra „Bideno karas“. O jis tik stebi, ar gali jį sustabdyti.
Putino teiginiai apie susigrąžinamas teritorijas kelia juoką net Lukašenkai
18:07
Penktadienį susitikę Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka nesutarė dėl terminų, ar Rusija užgrobia, ar susigrąžina Ukrainos teritorijas.
Kremliaus šeimininkas V.Putinas prieš kameras pataisė A.Lukašenką, kai šis kalbėjo apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų žygį Ukrainoje.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas sakė, kad ukrainiečiai turėtų „bėgti“ pas Rusijos prezidentą ir prašyti jo derybų, kitaip po pusantro ar dviejų mėnesių ten neliks net gynybos.
– Rusai viską pamažu sugrauš, užgrobs ir judės toliau.
– Jie susigrąžins.
– Na, susigrąžins, – pasitaisė A.Lukašenka juokdamasis.
– Tai mūsų, – liūdnai ištarė Vladimiras Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas Antanaitis Ukrainos žiniasklaidai: jei pultų Lietuvą, Rusija turėtų paskelbti karą dar 4 šalims
18:05
Vienas po kito Europos lyderiai ir aukščiausi ginkluotųjų pajėgų vadai perspėja, kad iki 2027 m. Rusija gali pradėti karinę kampaniją prieš NATO rytinį flangą. Tačiau karybos ekspertas Darius Antanaitis naujienų portalui „Defence Blog" sakė manantis, kad ši grėsmė greičiausiai iškils apie 2030 m. ir tik tam tikromis geopolitinėmis sąlygomis.
Tai sakydamas D.Antanaitis atkreipė dėmesį į dabartinius NATO vertinimus, nacionalinių žvalgybos tarnybų duomenis ir Lietuvos metinę nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą. Anot jo, jie visi rodo, kad Rusijai reikės daugiau laiko pajėgumams atkurti, kurių prireiktų didelio masto karinei operacijai prieš NATO.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įvertinkite, kaip atrodo: pasirodė sulysusio, bet sportuojančio Ramzano Kadyrovo vaizdo įrašas
17:20
Ramzano Kadyrovo „VKontakte“ profilyje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Čečėnijos lyderis važiuoja dviračiu-treniruokliu. Tai pirmas R.Kadyrovo vaizdo įrašas jo socialiniuose tinkluose per 11 dienų, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Įraše matyti, kaip R.Kadyrovas mina dviračio pedalus vilkėdamas į pižamą panašų sportinį kostiumą. Jokių kitų treniruoklių įraše nematyti.
Klipe R.Kadyrovas sako, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas rugpjūčio 1 d., o paskui pereina į čečėnų kalbą. „Dabar aktyviai vykdysime treniruotes, pastaruoju metu treniruočių visai atsisakiau“, - sakė jis.
Po R.Kadyrovo žodžių į jį kreipiasi vyriškas balsas už kadro, iš dalies kalbantis čečėnų kalba: „Tai buvo pertrauka, šefe, raumenų atsigavimas, dabar treniruotės vyks geriau“, - sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis meta iššūkį: kviečia Putiną į asmeninį susitikimą
16:11
Prezidentas Volodymyras Zelenskis staigiai sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus apie tai, kad Rusija suinteresuota užbaigti karą, pareiškė, jog norint užbaigti karą ir užtikrinti ilgalaikę taiką, reikalingas susitikimas šalių vadovų lygiu.
Ukrainos vadovas savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti Rusijos karą, visus žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.
„Mes girdime Rusijos pareiškimus, ir, jei tai signalas apie jų rimtą pasiryžimą garbingai užbaigti karą ir užtikrinti tikrai ilgalaikę taiką, o ne tik bandymas laimėti dar laiko karui ir sankcijoms atidėti, Ukraina dar kartą patvirtina savo pasirengimą susitikimui aukščiausio lygiu bet kuriuo metu“, – dėstė V.Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina puikiai supranta, kas priima sprendimus Rusijoje ir kas turi užbaigti šį karą.
„Visas pasaulis tai taip pat supranta. Ukraina siūlo pereiti nuo apsikeitimų pareiškimais ir susitikimų techniniu lygiu prie lyderių pokalbių. Amerikiečiai tai siūlė. Ukraina tai palaikė. Reikia Rusijos pasirengimo“, – sakė jis.
Lukašenka bando nenusileisti Putinui: „Nepriversite Minsko ir Maskvos atsiklaupti“
15:47
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka per neoficialų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasekė jo pavyzdžiu ir padarė keletą ciniškų pareiškimų apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir taikos derybas.
Jis pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų „tiesiog sėsti prie derybų stalo“ su V.Putinu, o ne „mėtyti akmenis vienas į kitą“, skelbia Rusijos žiniasklaida.
„Na, jei nepatinka Baltarusija – gerai, tada keliauk į Mėnulį, kur nori, bet tiesiog sėsk prie derybų stalo“, – aiškino Baltarusijos autoritaras.
A.Lukašenka taip pat pridūrė, kad susitikimui Ukrainos ir Rusijos lyderių lygiu tariamai reikia „parengti tinkamą dirvą“, tad jis apkaltino Ukrainos lyderį, jog jis tariamai nedaro visko, kas būtina tokiam susitikimui surengti.
Jis nenutylėjo ir apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą Rusijai. Pasak jo, Vašingtono vadovas turėtų atsargiai prisidėti prie konflikto sprendimo.
„Nurodinėti nepavyks“, – pridūrė A.Lukašenka.
Be to, jis, kaip ir V.Putinas, porino, kad Maskva esą yra „suinteresuota oro paliaubomis“. Jis pabrėžė, kad „paprašė JAV delegacijos perduoti tai Trumpui“.
„Vėl „oro paliaubos“. Aš sakau: „Taip, Rusija tuo suinteresuota, ir prezidentas Putinas. Bet jūs to nenorite. Pasakykite Zelenskiui, tegul sutinka, kad nebūtų šių skraidančių aparatų ir kad jie nekristų žmonėms ant galvų“.
Jau paskutinis, jūs žinote, atvejis, kai į Baltarusiją (įskrido dronas su -red.past.) 59 kg sprogmenų, pripildytas kulkomis ir kita. Gerai, kad nesprogo, pataikė į dešimties aukštų namą, kur gyveno paprasti žmonės. Todėl šis eskalavimas yra pavojingas. Turime tai sustabdyti“, – pareiškė aiškino A.Lukašenka.
Jis taip pat pabrėžė, kad niekam „nepavyks priversti Minsko ir Maskvos atsiklaupti“. Jo teigimu, Baltarusija ir Rusija yra pasiryžusios ginti savo interesus.
Kovo mėnesį A.Lukašenka taip pat kalbėjo, kad Baltarusija laikosi vieningos pozicijos su Rusija „Ukrainos klausimu“. Jis pareiškė, kad jei Rusija susitars su JAV, „Ukrainai ir Europai kartu bus galas“.
