Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Forbes": naujos Rusijos taktikos nepasiteisina
21:05
Rusijos kariuomenė susiduria su dideliais sunkumais bandydama pralaužti Ukrainos gynybą, nepaisant nuolatinių sausumos puolimo taktikos pokyčių. Kaip rašo „Forbes“ apžvalgininkas Vikramas Mittalas, Rusijos pajėgų gebėjimas vykdyti sėkmingas puolamąsias operacijas nuolat mažėja.
Ukrainos daliniai, pasitelkdami dronus, efektyviai atpažįsta ir naikina priešą, dažnai sužlugdydami bet kokius bandymus žengti į priekį. Reaguodama į didelius nuostolius per plataus masto šarvuočių atakas, Rusija pradėjo eksperimentuoti su puolimo formatais: nuo nedidelių grupių infiltracijos iki vadinamųjų „hibridinių“ mechanizuotų šturmų naudojant lengvąsias transporto priemones.
Iš pradžių rusų kariai atsisakė masinių sovietinio stiliaus atakų ir pasirinko mažų grupių infiltraciją. Per pastaruosius metus tokių šturmo vienetų dydis sumažėjo nuo būrio iki skyriaus, o dabar Rusijos kariuomenė vis dažniau taiko porinės infiltracijos taktiką. Vienu metu į priekį siunčiamos tokios poros, tikintis, kad bent kai kurioms iš jų pavyks įsitvirtinti pozicijose.
Tačiau Ukrainos dronų operatoriai sėkmingai aptinka net ir tokius mažus taikinius. Net jei rusams pavyksta sukurti priešakinę poziciją, tokių punktų logistinį palaikymą greitai sunaikina dronai, po to Ukrainos pajėgos per kontratakas išvalo šias teritorijas.
Suprasdama mažų grupių neefektyvumą, Rusijos vadovybė bandė grįžti prie masinių puolimų, tik hibridiniu formatu. Tokiose atakose tradicinių šarvuočių naudojimas derinamas su lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, ypač motociklais ir keturračiais, siekiant užtikrinti maksimalų greitį.
Vis dėlto pagrindine Rusijos problema išlieka prisirišimas prie kelių, kuriuos visą parą stebi Ukrainos žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai. Aptikus konvojų, Ukrainos kariuomenė masiškai naudoja atakos dronus, naikindama techniką ir gyvąją jėgą dar prieš jiems pasiekiant Ukrainos gynybos linijas.
Analitiko teigimu, Rusija atsidūrė sudėtingoje padėtyje: nesugebėjimas užimti naujų teritorijų patiriant didelius nuostolius verčia jos pajėgas pereiti prie strateginės gynybos. Rusijos kariai daugiausia dėmesio skiria inžinerinių kliūčių statybai ir elektroninės kovos priemonių diegimui, bandydami laimėti laiko iki galimo technologinės pusiausvyros pasikeitimo mūšio lauke.
EK sureagavo į Zelenskio ultimatumą Lukašenkai: „Jie turi teisę gintis“
00:04
Baltarusija ir toliau sudaro palankias sąlygas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, todėl ukrainiečiai turi teisę gintis. Tai spaudos konferencijos metu pareiškė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai Anitta Hipper.
„Mes negalime atsakyti į klausimą, kaip (Aliaksandras) Lukašenka turėtų ar ketina reaguoti. Galime tik išdėstyti ES poziciją dėl Baltarusijos, būtent tai, kad Baltarusija ir toliau prisideda prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – sakė ji.
Be to, kaip pabrėžė A.Hipper, Baltarusija imasi provokacinių veiksmų prieš ES ir jos valstybes nares, įskaitant įsibrovimą į jų oro erdvę ar migrantų naudojimą.
„Būtent todėl ES įvedė sankcijas Lukašenkos režimui ir yra pasirengusi imtis tolesnių priemonių, kol Baltarusijos valdžia tęs savo veiksmus. Ir, žinoma, Ukraina turi teisę gintis“, – sakė EK atstovė spaudai.
Neįtikėtinas skaičius vienam kvadratiniam metrui: po Ukrainos atakos Maskva stiprina oro gynybą
22:39
Rusijos kariuomenė perkelia oro gynybos sistemas prie Maskvos naftos perdirbimo gamyklos po sėkmingų Ukrainos dronų smūgių, praneša „Defense Express“.
Pažymima, kad siekiant sustiprinti objekto apsaugą nuo tolesnių atakų, aplink Maskvos naftos perdirbimo gamyklą iš karto buvo dislokuotos kelios savaeigės priešlėktuvinės gynybos sistemos „Pantsir“.
Kaip rodo internete paskelbti vaizdo įrašai, mažiausiai trys įrenginiai buvo išdėstyti maždaug 300 metrų atstumu vienas nuo kito.
Šie kompleksai buvo pastatyti aukštesnėse vietose – ant estakadų prie išvažiavimų iš Maskvos žiedinio kelio, mažiau nei kilometras nuo pačios įmonės. Neatmetama, kad netoliese gali būti ir daugiau tokių sistemų, tačiau kol kas jos nepateko į viešai paskelbtą medžiagą.
Anot publikacijos, oro gynybos koncentracija aplink šią gamyklą šiuo metu yra itin didelė.
„Taigi šiuo metu aplink Maskvos naftos perdirbimo gamyklą „Pantsir“ skaičius vienam kvadratiniam metrui tiesiog viršija visas ribas“, – rašė analitikai.
„Defense Express“ pažymėjo, kad kompleksų perkėlimas prie Maskvos naftos perdirbimo gamyklos rodo jų atitraukimą iš kitų krypčių, o tai potencialiai silpnina kitų strateginių objektų Rusijoje apsaugą ir gali padidinti tolesnių Ukrainos atakų efektyvumą.
Birželio 18-osios rytą Maskva patyrė masinę šimtų dronų ataką, buvo girdėti sprogimai, o internete paskelbta didelio masto gaisrų vaizdo medžiaga.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Maskvai atskleidė Rusijos oro gynybos silpnybes, o Rusijos kariniai korespondentai po šių atakų ėmė atvirai kritikuoti cenzūrą ir valdžios nesugebėjimą apsaugoti gyventojų nuo karo padarinių.
Ukrainos žvalgyba atskleidė Rusijos pasiteisinimus: kodėl valdžia atsisako įjungti oro pavojaus sirenas
21:50
Rusijos regionų valdžios institucijos atsisako įjungti sirenas oro atakų metu. Tai lemia įvairios priežastys, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pranešimu.
Okupuoto Krymo Rusijos primesta valdžia nusprendė visiškai nereaguoti į kiekvieną bepiločio orlaivio skrydį. Jie tai paaiškino tuo, kad jei sirenos būtų nuolat įjungiamos, oro pavojaus signalas pusiasalyje nenutiltų 22 valandas per parą.
Rostove atsisakymas pranešti buvo pateisinamas okupuotų Donbaso teritorijų patirtimi. Tenykščiai pareigūnai teigia, kad sirenų garsai neva verčia žmones bėgti į lauką, o tai esą trukdo saugumui ir dvigubai padidina aukų skaičiaus augimo riziką.
Jaroslavlyje vietos valdžia atvirai pripažino, kad pavojaus signalų nejungia vien tam, kad tarp gyventojų nekiltų panika. Tuo tarpu Krasnodare oficialiai atsisakyta bepiločių orlaivių pavojų prilyginti civilinės saugos signalams.
Riazanės srities vadovai teigė, kad jei sirenos skambės per dažnai, gyventojai prie jų pripras ir galiausiai nustos į jas reaguoti.
Kotelnikuose, Maskvos srityje, pareigūnai atsisakė viešai skelbti slėptuvių adresus. Gyventojams pasakyta, kad ši informacija bus pateikta tik mobilizacijos atveju arba karo metu.
Ukrainos žvalgyba pastebėjo, jog iškalbingiausiai pasisakė Baškortostano vadovas. Jis tiesiogiai pripažino, kad sirenų atsisakyta dėl Rusijoje smarkiai išaugusio antidepresantų vartojimo.
„Tokiu pareiškimu politikas patvirtino tai, ką Kremlius bando nuslėpti: nuolatinės atakos griauna žmonių psichiką, o valdžia dronų bijo mažiau nei visuomenės reakcijos į tiesą“, – rašoma pranešime.
Maskvos ir Maskvos srities gyventojai internete nuolat skundžiasi pranešimų trūkumu per reguliarias dronų atakas.
Atsakydama į tai, valdžia teigia, kad masinis įspėjimas neakivaizdžiose situacijose gali pakenkti labiau nei pati grėsmė, nes provokuoja chaosą.
Anot Ukrainos žavlgybos, iš esmės visi šie paaiškinimai reiškia, „kad smūgių Rusijos teritorijoje mastas jau toks didelis, kad sirenų tyla nustojo būti logistikos klausimu. Dabar tai politinio režimo išlikimo klausimas – režimo, kuris metų metus kūrė karo, tariamai neliečiančio eilinio ruso, įvaizdį“.
Maskva pila žibalo į ugnį: apkaltino NATO rengiant naują „Barbarosos“ planą Rusijai užpulti
21:20
NATO ir Europos Sąjunga ruošiasi kariniam susidūrimui su Rusija 2030 m. pabaigoje, o jų pasiruošimas vis labiau primena „Barbarosos“ planą – nacistinės Vokietijos strategiją užpulti Sovietų Sąjungą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Jei pažvelgtume į politikos esmę, veiksmus tarptautinėje arenoje, NATO ir Europos Sąjungos šalių suformuluotus prioritetus, jų pagrindinė užduotis – pasiekti strateginį Rusijos pralaimėjimą“, – laikraščiui „Izvestija“ aiškino viceministras.
Kyjivui skelbiant apie smūgį svarbiai gamyklai, Rusija praneša apie 5 žuvusiuosius
21:17
Kyjivui paskelbus apie smūgį gamyklai, kurioje gaminami svarbūs „Iskander“ ir kitų raketų komponentai, Rusija pirmadienį pranešė apie Ukrainos raketų smūgį, per kurį šalies pietvakariuose esančiame Voronežo mieste žuvo penki žmonės.
„Dėl raketų atakos mieste žuvo penki žmonės. Keliasdešimt žmonių kreipėsi į medikus, tačiau dauguma jų, gavę medicininę pagalbą, jau išleisti namo“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
Jis teigė, kad „didžiausią žalą patyrė Voronežo kairiajame krante esantis pramoninis objektas, kuriame kilo gaisras“, tačiau objekto pavadinimo nenurodė.
Ukrainos generalinis štabas anksčiau pirmadienį pranešė, kad jo pajėgos „sėkmingai smogė įmonei, Voronežo mieste gaminančiai Rusijos raketų komponentus“.
Generalinis štabas nurodė, kad siekiant smogti „itin svarbiam Rusijos karinio pramoninio komplekso objektui buvo panaudotos didelio tikslumo iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos“.
„Ši įmonė gamina elektroninius komponentus, nuo kurių labai priklauso Rusijos raketų programos, įskaitant raketų sistemą „Iskander“, – teigė Generalinis štabas.
Šis smūgis „gerokai sumažins Rusijos pajėgumus gaminti naujas raketas“, priduriama štabo pareiškime.
2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržusi Rusija kone kasdien smogia Ukrainai dronais ir raketomis.
Kyjivas savo smūgius vadina teisingu atsaku į šiuos bombardavimus ir dažnai teigia, kad taikosi į karinius objektus, taip pat naftos perdirbimo ir eksporto įrenginius, siekdamas sumažinti Rusijos karo iždą.
Abi pusės pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas, kol JAV vadovaujamos derybos dėl kruviniausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konflikto Europoje užbaigimo iš esmės tebėra įšaldytos.
„Prarandame Kostiantynivką“: Rusijos kariai kaip tarakonai veržiasi į miestą
20:17
Rusijos ir Ukrainos karo fronto linija strateginiu lygmeniu iš esmės stabilizavosi, tačiau probleminės sritys išlieka, iš kurių viena pagrindinių – Kostiantynivkos likimas, naujienų portalui „LIGA.net“ pareiškė vienas iš stebėsenos projekto „DeepState“ įkūrėjų analitikas Romanas Pohorilyjus.
„Palyginti su padėtimi prieš pusmetį ar metus, mums pavyko daugiau ar mažiau stabilizuoti fronto liniją strateginiu lygmeniu. Taktiškai – ne tiek daug. Prarandame Kostiantynivką“, – pareiškė jis.
Analitikas pažymėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat stiprina spaudimą Huliaipolės, Lymano srityse ir Slovjansko sektoriuje.
„Pokrovskas susiduria su didžiuliu spaudimu, ten sunku. Neseniai visiškai praradome ir Myrnohradą“, – sakė jis.
Nawrockis neigia, kad skandalas dėl ordino susijęs su Lenkijos vidaus politika
19:44
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pirmadienį paneigė Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio žodžius apie tai, kad skandalas dėl Baltojo erelio ordino yra susijęs su vidaus politine kova Lenkijoje ir neapykantos ukrainiečiams kurstymu.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis naujienų kanalo „Polsat News“ pranešimu.
Lenkijos dešiniųjų prezidentas K.Nawrockis penktadienį atėmė iš V.Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, nepaisydamas Kyjivo ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko prašymų neaštrinti ginčo.
V.Zelenskis supykdė Varšuvą, pavadindamas vieną karinį dalinį sukilėlių armijos, dalyvavusios lenkų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą, vardu.
„Aš tai matau vien tik kaip rinkimų procesą. Prezidentas Karolis Nawrockis kovoja dėl premjero posto savo partijai prieš ministrą pirmininką Tuską. Tai neturi nieko bendro su mumis – tai jiems vidaus reikalas“, – kiek anksčiau interviu Ukrainos naujienų laidai TSN pareiškė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad K.Nawrockis tęsia savo vidaus politinę kovą kurstydamas neapykantos ukrainiečiams jausmus.
Po kelių valandų į šiuos žodžius sureagavo K.Nawrockis, kurio žurnalistai paprašė pareikšti savo nuomonę dėl Ukrainos vadovo komentarų.
„Ginčas nesusijęs su Lenkijos vidaus politika. Visi patriotai supranta, kiek nusikaltimų ukrainiečių nacionalistai įvykdė Lenkijos žemėse. Kokie dramatiški buvo tie laikai. Ginčas susijęs su istorinių klausimų suvokimu ir tuo, kad Lenkijoje mes nepriimame raudonai juodos Banderos vėliavos“, – sakė Lenkijos prezidentas.
„Negaliu įsivaizduoti, kad Lenkijos patriotai, o ypač Lenkijos prezidentas, Lenkijos vyriausybė, tokioje situacijoje nebūtų vieningi ir nesusivienytų. Volodymyrai, gerbiamas pone prezidente, šis ginčas visiškai nesusijęs su Lenkijos vidaus reikalais. Jų nėra, nes visi lenkai žino ir supranta, kiek blogio ukrainiečių nacionalistai padarė lenkams ir lenkų vaikams. Prezidentas Zelenskis klysta, ačiū“, – pridūrė jis.
Ginčai dėl Antrojo pasaulinio karo atminties istoriškai temdo Kyjivo ir Varšuvos santykius.
Apdovanojimo atšaukimas, kurį paskatino V.Zelenskio sprendimas pavadinti vieną karinį dalinį UPA – Antrojo pasaulinio karo laikų sukilėlių grupės, atsakingos už Voluinės žudynes, per kurias žuvo iki 100 tūkst. etninių lenkų, – garbei, sukėlė diplomatinę krizę.
V.Zelenskis grąžino apdovanojimą, be to, Lenkijos Baltojo erelio ordino atsisakė ir trys buvę Ukrainos prezidentai, o keli ukrainiečių pareigūnai atsisakė kitų lenkiškų apdovanojimų.
Kryme – elektros tiekimo ribojimai
18:46
Okupuotame Kryme dėl avarijų įvedami elektros energijos tiekimo ribojimo grafikai. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamiesi bendrove „Krymenergo“.
Sekmadienį, birželio 21 d., šiaurės vakarinės, centrinės ir pietinės pusiasalio dalių gyvenvietės liko be elektros. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo siurblinėms dalyje Krymo taip pat dingo vanduo.
Birželio 22 d. daugelio miestų ir miestelių Rusijos primesta valdžia paskelbė elektros atjungimo grafikus. Pasak prorusiško leidinio „Forpost“, Aluštoje, Džankojaus, Nižnohirsko, Čornomorsko ir Krasnoperekopsko rajonuose elektra bus išjungiama kas tris valandas.
„Dėl sudėtingos padėties Krymo ir Sevastopolio energetikos sistemoje mūsų rajone pagal grafiką taikomi planiniai elektros atjungimai: 3 valandos be elektros, 3 valandos su elektros tiekimu. Grafikas gyventojams bus paskelbtas suderinus jį su atitinkamomis tarnybomis“, – sakė Rusijos valdomo Čornomorsko rajono vadovo pavaduotojas Andrijus Šatyrenka.
Kai kuriuose miestuose ir kaimuose taip pat nuspręsta laikinai išjungti gatvių apšvietimą.
Po Zelenskio ultimatumo Lukašenkai – griežtas atsakas iš Maskvos
16:57
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka artimiausiu metu aptars Ukrainos iškeltą reikalavimą per savaitę pašalinti retransliavimo įrenginius, kurie, ukrainiečių lyderio teigimu, koreguoja Rusijos dronų smūgius Ukrainos miestams.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasis Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu.
Paklaustas, ar V.Putinas ir A.Lukašenka planuoja aptarti Volodymyro Zelenskio išsakytą Ukrainos reikalavimą per savaitę pašalinti retransliavimo įrenginius, D.Peskovas pažymėjo: „Iš tiesų, ir jūs žinote, kad Aleksandras Grigorjevičius (Lukašenka - red.past.) apie tai kalbėjo, artimiausiu metu (Putinas - red.past.) planuoja užmegzti kontaktus. Tai bus gera proga aptarti šiuos ir kitus klausimus.“
Jis pridūrė, jog Kremliuje manoma, kad šis „grasinimas yra visiškai agresyvus, (tai) kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus, kėsinimasis į kitos šalies suverenitetą“.
„Tačiau mes neabejojame, kad Baltarusijos vadovybė ir pati Baltarusija sugeba užtikrinti savo suverenitetą“, – pareiškė D.Peskovas.
V.Zelenskis praėjusį penktadienį apkaltino Baltarusiją, kad ji sudaro sąlygas Rusijos dronų atakoms prieš Ukrainą, ir įspėjo, kad Minskas turi vieną savaitę pašalinti ryšio įrangą, kuri, kaip teigiama, padeda nukreipti smūgius iš Baltarusijos teritorijos, antraip Ukraina imsis veiksmų pati.
Ukrainos lyderis sustiprino savo kritiką Baltarusijos autoritariniam prezidentui, teigdamas, kad nepaisant pakartotinių tvirtinimų, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą, Minsko režimas toliau remia Rusijos karinę kampaniją.
„Kai Lukašenka sako, kad nenori būti įtrauktas į karą, jis turėtų būti sąžiningas, bent jau su savo paties žmonėmis, – tuomet kalbėjo V.Zelenskis. – Ne tik jis pats gali būti įtrauktas į karą – Rusija į jį gali įtraukti visą jo šalį.“
Ukrainos prezidentas teigė, kad Rusija Baltarusijos teritoriją naudoja nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų, ir priminė, kad iš Baltarusijos paleistos raketos smūgiuoja taikiniams Ukrainos teritorijoje.
Jo paskelbtas įspėjimas susijęs su tuo, ką V.Zelenskis apibūdino kaip retransliavimo sistemas, sumontuotas ant ryšio bokštų dviejose su Ukraina besiribojančiose Baltarusijos srityse.
Pasak Ukrainos prezidento, ši įranga naudojama padedant koordinuoti Rusijos dronų atakas prieš civilių teritorijas, o ne prieš aktyvias fronto pozicijas.
„Ant tų bokštų yra retransliavimo sistemų, – sakė V.Zelenskis. – Jis gali jas pašalinti. Jei jis tikrai nenori dalyvauti kare, tegul pašalina tą įrangą ir ją išjungia.“
Ukrainiečių lyderis teigė, kad besitęsiantis šių sistemų veikimas „prisideda prie kasdienių civilių aukų Ukrainoje“.
Jis pridūrė, kad Baltarusijos valdžiai turėtų pakakti vienos savaitės šiai įrangai išmontuoti.
„Dėl to kasdien žūsta mūsų civiliai, – sakė jis. – Jei to nepadarys (neišjungs) jis, tai padarysime mes.“
Šie jo pareiškimai buvo vienas tiesmukiausių viešų Kyjivo įspėjimų Minskui nuo tada, kai 2022 metų vasarį prasidėjo visapusiška Rusijos invazija.
Nors Baltarusijos pajėgos oficialiai į karą neįstojo, Baltarusija leido Rusijai naudoti savo teritoriją karinėms operacijoms ir logistikai, įskaitant ir pradinį puolimą prieš Kyjivą.
Kremlius prakalbo apie krizę Kryme: degalai – tik valstybės darbuotojams
16:02
Valdžios institucijos deda daug pastangų, kad sumažintų „barbariško Kyjivo režimo“ veiksmų padarinius ir užtikrintų gyventojų aprūpinimą kuru, žurnalistams pareiškė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, prakalbęs apie padėtį dėl degalų okupuotame pusiasalyje.
„Krymo respublikos vadovybė informuoja gyventojus, ši sistema yra sukurta. Ir sunkiai dirbama, kad būtų sumažintos neigiamos Kyjivo režimo barbariškų veiksmų pasekmės, – aiškino D.Peskovas. – Vyksta darbas siekiant nustatyti gyventojų aprūpinimą kuru“.
Dieną prieš tai Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad Krymo degalinėse sustabdyta prekyba degalais tiek atsiskaitant grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais, taip pat fizinių ir juridinių asmenų talonais.
Pažymima, kad degalai bus parduodami tik valstybinėms tarnyboms, kurios užtikrina Krymo Respublikos gyvybę ir saugumą.
