Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Šaltis, purvas, kirminai, žiurkės ir bombos“: Ukrainos kariai apie būsimas Kalėdas Kurske
17:58
Oro desanto brigados artilerijos vadas, šiuo metu kovojantis už Ukrainos pozicijų išlikimą Rusijos Kursko srityje, „The Economist“ atviravo, kad Kyjivo pralaimėjimai prasidėjo rugsėjo pabaigoje, kai elitiniai daliniai buvo pakeisti mažiau užgrūdintais. Pasak jo, kiekvienas ukrainiečių dalinys Kurske perėjo į gynybą, tačiau kol kas jie nesiruošia atiduoti teritorijos rusams.
Maždaug už 50 km į šiaurę nuo ukrainiečių pasienio miestelio Velykos Pysarivkos, kuriame lankėsi „The Economist“ žurnalistai, esančiame vadavietės poste majoras Ivanas Bakrevas atvirai papasakojo apie Ukrainos bėdas Kursko srityje.
82-osios oro desanto brigados artilerijos vadas sakė, kad Vladimiro Putino vyrai darosi vis įžūlesni, ir taip buvo dar prieš tai, kai į mūšius įsitraukė Šiaurės Korėjos kariai.
Pasak jo, rusai turi „didžiulį“ pranašumą beveik visose srityse – žmonių, artilerijos, mašinų – ir galingai keičia mechanizuotą ir pėstininkų puolimą. Ukraina jau prarado „maždaug pusę“ anksčiau kontroliuotų teritorijų.
Pralaimėjimai prasidėjo, kai rugsėjo pabaigoje Ukraina elitinius dalinius pakeitė mažiau užgrūdintais. Majoro nuomone, tai buvo klaida. Dabar rusai bando atkirsti pagrindinę grupuotę, puldami jos rytinį ir vakarinį flangus.
„Kiekvienas dalinys Kurske perėjo į gynybą“, – sakė jis.
Pranešimai žiniasklaidoje indikuoja, kad Rusijos kontrpuolimo skuba Kursko srityje susijusi su artėjančia Donaldo Trumpo inauguracija į Jungtinių Valstijų prezidentus.
Teigiama, kad V.Putinas nori, kad iki sausio 20 d. ukrainiečiai būtų išvaryti iš Kursko ir, pagaliau būtų galima užbaigti šią nepatogią „diskusijų“ temą.
Tačiau, panašu, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis taip pat pasiryžęs išsaugoti Kurską kaip derybų objektą. Ukrainiečiai laikosi, nors sąlygos ant žemės ir po ja darosi vis sudėtingesnės.
„Lietus, šlapdriba, sniegas, šaltis, purvas, vabalai, kirminai, žiurkės ir skraidančios bombos“, – sako Ruslanas Mokrickis, 33 metų 95-osios oro desanto brigados seržantas. Jo teigimu, rusai per kelias valandas ant vienos pozicijos gali numesti iki 40 sklendžiančių bombų.
„Kurske mirtis visada arti, ji praktiškai laiko tave už rankos“, – pridūrė jis.
Pasak R.Mokrickio, Ukraina iki šiol rado būdų, kaip reaguoti į naujus iššūkius – net į Rusijos chemines atakas.
„Jei virš mūsų atsirastų Mirties žvaigždė, mes sugalvotume išeitį“, – pareiškė kariškis.
Kita vertus, jis prisipažino, kad baiminasi tik vieno: kas nutiktų jo dviem mažamečiams vaikams, jei jis žūtų.
Jis nuolat galvoja apie savo vaikus. R.Mokrickis gerokai paišlaidavo, kad galėtų nupirkti vaikams „iPad“ planšetes ir paslėpti tas po pagalvėmis per šv. Mikalojaus dieną, tradicinę šeimos šventę gruodžio 5-6 d. Tą pačią naktį jis po savo draugų pagalvėmis pakišo šakelių – tai bausmė, kuria paprastai baudžiami neklaužados vaikai. Šis pokštas, pasakojo kariškis, sukėlė retą juoko akimirką apkasuose.
Praėjus keturiems su puse mėnesio gali būti per anksti vertinti Kursko operaciją. Ji gimė nevilties akimirką Ukrainai, kurios vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis nepasiekė savo tikslo – atitraukti rusų karius nuo pagrindinių pajėgų Donecko srityje.
Ji kainavo Ukrainai dalį jos elitinių karių. Tačiau tai sumažino spaudimą kitur ir suteikė Ukrainai retą politinį postūmį sudėtingais metais. Atrodo, kad kariai tiki, jog kontrinvazija buvo verta, jau vien dėl to, kad rusai gavo patys pajuto, ką reiškia invazija.
„Kai įžengiau į Kurską, supratau, ką jie jautė įžengę į Ukrainą, – atviravo seržantas R.Mokrickis. – Tegul miršta ir pūva savo žemėse, ir kuo daugiau jų bus, tuo geriau.“
Kovoja, bet kitaip
Vos už 3 km nuo Rusijos sienos esantį Velykos Pysarivkos kaimą persekioja mirtis. Tačiau Oleksijus ir Natalija Pašjuhos, kuriantys laikraštį „Vorksla“, turi savo išgyvenimo algoritmą: vyras vairuoja, moteris per automobilio langą klausosi dronų garsų. Nors aplink siaučia karas, Natalija sako, kad tęsia savo darbą dėl nuoširdžių savo paskutinių skaitytojų ašarų, rašo „The Economist“.
Laikraščio, kuris turi apie 2500 skaitytojų pristatymas paskutiniams likusiems kaimo gyventojams, yra ne racionalus šios poros užsiėmimas, o greičiau – aistra.
„Jie griebia laikraštį ir laiko jį prie nosies, kad pajustų šviežio laikraštinio popieriaus kvapą“, – pasakojo moteris.
Tačiau laikraštis „Vorskla“ yra kur kas daugiau nei tiesiog naujienų šaltinis. Šimtams žmonių tai – ryšys su išoriniu pasauliu. Dauguma Ukrainos pasienio kaimų dabar neturi nei elektros, nei mobiliojo ryšio. Kai veikia televizoriai, jie dažniausiai transliuoja rusiškus kanalus. Natalija sako, kad jaučia pareigą likti kaime, kad paneigtų propagandą.
Kovo mėn. jai ir jos vyrui teko evakuoti savo redakciją iš Velyka Pysarivkos, kai aviacinė bomba sudaužė jų automobilį ir pusę pastato. Per išpuolius, sutapusius su Ukrainos pajėgų veržimusi į šiauriau esančią Rusijos Kursko sritį, sunaikinta kita pusė.
Dabar „Vorskla“ numeriai sudėti bibliotekos lentynose netoliese esančiame Ochtyrkos miestelyje. Laikraštis į fronto kaimus pristatomas automobiliu, kurį sutuoktiniai skolinasi iš sūnaus.
Kai kalbasi su „The Economist“ žurnalistu, Pašjuhų šeima ruošia skaitytojams specialų kalėdinį numerį. Jame jie nori pakilių istorijų, kurios pakeltų pavargusių skaitytojų dvasinę būklę. Tad numeryje nebus nekrologų apie kovose žuvusius vietos vaikinus, Kursko puolimo naujienos taip pat bus praleistos, nors tai – mažiau neįprasta.
Oleksijus ir Natalija sako žinantys „per daug“, kad sutiktų su oficialiu puolimo kaip „didžiojo ir vienintelio 2024 m. Ukrainos triumfo“ šventimu. Vietoje to jie renkasi tylą.
Kalėdos fronto linijoje
Grįžęs į Ochtyrką, Oleksijus sako, kad karių kova leidžia įvertinti savo paties rūpesčius iš kitos perspektyvos.
Pasak vyro, jo penkių grivinų (11 centų) maržos nuo 15 grivinų kainuojančio laikraščio numerio pakanka, kad jo komanda galėtų dirbti. Jis pasiryžęs netapti tuo žmogumi, kuris užbaigs 95 metus leidžiamos „Vorsklos“ istoriją.
Laikraštyje nėra jokio pertekliaus, jokių reklamų, todėl kalėdinis numeris bus toks pat liesas – aštuonių puslapių, kaip įprastai. Nuspręsta parengti straipsnių apie kareivių Naujuosius metus: kaip jie juos pažymės, ką galbūt valgys.
Majoro I.Bakarevo atsakymas gana paprastas. Naujųjų metų išvakarėse jis dirbs ir nesiruošia švęsti, kol jo vyrai šąla tranšėjose.
„Galbūt pažymėsiu tai pora salvių iš mūsų ginklų“, – šmaikštavo karys.
Karininkas R.Mokrickis, kuris greičiausiai praleis naktį po žeme, gūžtelėjo pečiais. Priekinėje linijoje esantys kariai švęs kaip įmanydami: „Galbūt išgersime kokakolos“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:21
Naujausias žinias apie apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Teigiama, kad ukrainiečių pajėgos pasitraukė iš Kurachovės
00:22
Ukrainos gynybos pajėgos paliko Kurachovės miestą Donecko srityje.
Tai leidinio „Bild“ analitikas Julianas Röpcke paskelbė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš miesto dėl gyvosios jėgos trūkumo.
„Ukrainos kariuomenė vėl buvo priversta palikti miestą dėl gyvosios jėgos trūkumo. Dabar rusai užėmė Kurachovę, kurios infrastruktūra iš esmės nepažeista, o Ukrainai teks iš tolo bombarduoti tūkstančius potencialių slėptuvių...“, – rašoma pranešime.
Oficialios informacijos apie Kurachovės praradimą kol kas nėra.
Prie Rusijos Šiaurės laivyno bazės Murmanske nugriaudėjo sprogimai
00:14
Šiauriniame Rusijos mieste Murmanske netoli Rusijos Šiaurės laivyno bazės įvyko sprogimai. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Ši bazė suteikia Rusijos Federacijai galimybę kontroliuoti Arkties jūrų kelius ir prieigą prie Arkties vandenyno. Ji aptarnauja ir antvandeninius laivus, ir branduolinius povandeninius laivus“, – sakoma pranešime.
A.Kovalenka pabrėžė, kad Murmanske yra amunicijos sandėliai, valdymo centrai, remonto dokai ir laivyno kontrolės punktai. Be to, rusai ten atlieka bandymus, pavyzdžiui, raketų „Cirkon“ bandymus.Pažymėtina, kad tiesioginis atstumas nuo Murmansko iki Ukrainos yra apie 2000 kilometrų.
„Šiaurės laivyno laivai yra raketų „Kalibr“, kurias Rusija karo metu leidžia į Ukrainos teritoriją, nešėjai. Rusijos Šiaurės laivynas taip pat vykdo žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis prieš NATO pajėgas Arkties zonoje“, – pridūrė A.Kovalenka.
Tuo pat metu „The Barents Observer“ rašo, kad teritorijoje, kurioje įvyko sprogimai, yra dešimtys karinių objektų, įskaitant „Severomorsk-1“ karinių oro pajėgų bazę.
„Severomorsk-1“ yra už 13 kilometrų nuo vaizdo įrašo vietos. Ši aviacijos bazė yra antra pagal dydį Kolos pusiasalyje, joje laikomi ir naikintuvai, ir bombonešiai, ir jūrų žvalgybos lėktuvai. Aerodrome taip pat bazuojasi sraigtasparnių Ka-27 eskadrilė“, – rašoma pateiktoje informacijoje.
Be to, už 11 kilometrų nuo vaizdo įrašo vietos yra atviras ginklų sandėlis. O į šiaurės vakarus nuo bazės „Severomorsk-1“ yra keli įrenginiai su mobiliomis priešlėktuvinėmis raketomis ir elektroninės kovos antenomis.
O.Scholzas ir D.Trumpas pripažįsta, kad karas Ukrainoje tęsiasi per ilgai
23:59
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Tai pranešė Vokietijos vadovo spaudos tarnyba.
Pažymima, kad jų pokalbis buvo skirtas saugumo politikos iššūkiams Europoje.
„Pašnekovai sutarė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi per ilgai ir kad svarbu kuo greičiau žengti sąžiningos, teisingos ir tvarios taikos keliu“, - teigiama pranešime.
Jame pažymima, kad kancleris patvirtino, jog ir toliau rems Ukrainą ginant ją nuo Rusijos agresijos tol, kol tai bus būtina.
D.Trumpas kol kas nepranešė apie pokalbį su Vokietijos vyriausybės vadovu.
„The Telegraph“: Šiaurės Korėja, nepaisant nuostolių, ketina siųsti daugiau savo karių į Rusiją
22:25
Per karą Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos ji pasiuntė į pagalbą Rusijai. Tačiau Pchenjanas gali pasiųsti į Rusiją dar daugiau savo karių, rašo „The Telegraph“.
Leidinys pažymėjo, kad duomenis apie mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių žūtį kare patvirtino Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba. Agentūra taip pat pridūrė, kad dar apie 1000 Šiaurės Korėjos karių buvo sužeisti per mūšius Rusijos Kursko srityje.
Didelius Šiaurės Korėjos karių nuostolius lėmė tai, kad jiems trūksta patirties kovinėse operacijose, kuriose dalyvauja bepiločiai orlaiviai, ir jie nepažįsta atviros vietovės, žurnalistams sakė Pietų Korėjos parlamento narys Lee Seong-kwanas. Pasak jo, tarp aukų gali būti ir kai kurių Šiaurės Korėjos generolų. Jis pasidalijo mintimis, kad Rusijos kariškiai Šiaurės Korėjos karius jau vadina „našta“.
Leidinys priminė, kad JAV ir Pietų Korėjos žvalgybos agentūros sutaria, jog Šiaurės Korėja į karą pasiuntė daugiau kaip 10 000 karių. Be to, Pchenjanas perdavė Rusijos Federacijai 10 000 konteinerių su artilerijos sviediniais, prieštankinėmis raketomis, mechanizuotomis haubicomis ir raketų paleidimo įrenginiais.
Be to, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas ketina inspektuoti Šiaurės Korėjos specialiųjų operacijų pajėgas, kurios gali būti išsiųstos į Ukrainą, pabrėžė žurnalistai.
Nepaisant nuostolių kare, Šiaurės Korėja teigia, kad karinis aljansas su Rusija buvo „labai veiksmingas“ atgrasant JAV ir jų laivų pajėgas, pažymėjo leidinys.
Be to, neįvardytas Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas apkaltino JAV ir jų sąjungininkus karo Ukrainoje vilkinimu ir saugumo padėties Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione destabilizavimu, pridūrė leidinys.
„Taip yra dėl klaidingų JAV ir Vakarų, kurie tęsia savo destruktyvią hegemonijos struktūrą ir avantiūristinę karinę politiką, veiksmų“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Pasak analitikų, Pchenjanas ir toliau siųs karius, kad padėtų Rusijai.
„Bet koks papildomų karių skaičius suteikia pridėtinės vertės rusams, nes rusams sunku užpildyti pozicijas“, – žurnalistams sakė Tarptautinio krikščioniškojo universiteto Japonijoje politikos mokslų profesorius Stephenas Nagy.
Vis dėlto ekspertas pabrėžė, kad dėl realios kovinės patirties stokos ir komunikacijos problemų Šiaurės Korėjos kariai gali tik apsunkinti karą Rusijai.
NYT: apie taikdarių idėją diskutuojama, bet ja netikima
22:09
Ukraina su Vakarų partneriais jau aptaria galimybę dislokuoti taikdarius nutraukus aktyvius karo veiksmus. Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad ne taikdariai, o Ukrainos narystė NATO galėtų būti tikra saugumo garantija šaliai, rašo „The New York Times“.
„Jei kalbame apie kontingentą, turime žinoti, kiek konkrečiai, ką jie darys, kaip reaguos, jei bus agresija iš Rusijos pusės. Reikia daug ką apsvarstyti. Mes diskutuojame šia tema. Svarbu, kad keliame šiuos klausimus“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pažymi laikraštis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš tiesų ne kartą yra išsakęs idėją dislokuoti Europos karius Ukrainoje. Tokios taikdarių galimybės neatmeta ir Švedija bei Italija. Tačiau kitų Europos šalių sostinėse, taip pat ES ir NATO vadovybėje taikdarių idėja buvo sutikta skeptiškai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie taikdarių planą, o vietoj to Vakarai turėtų sutelkti dėmesį į karinės paramos Ukrainai stiprinimą. Jam pritarė ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas. Ji visų pirma įspėjo, kad nereikėtų bandyti spausti siekti ankstyvos taikos.
„Bet koks per ankstyvas spaudimas pradėti derybas iš tikrųjų būtų blogas sandoris Ukrainai“, – sakė ji.
Kai kurie kiti Europos vadovai, atvirkščiai, spaudžia kuo greičiau užbaigti karą. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje tęsiasi jau „labai, labai ilgai“. „Turime pasiekti situaciją, kai taika taps įmanoma, – sakė jis. – Taip pat turi būti labai aišku, kad karas neturi peraugti į Rusijos ir NATO karą.“
V.Zelenskis atmeta Azerbaidžano dujų tranzito planą
20:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė neleisiąs Rusijai pelnytis iš dujų tranzito per Ukrainą ir atmetė siūlomus planus, susijusius su Azerbaidžano dujų tiekimu į Europą.
Nepaisant karo, Maskva pagal 2019 metais sudarytą milijardų eurų vertės sutartį toliau per Ukrainą gabena dujas į Europą.
Kyjivas jau buvo paskelbęs, kad nepratęs šios sutarties, kai 2024 metų pabaigoje ji baigs galioti.
Tačiau kelioms Europos Sąjungos (ES) šalims vis dar gaunant rusiškas dujas, pastaraisiais mėnesiais pasirodė pasiūlymų dėl galimo Azerbaidžano dujų pardavimo ar gabenimo naudojantis ta pačia infrastruktūra.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Ukraina – tik etapas“: rusai neslepia, kad nori veržtis toliau į Europą
20:40
Rusijos armijos karininkai įsitikinę, kad užėmusi Ukrainą Rusija eis užkariauti kitų Europos šalių. Tai papasakojo žmogaus teisių gynėjas Maksymas Butkevyčius, daugiau nei dvejus metus praleidęs Rusijos nelaisvėje, rašo NV.
„Mums kariškiai, rusų karininkai, jau patekus į nelaisvę, sakė, kad Ukraina yra tik etapas. O kai, sako jie, šis etapas bus baigtas, Rusija turės geriausiai kovai pasirengusią, labiausiai užgrūdintą kariuomenę Europoje, o galbūt ir Eurazijoje. Ir jie bus tiek pasiruošę žengti toliau, kad niekas negalės jiems pasipriešinti“, – sakė jis.
Pasak M.Butkevyčiaus, Rusija okupuotose teritorijose sukūrė sistemą, kurioje viešpatauja principas „tiesa jėgoje“, o ne „jėga tiesoje“. Jo nuomone, tokią realybę, kai jokie susitarimai nėra nieko verti, jei jie tampa nenaudingi vienai iš šalių, Rusija nori sukurti ne tik Ukrainoje, bet ir tarptautiniuose santykiuose.
„Bijau, kad tai ne tik Rusijos ir Ukrainos situacija, bet ir tarptautinė situacija, kuri daugeliui mūsų tarptautinių partnerių vis dar nėra visiškai suprantama. Ir tai liūdna – nenorėčiau, kad vieną rytą jie atsibustų ir staiga pamatytų, kad jiems bandoma atnešti tokį pasaulį“, – sakė M.Butkevyčius.
Prancūzija: Rusija siekia manipuliuoti nuomonės formuotojais Europoje
20:18
Prancūzija trečiadienį apkaltino Rusiją siekiant manipuliuoti prancūzų ir kitų Europos šalių socialinių tinklų nuomonės formuotojais bei teigė, kad Maskva naudoja įvairias ir greitai kintančias skaitmeninio kišimosi taktikas.
Susirūpinimas dėl numanomo Rusijos dezinformacijos skleidimo augo nuo 2016-ųjų JAV rinkiminės kampanijos, po kurios buvo išrinktas Donaldas Trumpas, o Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą šį susirūpinimą dar labiau pakurstė.
„Mes turime įrodymų, kad Rusija bando manipuliuoti nuomonės formuotojais Europos šalyse, tarp jų Prancūzijoje“, – parlamento Užsienio reikalų komitetui sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos ir Šveicarijos URM vadovai telefonu aptarė konfliktą Ukrainoje
19:12
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per retą pokalbį telefonu su savo Šveicarijos kolega aptarė konfliktą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Maskva.
Maskvos ir Berno santykiai dėl Rusijos tęsiamo puolimo Ukrainoje yra atšalę.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad S.Lavrovas dieną anksčiau kalbėjosi su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassisu ir jiedu „apsikeitė nuomonėmis dėl Ukrainos konflikto“.
Pasak ministerijos, S.Lavrovas taip pat kalbėjo apie „ultimatumų“ Maskvai dėl šio konflikto „beprasmiškumą“.
