Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos ambasadorius įspėjo, kas laukia NATO, jei numuš bent vieną rusų lėktuvą
17:50
Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad, jei NATO šalys numuš Rusijos lėktuvą, tai reikš karinio konflikto pradžią. Taip jis kalbėjo radijo stoties RTL eteryje.
„Tai bus karas“, – sakė jis.
A.Meškovas aiškino, kad NATO lėktuvai „gana dažnai“ pažeidžia Rusijos oro erdvę, tačiau nėra numušami.
Be to, jis taip pat griežtai paneigė Maskvos dalyvavimą su dronais susijusiuose incidentuose Europoje.
„Rusija to nedaro, ji su niekuo nežaidžia. Tai tikrai ne mūsų reikalas“, – kalbėjo A.Meškovas, pabrėždamas, kad Vakarai „ne kartą yra apgavę“ Maskvą.
Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad į NATO oro erdvę įskridusių Rusijos naikintuvų numušimas jau yra „darbotvarkėje“.
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pažymėjo, kad sprendimas numušti NATO valstybių narių oro erdvę pažeidžiančius Rusijos orlaivius bus priimtas įvertinus padėtį. Anot jo, Estijos atveju grėsmės Aljanso saugumui nebuvo.
Rugsėjo 19 d. trys rusų naikintuvai MiG-31 12-ai minučių įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos, netoli Vaindlo salos, esančios maždaug už 81 km nuo Helsinkio. Tai buvo ketvirtas Rusijos padarytas Estijos oro erdvės pažeidimas nuo 2025 m. pradžios, tačiau trijų naikintuvų skrydis neturi precedento.
Estijos premjeras Kristenas Mihalas pareiškė, kad šalis surengė konsultacijas su savo sąjungininkais pagal NATO 4-ąjį straipsnį.
Vėliau Estijos žvalgyba pareiškė, kad Rusijos MiG pilotai ignoravo šalies danguje patruliuojančių Italijos naikintuvų signalus.
Rusijos gynybos ministerija paneigė bet kokį oro erdvės pažeidimą ir incidentą pavadino „reguliariu skrydžiu“ virš Baltijos jūros.
Po incidento Estijos ginkluotosios pajėgos pradėjo neplanuotas oro gynybos pratybas. Šalis taip pat pirmą kartą sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį.
Pistorius: Rusija gali iškelti į orbitą branduolinius ginklus
00:52
Rusija gali dislokuoti branduolinį ginklą kosmose, todėl Vokietija išleis milijardus savo palydovų apsaugai, o NATO sąjungininkai turėtų apsvarstyti galimybę sukurti „puolamuosius pajėgumus“ Žemės orbitoje.
Tokį pareiškimą padarė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, praneša agentūra „Bloomberg“.
Pasak ministro, Vokietija planuoja iki 2030 m. investuoti 35 mlrd. eurų į kosminius projektus – pinigai bus skirti karinių kosminių sistemų stiprinimui, kad jos būtų apsaugotos nuo trikdžių ir atakų.
„Palydovų tinklai dabar yra šiuolaikinių visuomenių Achilo kulnas. Ataka prieš juos gali paralyžiuoti ištisas šalis. Žinome, kad ateities konfliktai nebeapsiribos Žeme. Jie taip pat bus atvirai vykdomi orbitoje“, – pareiškė B.Pistorius kosmoso pramonės konferencijoje Berlyne.
Vokietijos gynybos ministras taip pat sakė, kad pastaraisiais metais Rusija ir Kinija sparčiai išplėtė savo galimybes kariauti kosmose.
Pavyzdžiu B.Pistorius nurodė du Bundesvero naudojamus „IntelSat“ serijos palydovus, kurie, jo teigimu, yra stebimi Rusijos žvalgybos palydovų.
„Tai rodo, kaip arti realių grėsmių mes dabar esame“, – sakė jis.
Be to, B.Pistorius pareiškė, kad pritaria neseniai NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte išreikštoms baimėms, kad Rusija gali kosmose dislokuoti priešpalydovinius branduolinius ginklus. Kaip pažymėjo ministras, tai būtų 1967 m. Kosmoso sutarties pažeidimas.
Vokietija ir jos sąjungininkai taip pat turėtų sukurti atsargines sistemas, pasitelkdami keletą palydovų tinklų grupių, ir aptarti „puolamąsias galimybes“, sakė B.Pistorius. Be to, oficialusis Berlynas ketina sukurti atskirą karinį palydovų valdymo centrą Bundesvero kosminės komandos sudėtyje, apibendrino jis.
Balandžio 12 d. interviu „Welt am Sonntag“ NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra susirūpinęs tuo, jog Rusija gali dislokuoti branduolinius ginklus kosmose. „Mums žinomi pranešimai, kad Rusija svarsto galimybę dislokuoti branduolinius ginklus kosmose“, – sakė jis.
Pasak M.Ruttės, pasenusios Maskvos kosminės technologijos nusileidžia vakarietiškoms, todėl Rusija gali siekti tai kompensuoti, kurdama naujas grėsmes.
„Branduolinio ginklo kūrimas kosmose yra būdas Rusijai pagerinti savo galimybes. Tai kelia didelį susirūpinimą“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Generalinis sekretorius paaiškino, kad tokie ginklai greičiausiai kels grėsmę palydovams. Jų sunaikinimas gali sukelti chaosą, nes daugelis antžeminių sistemų priklauso nuo palydovinio ryšio ir navigacijos, apibendrino M.Rutte.
Trumpas: Rusijos ekonomika ritasi į pragarą
00:28
Vladimiras Putinas be jokios priežasties žudo žmones, o tuo metu Rusijos ekonomika ritasi į pragarą, pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.
„Jie pastatė viską ant kortos. Jų ekonomika ritasi į pragarą. Jie bombarduoja viską iš eilės ir užima labai mažai teritorijos, jei iš viso užima. Iš tiesų jie praranda dalį teritorijos. Šis karas turi baigtis. Jei tai būtų mūsų karas, mes jį baigtume per savaitę“, – pabrėžė jis per spaudos konferenciją.
Tuo pačiu metu, atsakydamas į klausimą, ar Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sutiko nutraukti Rusijos naftos pirkimus, Trumpas atsakė taip: „Aš nenoriu to sakyti. Bet jei aš to norėčiau, jis tai padarytų“.
„Bloomberg“: Vakarai slapta įspėjo Kremlių, kad yra pasirengę numušinėti Rusijos lėktuvus
21:55
Europos diplomatai įspėjo Kremlių, kad NATO nebetoleruos Rusijos provokacijų savo oro erdvėje ir numušinės pažeidimus padariusius Rusijos lėktuvus. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasis informuotais šaltiniais.
„Šią savaitę Europos diplomatai įspėjo Kremlių, kad NATO yra pasirengusi visomis jėgomis reaguoti į tolesnius savo oro erdvės pažeidimus, konkrečiai – numušdama Rusijos lėktuvus“, – teigiama publikacijoje.
Pranešama, kad šią savaitę Maskvoje įvyko įtemptas susitikimas, kurio metu Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai išreiškė susirūpinimą dėl trijų naikintuvų MiG-31 įsibrovimo į Estijos oro erdvę praėjusią savaitę. Pasak žurnalistų kalbintų nenurodytų pareigūnų, po šio pokalbio jiems susidarė įspūdis, kad NATO oro erdvė Rusijos lėktuvai [pažeidė sąmoningai, pilotams vykdant vadovybės įsakymą.
Konkrečiai pranešama, kad per susitikimą Maskvoje Rusijos diplomatas europiečiams pareiškė, kad įsibrovimas į Estijos oro erdvę buvo atsakas į Ukrainos smūgius okupuotam Krymui. Kremlius mano, kad šie išpuoliai būtų buvę neįmanomi be NATO paramos, todėl, pasak rusų, Maskva laiko save įtraukta į konfrontaciją su Europos šalimis.
Pasak pareigūnų, su kuriais kalbėjo „Bloomberg“, per šį susitikimą Maskvoje rusai detaliai užsirašinėjo europiečių žodžius. Tai gali reikšti, kad Kremlius įsakė jiems pateikti išsamų NATO pozicijos šiuo klausimu aprašymą.
Nauja JAV pozicija dėl karo Ukrainoje: „Bloomberg“ išsiaiškino, ko iš tikrųjų nori Trumpas
20:56
Kol Ukraina ir jos sąjungininkai aptarinėjo naujieną apie naują optimistinį Donaldo Trumpo požiūrį į Kyjivo perspektyvas kare su Rusijos agresija, pasirodė požymių, kad D.Trumpas stiprina spaudimą Europai. Apie tai rašoma „Bloomberg“ straipsnyje.
Publikacijoje rašoma, kad Ukrainos ir Europos politikai palankiai įvertino D.Trumpo retorikos pokyčius, kuris po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskyu parašė apie Ukrainos gebėjimą su Europos pagalba atkurti teritorinį vientisumą. Tačiau, kaip nurodo „Bloomberg“, privačiai jie buvo atsargesni.
„Jie jaučia, kad Trumpas perkelia jiems atsakomybę už karo pabaigą. Nors Trumpas, atrodo, nustatė bazinį JAV paramos lygį, apmalšindamas sąjungininkų nuogąstavimus dėl gyvybiškai svarbios karinės pagalbos nutraukimo, oficialūs pareigūnai taip pat įspėjo, kad Trumpo nuomonė gali vėl pasikeisti“, – rašoma straipsnyje.
D.Trumpo teiginys, kad Ukraina gali atkovoti teritorijas, prieštarauja daugumos sąjungininkų žvalgybų vertinimams. Ten manoma, kad šiuo metu situacija yra patinė.
Užsimindamas, kad Rusija gali būti „popierinis tigras“, esantis ant ekonominės krizės slenksčio, D.Trumpas „iš tiesų tiesiog bando erzinti Putiną“, žurnalistams sakė Kurtas Volkeris, kuris buvo specialusis pasiuntinys deryboms su Ukraina per pirmąją D.Trumpo kadenciją, ir pridūrė: „Bet jis neužsimena, kad ketina kažką dėl to daryti. Trumpas vis dar nori sudaryti sandorį su Putinu ir užsidirbti iš jo, bet naujos sankcijos gali apsunkinti šią užduotį. Todėl, vietoje to, kad ieškotų sprendimo JAV, jis perkelia kaltę Europai. Rytoj viskas vėl gali pasikeisti.“
„Bloomberg“ taip pat rašo, kad, nepaisydamas sąjungininkų raginimų stiprinti spaudimą Rusijai, D.Trumpas sustiprino spaudimą Europai. Jis toliau reikalauja sumažinti naftos ir dujų pirkimus iš Rusijos. ES pažadėjo paspartinti veiksmus, kuriais siekiama apriboti naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimą.
O D.Trumpo reikalavimai, kad Europa taip pat taikytų iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai yra kur kas sudėtingesnė užduotis sąjungininkams. ES paprastai netaiko tokių radikalių antrinių sankcijų, nes blokas labai priklauso nuo prekybos su Kinija.
Autoriai priminė, kad nors D.Trumpas ir įvedė didelius muitus Indijai už tai, kad ji perka rusišką naftą, jis vis dar veda prekybos derybas su Kinija ir atsisakė žymiai padidinti muitus šių metų pradžioje.
Be to, „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, rašo, kad V.Putinas priėjo prie išvados, kad karinė eskaliacija yra geriausias būdas priversti Ukrainą derėtis jo sąlygomis ir kad D.Trumpas vargu ar labai padės stiprinti Kyjivo gynybą.
Donaldas Trumpas paragino Turkijos prezidentą nutraukti rusiškos naftos pirkimą
19:54 Atnaujinta 21:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą nutraukti rusiškos naftos pirkimą.
„Norėčiau, kad jis nustotų pirkti bet kokią naftą iš Rusijos, kol Rusija tęsia šį siautėjimą“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D.Trumpas, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje.
D.Trumpas tvirtino, kad Turkijos prezidentą labai gerbia tiek Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, tiek ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis ir kad jis „galėtų turėti didelę įtaką, jei norėtų“.
JAV prezidentas pridūrė, kad R.T.Erdoganas daugiau nei trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metu laikosi labai neutralios pozicijos.
„Geriausia, ką jis galėtų padaryti, – tai nepirkti naftos ir dujų iš Rusijos“, – sakė D.Trumpas.
„Defense Express“: Japonijoje pirmą kartą pastebėtas Rusijos povandeninis laivas su „Bulava“ raketomis
18:50
Japonijos jūrų gynybos pajėgos prie savo krantų užfiksavo Rusijos „Borei/Borei-A“ klasės strateginį atominį povandeninį laivą, kuris gali gabenti tarpžemynines raketas „Bulava-30“.
Kaip rašo „Defense Express“, tai pirmas kartas, kai toks povandeninis laivas pastebėtas netoli Japonijos salyno.
Incidentas įvyko rugsėjo 24 d. ryte: laivas kartu su dviem lydinčiais laivais praplaukė maždaug 40 kilometrų nuo Hokaido kyšulio Japonijos jūros link, pranešė karinės pajėgos.
Japonijos žiniasklaidos duomenimis, prie šalies krantų galėjo pasirodyti modernizuotas „Borei-A“ projekto povandeninis laivas „K-554 Imperator Aleksandr III“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertai įvertino, kodėl vienas po kito Kryme dega rusų lėktuvai
17:39
Po to, kai Ukrainos pajėgos per labai trumpą laiką okupuotame Kryme sunaikino keturis rusų lėktuvus, ekspertai suabejojo Rusijos gebėjimu apginti pusiasalyje esančius aerodromus, rašo naujienų portalas „Defense Express“.
Ekspertai tokią išvadą padarė po to, kai Ukrainos karinė žvalgyba pranešė apie paskutinį smūgį Kryme, kurio metu metu buvo sunaikintos pakrantės ir radiolokacinės stotys bei du kariniai transporto lėktuvai An-26
Kaip rašoma straipsnyje, tai greičiausiai buvo pakartotinis Ukrainos karinės žvalgybos specialiojo padalinio „Prymary“ reidas į Kačos aerodromą, kuriame prieš kelias dienas taip pat nukentėjo du Rusijos pajėgų orlaiviai – lėktuvai-amfibijos Be-12. Visi keturi lėktuvai sunaikinti tame pačiame aerodrome.
„Tačiau, be priešo taikinių sunaikinimo rezultatų, ne mažiau svarbu ir tai, kur konkrečiai viskas vyksta. Nors karinė žvalgyba neatskleidė vietovės, iš filmuotos medžiagos galime tvirtai pasakyti, kad tai Kača ir to paties pavadinimo aviacijos bazė.
O tai reiškia, kad tai buvo pakartotinis reidas į tą patį aerodromą, kuriame vos prieš kelias dienas nukentėjo du lėktuvai-amfibijos Be-12, kurie tikrai nepakeičiami Rusijos Federacijai. Tai orlaiviai, priskirti Rusijos Juodosios jūros laivyno 318-ajam atskirajam mišriam aviacijos pulkui, kuris bazuojasi Kačos aviacijos bazėje“, – rašo „Defense Express“.
Pažymima, kad viename iš numušto „An-26“ orlaivio kadrų matyti vienas iš „Be-12“, kuris išsiskiria unikaliomis savybėmis – gulsčiu sparnu, viršutiniu variklių išdėstymu ant plūdurų.
„Taigi „Prymary“ būrys vėl apsilankė tame pačiame priešo aerodrome okupuotame Kryme ir sėkmingai numušė dar porą lėktuvų. Pažymėtina, kad abiem atvejais vaizdo įrašuose neužfiksuota nė viena priešlėktuvinės gynybos sistema.
Ir šis karinis aerodromas tikrai nėra apleistas, nes vaizdo įraše matyti, kad vienas iš „An-26“ po smūgio dega, vadinasi, jam buvo papildytas kuras. Ir tam sunku rasti paaiškinimą, išskyrus tai, kad priešas neturi oro gynybos sistemų“, – reziumuojama straipsnyje.
Rusijos specialiosios tarnybos skleidžia dezinformaciją prieš Moldovos rinkimus
16:51
Prieš rugsėjo 28-ąją numatomus rinkimams Moldovoje, Rusijos specialiosios tarnybos ir oficialūs naujienų kanalai pradėjo plataus masto propagandinę kampaniją. Jos tikslas – įtikinti, kad Europos Sąjunga neva rengiasi okupuoti Moldovą. Tačiau „įrodymai“, kuriais remiasi Rusijos žiniasklaida, kelia nebent šypseną.
Skirtingai nei daugelyje kitų dezinformacijos kampanijų (arba, KGB žodžiais tariant, „aktyvių veiksmų“), šį kartą Kremliaus specialiosios tarnybos pasirodė atvirai.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), kuriai vadovauja Vladimiro Putino ištikimas bičiulis Sergejus Naryškinas, išplatino oficialų pranešimą spaudai, skambiu pavadinimu „Europa rengiasi okupuoti Moldovą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Indija davė neįmanomą pasirinkimą Trumpui: Rusija arba Iranas
16:43
Per Indijos delegacijos vizitą Jungtinėse Valstijose prezidento administracija gavo pasiūlymą, kaip šalis, kuriai Donaldas Trumpas įvedė muitus, galėtų ženkliai sumažinti naftos pirkimą iš Rusijos. Tačiau tai – beveik neįmanomas pasirinkimas, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Indijos pareigūnai Jungtinių Valstijų prezidento D.Trumpo administracijai pareiškė, kad ženkliai sumažinti Rusijos naftos importą galetų tik tuo atveju, jei Vašingtonas leistų atnaujinti pirkimus iš objektų, kuriems taikomos sankcijos – Irano ir Venesuelos.
Anot šaltinio, susipažinusio su su derybų eiga, delegacija iš Naujojo Delio, kuri šią savaitę lankėsi JAV, pakartojo šį prašymą susitikimuose su amerikiečiais. Indijos atstovų teigimu, vienalaikis tiekimo iš Rusijos, Irano ir Venesuelos – trijų didžiausių gamintojų – nutraukimas gali išprovokuoti pasaulinių naftos kainų šuolį.
Derybos vyko po to, kai Vašingtonas įvedė griežtus muitus Indijai kaip bausmę už tai, kad ji, nepaisant karo Ukrainoje, toliau aktyviai perka naftą iš Rusijos. Tiesa pritaikius spaudimo priemones Indijai, pasak oficialių šaltinių, prekybos apimtys kiek sumažėjo.
Indijos prekybos ministras Piyushas Goyalis Niujorke pareiškė, kad šalis ketina padidinti JAV naftos ir dujų pirkimus, pažymėdamas: „Mūsų energetinio saugumo tikslai bus didžiąja dalimi susiję su JAV“.
Rusija buvo priversta taikyti nuolaidas parduodamai naftai po to, kai daugelis šalių atsisakė prekybos su Maskva dėl karo Ukrainoje. Indijai, kuri beveik 90 proc. savo poreikių patenkina iš importo, pigesnė Rusijos nafta turi didelę reikšmę.
Indija 2019 m. nutraukė naftos pirkimus iš Irano, o didžiausias šalies privatus perdirbėjas „Reliance Industries“ šiais metais atsisakė Venesuelos tiekimų po to, kai JAV sugriežtino sankcijas.
Perėjimas prie Artimųjų Rytų žaliavų yra įmanomas, bet tai padidins išlaidas.
Indijos prekybos ministerijos duomenimis, liepos mėnesį vidutinė Rusijos naftos barelio kaina buvo 68,90 JAV dolerių, palyginti su 77,50 JAV dolerių už Saudo Arabijos naftą ir 74,20 JAV dolerių už amerikietišką naftą.
Netoli Aliaskos pastebėti keturi Rusijos lėktuvai: amerikiečiai pakėlė naikintuvus
16:01
JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD).
Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD nurodė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius.
NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.
Rusijos lėktuvai liko tarptautinėje oro erdvėje ir neįskrido į JAV ar Kanados oro erdvę.
Tokia Rusijos veikla netoli Aliaskos vyksta reguliariai ir nelaikoma grėsme, pranešė NORAD.
Tai buvo devintas kartas šiais metais, kai ji paskelbė apie tokią Rusijos veiklą.
Incidentas įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis po pakartotinių JAV vadovo raginimų Kyjivui nusileisti, kad būtų baigtas karas.
