Įsibrovėliai išvarė V.Basarginą ir jos sūnų iš namo ir padegė du jų kambarius. „Čia už tą, kuris slepiasi“, – pasakė vienas užpuolikas, su didžiuliu akcentu rusų kalboje. V.Basarginos sūnėnas neseniai dingo. Policija įtaria, kad jis prisijungė prie mažos, bet aktyvios sukilėlių, kovojančių už Čečėnijos nepriklausomybę, grupės.
Šis, praėjusį mėnesį įvykdytas išpuolis yra dalis to, ką čečėnai vadina „suintensyvėjusiomis valdžios pastangomis“ likviduoti jau beveik 15 metų įvairiais žiaurumo lygmenimis prasiveržiantį karą.
Šios „akcijos“ metu, kai baudžiamos šeimos, kurių sūnūs įtariami parama minėtai sukilėlių grupei, nuo vasaros vidurio jau sudeginta mažiausiai dešim namų.
Padegimus lydėjo ir Čečėnijos prezidento Ramzano A.Kadyrovo globojama programa, kurios pagrindinis akcentas – išsigandusių sukilėlių tėvų pasirodymas per televiziją ir maldavimas savo sūnų sugrįžti namo.
„Jei negrįši, niekada tau neatleisiu“, – neseniai pasirodžiusioje televizijos transliacijoje į sūnų kreipėsi Ruslanas Bachlovas. – „Aš atleisiu vyrui, kuris tave nužudys“.
R.Bachlovas taip pat pridūrė: „Neturiu kitos išeities. Valdžia ir prezidentas reikalauja, kad susigrąžinčiau savo sūnų namo“.
Visi tyčiniai padegimai įvykdyti pagal tą patį modelį. Miegančias šeimas prikeldavo uniformuoti, juodas slidininko kaukes mūvintys vyrai, kurie išvarydavo žmones iš jų namų ir vėliau pastatą padegdavo. Daugelį išpuolių lydėjo griežti pareiškimai, esą namai sunaikinami už bausmę.
Miegančias šeimas prikeldavo uniformuoti, juodas slidininko kaukes mūvintys vyrai, kurie išvarydavo žmones iš jų namų ir vėliau pastatą padegdavo. Daugelį išpuolių lydėjo griežti pareiškimai, esą namai sunaikinami už bausmę.
Šie padegimai įvykdyti keliuose rajonuose ir miestuose. Tarp jų – Alerojuje, Geldagane, Chidi-Chutore, Kurčalojuje, Samaškuose, Šalyje, Šatojuje, Nikichitoje ir Ceneroruje. Tai rodo, kad padegėjai veikia turėdami labai tikslią informaciją ir neliečiamybę respublikoje, kurioje gausu policijos ir kariuomenės.
Vietos gyventojai ir žmogaus teisių organizacija teigia, kad užpuolikų nebaudžiamumas nestebina, nes jie patys yra policininkai.
Prokremlinė Čečėnijos valdžia tuo tarpu tikina apie padegimus nieko nežinojusi. „Neturime jokios informacijos apie tai, ką kalbate, taigi negalime padėti“, – sakė R.A.Kadyrovo atstovas „The New York Times“ žurnalistui.
Šią vasarą Čečėnijoje įgyvendinta keletas valdžios sumanytų programų, kurių metu aukšti valdžios pareigūnai atvirai kalbėjo apie kolektyvinę atsakomybę žmonių, kurių artimieji prisijungė prie sukilėlių. Tie patys valdžios pareigūnai nevengė kalbėti ir apie „kolektyvinę bausmę“.
Televizijos laidos transliuotos čečėniškai – kalba, kuria kalbama mažyčiame Rusijos kampelyje ir kurią supranta vos keli Rusijos pareigūnai, dirbantys R.A.Kadyrovo valdžioje.
Vienoje iš šių laidų Čečėnijos prezidentas kalbėjo apie šeimas, kurių jauni vyrai „eina į mišką“, turėdamas omenyje vyrus, įsiliejančius į sukilėlių gretas. „Šeimos, kurių artimieji yra miškuose, jie yra nusikaltimo bendrininkai“, – pažymėjo Čečėnijos prezidentas.
Musulmonas Grozno meras, R.A.Kadyrovo patikėtinis Chučijevas, žengė dar toliau: „Šiuo metu mes nekalbame su jumis remdamiesi šios valstybės įstatymais. Elgiamės remdamiesi čečėnų tradicijomis“.
„Blogis, kurį padaro jūsų artimieji miškuose, sugrįš atgal pas jus ir į jūsų namus. Greitai kiekvienas įsitikins tuo asmeniškai“, – akcentavo Čečėnijos sostinės meras.
Galiausiai, baigdamas savo pasirodymą, Chučijevas dar pridūrė, kad valdžia neleis artimiesiems palaidoti nužudytų sukilėlių. „Jei sužinosime, kad kas nors juos palaidojo, imsimės griežtų ir žiaurių priemonių šio žmogaus atžvilgiu“, – sakė jis.
Kita motina iš Arguno, kreipdamasi per televiziją į savo sūnų, prašė jo pasigailėti jos ir išgelbėti nuo spaudimo, kurį ji patyrė. „Turi prisiminti mane. Neini teisingu keliu. Pramerk akis! Visi tau atleis. Nesužlugdyk pats savęs. Nesužlugdyk mūsų!“.
Kiek pasiteisina tokia taktika, yra atviras klausimas. Natalija Estermirova, privačios Rusijos žmogaus teisių organizacijos analitikė, sako, kad jauni vyrai prisijungia prie sukilėlių nepaisydami grasinimų. „Tai lyg Palestina. Jauni vyrai išeina į miškus, žinodami, kad šis jų žingsnis pastato į pavojų jų artimuosius“, – dienraščiui pasakojo žmogaus teisių ekspertė.
Tiems sukilėliams, kurie vis dėlto sugrįžta, žadama amnestija. Tačiau ši amnestija neapima kaltinamų rimtais nusikaltimais.
V.Basarginos atveju, ji ir jos artimieji tvirtina neturintys jokių ryšių su sukilėliais. Tačiau šeima yra akylai prižiūrima policijos nuo praėjusių metų.
Prieš išpuolį, V.Basargina ir 11 jos artimųjų gyveno kartu keliuose mažuose pastatuose. Tačiau pastatas buvo sugriautas ir ilgainiui jame tapo nebeįmanoma gyventi.
Bėdos, pasak jų, prasidėjo, kai automobilis, formaliai priklausantis moters sūnėnui, buvo panaudotas sukilėlio išpuolyje praėjusiais metais. Sukilėlis pabėgo, tačiau automobilį paliko įvykio vietoje. Taigi policija išsiaiškino, kad ši transporto priemonė priklauso Abubakarui Muslijevui – 31 metų penkių vaikų tėvui.
A.Muslijevas pardavė savo automobilį dar seniai prieš įvykdytą išpuolį, tačiau policija tuo nepatikėjo. Vyras buvo nuolat kviečiamas į policiją ir keletą kartų sumuštas.
Rugpjūčio 8-ąją A.Muslijevas dingo. Jo artimieji tvirtina nežinantis, kur jis išėjo. A.Muslijevo šeima pranešė prokurorams apie jo dingimą, prašydami pagalbos padėti jį surasti. Praėjus savaitei, policijos pareigūnas aplankė A.Muslijevo motiną ir pareiškė jai, kad jos sūnus nedingo, bet „išėjo į mišką“.
Keletą kartu policijos pareigūnai, tikėdamiesi sugauti A.Muslijevą, pasirodė jo šeimos namuose naktį. Galiausiai, rugpjūčio 28 dieną jie sugrįžo apsiginklavę ir su pilna benzino skardine benzino.
