Naftos gavyba, A Novako duomenimis, mažėjo trečius metus iš eilės: 2024 m. ji siekė 516 mln. tonų, 2023 m. – 530 mln. tonų, o 2022 m. – 535 mln. tonų.
Dėl to naftos gavyba buvo mažiausia nuo 2009 m. – tuomet Rusija išpumpavo 494,2 mln. tonų. Net pandeminės krizės metu, 2020 m., gavyba buvo šiek tiek didesnė – 512,7 mln. tonų.
Rusijos vyriausybės metų plane buvo numatyta padidinti gamybą iki 520 mln. tonų. Rusijai taip pat buvo leista pumpuoti daugiau pagal OPEC+ susitarimą, pagal kurį Rusijos kvota padidėjo nuo 8,98 iki 9,57 mln. barelių per dieną.
Tačiau iš tiesų metų pabaigoje Rusijos naftos gamintojai per dieną išpumpavo tik 9,33 mln. barelių, o gruodį, užuot didinę gavybą, staiga ir smarkiai ėmė mažėti – 250 tūkst. barelių per dieną, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Vokietijos tarptautinio saugumo instituto eksperto Janio Kluge, gavybos sumažėjimą lėmė JAV sankcijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, kurios pakenkė eksportui į Indiją ir Kiniją. Nuo lapkričio pabaigos, kai įsigaliojo sankcijos, 35 mln. neparduotų barelių įstrigo tanklaiviuose jūroje. Ir, kaip atrodo, tiesiog nebėra vietos, kur saugoti naftą, kurios neprireikė, rašo J.Kluge.
Dėl smukusių Rusijos „Urals“ naftos kainų (ji šiuo metu parduodama po 35-37 JAV dolerius už barelį, t. y. beveik 50 proc. pigiau nei „Brent“ nafta) gavyba daugelyje Rusijos telkinių tapo nepelninga. „Reuters“ vertinimu, pusės šalies naftos projektų bendrovės patiria 5 JAV dolerių nuostolį nuo kiekvieno parduoto barelio. Tai žada naują problemų bangą naftos bendrovėms, kurių pelnas jau sumažėjo kelis kartus: „Rosneft“ – tris kartus, „Lukoil“ – du kartus, „Gazprom Neft“ – 54 proc.
Rusijos naftos pramonė, nuo kurios priklauso ketvirtadalis biudžeto pajamų ir beveik pusė eksporto pajamų, „palaipsniui ritasi į krizę“, – sako Harvardo Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro ekspertas Craigas Kennedy. Naftos klestėjimo viršūnėje, 2019 m., Rusija išgaudavo 560 mln. tonų naftos per metus ir pasiekė rekordą nuo vėlyvojo sovietmečio laikų. O pandemijos metu sumažinusi gavybą, ji taip ir nesugebėjo jos sugrąžinti į ankstesnį lygį. Per 7 metus naftos gavyba sumažėjo 9 proc., iš jų beveik 5 proc. nuo karo pradžios.
Siaubo scenarijai Rusijai
Ir tai dar ne riba: pagal ilgalaikę Rusijos energetikos strategiją, kurią praėjusiais metais patvirtino vyriausybė, naftos gavyba šalyje iki 2036 m. gali sumažėti iki 477 mln. tonų, o iki 2050 m. – iki 287 mln. tonų. Tokie skaičiai įtraukti į „inercijos scenarijų“, kuriame „daroma prielaida, kad kuro ir energetikos komplekso pramonėje išliks esamos tendencijos ir dabartinis požiūris“. Dėl senų, sovietmečiu eksploatuotų telkinių išsekimo kartu su gavyba eksportas gali sumažėti tris kartus – nuo 234 iki 79 mln. tonų per metus.
Pagal „streso scenarijų“, kuris apima Vakarų sankcijų griežtinimą ir spartesnį angliavandenilių atsisakymą pasaulyje, 2050 m. Rusija kasmet išgaus tik 171 mln. tonų naftos – tris kartus mažiau nei dabar. Ir visai neliks barelių eksportui – jo apimtis sumažės iki nulio.
