D.Trumpo medikai nesako, kada paskutinį kartą prezidento koronaviruso testo rezultatas buvo neigiamas.
Neatskleidžia jie ir informacijos, kaip šiuo metu funkcionuoja D.Trumpo plaučiai, kodėl jam buvo skirti vaistai, paprastai išrašomi sunkiai COVID-19 sergantiems pacientams, kiek jam buvo pakilusi temperatūra ir, galiausiai, kiek jo kraujyje buvo sumažėjęs deguonies lygis.
Kitaip tariant, Baltieji rūmai neatsako į klausimus, ar susidūrimas su mirtinu koronavirusu D.Trumpui buvo pavojingas.
O tuo, kaip įspėja dabartiniai ir buvę JAV nacionalinio saugumo aparato darbuotojai, gali pasinaudoti ir informacinį vakuumą užpildyti Amerikos priešai.
Prioritetinė informacija
Saugumo specialistai baiminasi, kad kaip tik šiuo metu JAV priešiškos šalys pluša siekdamos išsiaiškinti tikrąją D.Trumpo sveikatos būklę, kurią potencialiai galėtų panaudoti kaip svertą sėjant abejones dėl Amerikos vyriausybės stabilumo.
Per tokią krizę rinkti svarbią informaciją žvalgybininkams tiesiog privalu – esą ir amerikiečiai elgtųsi lygiai taip pat kitoje šalyje.
Pavyzdžiui, įmanoma paskleisti suklastotų nuotraukų ar garso įrašų, kuriuose būtų girdimas akivaizdžiai pasiligojusio D.Trumpo balsas. Iš esmės Amerika būtų vaizduojama kaip šalis, kuri negeba suvaldyti pandemijos, pradedant svarbiausiu pareigūnu šalyje.
Teigiama, kad priešiškų šalių žvalgybos tarnybos ir taip daug investuoja į galimybes rinkti jautrią medicininę informaciją apie pasaulio lyderius.
„Bet kuri užsienio valstybės žvalgybos tarnyba, kuri yra ko nors verta, tikrai sieks turėti išteklių, pranešančių apie JAV prezidento sveikatą. Turėti šaltinių ir šnipų“, – pabrėžė buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skyriaus Maskvoje vadovas Steve'as Hallas.
Dar vienas buvęs CŽV darbuotojas Marcas Polymeropoulos irgi patvirtino, kad per tokią krizę rinkti svarbią informaciją žvalgybininkams tiesiog privalu – esą ir amerikiečiai elgtųsi lygiai taip pat kitoje šalyje.
„Mums buvo sakoma rinkti duomenis apie priešiškų šalių lyderių sveikatą.
Verbuoti tokiais atvejais siekiama ne priešų žvalgybininkus ar vyriausybės narius, o ligoninių administracijos atstovus ar medikus, kurių taip atidžiai netikrina kontržvalgyba“, – tvirtino M.Polymeropoulos.
Pasitikėjimo krizė
Tiesa, S.Hallas skeptiškai vertina galimybę, kad Kinija ar Rusija gali turėti šnipų Walterio Reedo karinėje ligoninėje, kur buvo gydomas D.Trumpas. Esą labiau tikėtina, kad būtų ar yra naudojamasi seniai turimais šaltiniais pačioje Baltųjų rūmų administracijoje.
„Žiniasklaidos pranešimai liudija, kad Trumpas telefonu kalbėjosi su užsienio lyderiais. Jei vienas tų pokalbių buvo su Vladimiru Putinu ir jei aš būčiau Rusijos žvalgybos vadovas, liepčiau pokalbio klausytis medikams ir vertinti, ar Trumpui trūko kvapo, ar jis buvo sutrikęs“, – svarstė S.Hallas.
O informaciją, anot buvusio CŽV analitiko Micko Mulroy, būtų galima paversti ginklu – ypač tokioje aplinkoje, kai abejonių apie D.Trumpo sveikatą ir taip labai daug.
S.Hallas: jei vienas tų pokalbių buvo su Vladimiru Putinu ir jei aš būčiau Rusijos žvalgybos vadovas, liepčiau pokalbio klausytis medikams ir vertinti, ar Trumpui trūko kvapo, ar jis buvo sutrikęs.
„Nepilni Baltųjų rūmų medikų pranešimai pučia pasitikėjimo krizę. O tai reiškia, kad Kinija, Rusija ar Iranas gali užkurti dezinformacijos kampanijas ir jomis sustiprinti amerikiečių abejones vyriausybe bei rinkimų procesu“, – tvirtino M.Mulroy.
Jis ragina tokius pareigūnus kaip gynybos sekretorius Markas Esperas šiuo metu būti Vašingtone ir taip „siųsti žinią bet kokiai priešininkei, kuri nori pasinaudoti situacija“.
Pačios D.Trumpo administracijos pareigūnai tikina, kad padėtis valdoma. D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Robertas O'Brienas tikina, kad „mūsų priešininkai žino, jog JAV vyriausybė yra stabili ir jog mes saugome Amerikos žmones“.
Tiksliai žinoti nė nereikia?
Tiesa, nuogąstavimai dėl kitų šalių veiksmų dažniausiai reiškia, kad medicininė informacija apie JAV lyderius paprastai rengiama labai kruopščiai. Daugelis ankstesnių prezidentų nurodydavo savo medikams išsamiai aprašyti jų sveikatą.
Tačiau D.Trumpas išsamių duomenų apie savo sveikatos būklę neviešina.
Vietoj to dar 2015 metų buvęs jo gydytojas skambiai paskelbė: „Galiu ryžtingai pareikšti, kad Trumpas bus sveikiausias asmuo, kada nors išrinktas prezidentu.“ Vėliau tas pats gydytojas atskleidė, kad pranešimą jam padiktavo pats D.Trumpas.
D.Trumpas išsamių duomenų apie savo sveikatos būklę neviešina.
O ir dabar Baltieji rūmai visais būdais ragina nesureikšminti prezidento ligos ir tikina, kad nei saugumo pareigūnai, nei apskritai pasaulis neturi žinoti tikslios D.Trumpo sveikatos būklės.
„Nemanau, kad reikia žinoti tiksliai, nes mes nesame medikai. Akivaizdu, kad prezidentas dirba, o jo pavyzdžiu seka visa vyriausybės mašina“, – tvirtino Elliottas Abramsas, specialusis Valstybės departamento pasiuntinys Irano klausimais.
Vis dėlto buvęs laikinasis CŽV direktorius Johnas McLaughlinas atkreipia dėmesį, kad užsienio šalių žvalgybininkai greičiausiai turi kontaktų, galinčių prieiti prie bent jau kalbų apie D.Trumpo sveikatą.
„Turint omenyje, kad kitos tarnybos, ypač priešiškos, svarbesnio prioriteto nei įvykiai prezidento aplinkoje neturi, racionalu teigti, jog jos turi šaltinių, ieškančių patikimos informacijos“, – mano J.McLaughlinas.
O M.Polumeropoulos priduria: „Galime pagrįstai manyti, kad užsienio tarnybos aktyviai ir, ko gero, sėkmingai renka informaciją apie prezidento sveikatą bei apie ją sužino daugiau nei JAV žiniasklaida ir Amerikos žmonės.“
-
D.Trumpas sako „daug išmokęs“ apie COVID-19 „iš tikrųjų eidamas į mokyklą“
-
Donaldo Trumpo gydymas nuo COVID-19: pagarsėję medikai už jį siūlo „duoti į snukį“
-
Štabas: J.Bidenas pasirengęs dėl D.Trumpo ligos atidėti antrus debatus
-
D.Trumpas iš ligoninės parvyko į Baltuosius rūmus ir iškart nusiėmė kaukę
