Vakarų šaltiniai pirmadienį taip pat sakė, kad H.Karzai privačiuose pokalbiuose užsiminė, jog bus pasirengęs dalyvauti antrajame rinkimų rate, tačiau dar nėra apsisprendęs, kada jis galėtų būti surengtas.
Manoma, kad prezidentas antradienį paskelbs, kokių veiksmų ketina imtis po to, kai Jungtinių Tautų (JT) remiama komisija, tyrusi pažeidimus ir balsų klastojimą per rugpjūčio 20 dieną vykusį balsavimą, pripažino negaliojančiais dešimtis tūkstančių balsų, kurie buvo atiduoti už H.Karzai, todėl atsirado tikimybė, jog vis dėlto bus surengtas antrasis rinkimų ratas.
Anksčiau H.Karzai griežtai nepritarė galimybei surengti antrąjį rinkimų ratą, kuriame jam tektų susirungti su pagrindiniu savo varžovu dėl prezidento posto Abdullah Abdullah, teigdamas, jog tai gali pakurstyti etninį smurtą.
H.Karzai gali arba sutikti su antruoju rinkimų ratu, kurį, kaip pirmadienį sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, logistikos požiūriu įmanoma surengti artimiausiomis savaitėmis, arba per derybas susitarti dėl valdžios pasidalijimo su buvusiu užsienio reikalų ministru Abdullah Abdullah, kuris rugpjūtį vykusiuose rinkimuose liko antras.
JAV vyriausybės pareigūnas, kuris pageidavo neskelbti savo pavardės, nes H.Karzai dar nepaskelbė savo sprendimo, pirmadienį sakė, jog kol kas neaišku, kurį iš šių dviejų politinės krizės sprendimo kelių pasirinks prezidentas.
Jungtinės Valstijos norėtų, jog būtų sudarytas susitarimas dėl valdžios pasidalijimo, kuris leistų sutaupyti lėšų ir išvengti antrojo rinkimų rato.
H.Clinton sakė, kad H.Karzai antradienį ketina paskelbti, jog atvers kelią rasti išeitį iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po rinkimų.
„Jis ketina paskelbti apie savo ketinimus, – sakė H.Clinton žurnalistams Valstybės departamente po susitikimo su Irako ministru pirmininku Nouri al–Maliki. – Leisiu jam tai padaryti. Man teikia vilties tai, kaip klostosi situacija“.
Zalmay'us Khalilzadas, kuris 2003–2005 metais dirbo JAV ambasadoriumi Kabule ir šiuo metu privačiai lankosi Afganistano sostinėje, tikėdamasis padėti išspręsti politinę krizę, pirmadienį sakė, kad susitarimas dėl valdžios pasidalijimo gali būti geriausias sprendinys dabartinėje situacijoje. Jo nuomone, ir H.Karzai, ir Abdullah Abdullah nori, kad būtų sudaryta vienybės vyriausybė.
„Esama aiškių ženklų, kad (Baracko) Obamos (Barako Obamos) administracija pirmenybę teikia vienybės vyriausybei, o ne dar vienam balsavimui“, – sakė Z.Khalilzadas interviu „ABC News“ ir pridūrė, jog toks susitarimas gali būti problematiškas.
Tarp amerikiečių pareigūnų, kurie aktyviausiai dalyvauja Afganistano politinės krizės sprendimo paieškose, yra Masačusetsui atstovaujantis demokratų senatorius Johnas Kerry, kuris yra Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas.
Kabule viešintis senatorius praėjusį savaitgalį interviu žiniasklaidai sakė, kad visų pirma reikia rasti legitimų sprendimą dėl rinkimų proceso, ir tik tuomet B.Obamos administracija galės nuspręsti, ar siųsti į šią šalį daugiau karių ir skirti kitų išteklių pastangoms stabilizuoti padėtį Afganistane.
J.Kerry atstovas spaudai Vašingtone Frederickas Jonesas pranešė, kad senatorius po pokalbių Pakistane pirmadienį sugrįžo į Kabulą ir vėl susitiko su H.Karzai. Tai buvo jau ketvirtasis J.Kerry susitikimas su prezidentu pastaruoju metu ir pirmasis nuo tada, kai JT komisija paskelbė nustačiusi daugybę suklastotų balsų.
„Jis ieško būdų, kaip galėtų būti įteisinti rinkimai ir suteikti įgaliojimai efektyviai vyriausybei“, – sakė F.Jonesas.
Senatorius J.Kerry antradienį dar bus Kabule ir dalyvaus numatytuose susitikimuose, pridūrė F.Jonesas.
