Kas pakeis Dudą prezidento poste: ką reikia žinoti apie Lenkijos rinkimus

Šalies premjero Donaldo Tusko koalicija atėjo į valdžią 2023 m. ir pažadėjo panaikinti ankstesnės Teisės ir teisingumo (PiS) partijos valdomos vyriausybės teismines reformas, kurios, kritikų teigimu, pakenkė teisinės valstybės principams.

Tačiau iki šiol tokias pastangas stabdė buvusios PiS vyriausybės sąjungininkas prezidentas Andrzejus Duda, kuris turi teisę vetuoti įstatymus.

Šie prezidento rinkimai laikomi pasirinkimu tarp dviejų ateities scenarijų šiai Europos Sąjungos šaliai. Jei prezidentu bus išrinktas D.Tusko sąjungininkas, vyriausybė galės tęsti savo darbotvarkės įgyvendinimą, o „Teisės ir teisingumo“ partijos pergalė reikštų populizmo stiprėjimą Lenkijoje.

Rinkimų favoritai

Lenkijos Nacionalinė rinkimų komisija patvirtino galutinį kandidatų sąrašą. Iš viso jų yra 13. Pažymėtina, kad tai yra didžiausias kandidatų skaičius per visą prezidento rinkimų istoriją.

Komisija pranešė, kad kandidatuoti norėjo 17 asmenų, tačiau keturių kandidatų paraiškos buvo atmestos, nusprendus, kad dalis jų pateiktų parašų, reikalingų kandidatūrai patvirtinti, yra negaliojantys – tarp jų buvo tūkstančiai mirusių asmenų parašų.

Prezidentas Lenkijoje renkamas 5 metų kadencijai ir tai daroma dviejų turų sistema. Jei pirmajame ture nei vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, birželio 1 d. vyks antrasis turas, kuriame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Rinkimuose balsuoti gali apie 29 milijonus žmonių. Balsavusių rinkėjų apklausos bus paskelbtos netrukus po balsavimo pabaigos. Daliniai rezultatai bus skelbiami sekmadienio vakare ir pirmadienį.

Rafalas Trzaskowskis / WOJTEK RADWANSKI / AFP

Rafalas Trzaskowskis

Apklausose pirmauja 53-metų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kurį 2020 m. prezidento rinkimuose vos per plauką aplenkė A.Duda. Naujausi duomenys rodo, kad merą palaiko 31 proc. apklaustųjų.

Varšuvos merą remia centristų premjero D.Tusko Pilietinė koalicija (KO).