Oficialiai dar gali būti, kad šių pareigų Londonas neatsisakys – premjeras Davidas Cameronas antradienį ES šalių lyderiams teigė, kad sprendimą turės priimti jo įpėdinis. Vis dėlto panašiau, kad teks ieškoti kitos valstybės pirmininkės.
O toli nesižvalgoma. Kitų metų sausio 1-ąją pirmininkavimo teisę iš Slovakijos perima Malta, o po britiškojo pusmečio eilė turėjo ateiti Estijai.
Maltoje dabar siūloma paankstinti Estijos pirmininkavimą puse metų – Talinas taip užimtų Londonui skirtus šešis mėnesius.
Tiesa, šalies premjeras Josephas Muscatas pareiškė, kad Malta galbūt galėtų pasidalinti Jungtinei Karalystei skirtą pirmininkavimo pusmetį su Estija. O galbūt netgi pirmininkauti ES visus metus – kad nereikėtų paankstinti visos rotacijos ir sujaukti įvairių šalių pasiruošimo pirmininkavimui planų.
Aišku, dėl šešių mėnesių laikotarpio pasidalinimo kiltų teisinių problemų. Pagal Lisabonos sutartį nuo 2009 metų pirmininkavimo procesas dėliojamas 18 mėnesių periodais, o trys pirmininkaujančios ES narės artimiau bendradarbiauja.
Estija, kurioje gyvena 1,3 mln. žmonių, jau pradėjo ruoštis pirmininkavimo pusmečiui.
„Lengviau pakeisti rotaciją nei laikotarpį“, – „EUobserver“ pripažino vienas ES pareigūnas.
Estija, kurioje gyvena 1,3 mln. žmonių, jau pradėjo ruoštis pirmininkavimo pusmečiui. Diplomatinis korpusas buvo padidintas nuo 70 iki 100 žmonių, o darbuotojų skaičius jau pirmininkaujant bus dar padvigubintas.
„Mes jau pagalvojome, kas bus, jei keisis tvarkaraštis. Esame pasiruošę, tad susitvarkytume“, – pirmadienį teigė Estijos premjeras Taavi Roivas.
Vis dėlto pirmininkaujančiai šaliai nebetenka tokia didelė atsakomybė kaip anksčiau, prieš patvirtinant Lisabonos sutartį – valstybė nebeatstovauja ES pasaulyje, nes pagal dokumentą įkurti Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Bendrijos užsienio politikos vadovo postai.
