Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį jau išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus.
Šalyje ketvirtadienį vėl veikia internetas, ir socialiniuose tinkluose netrūksta pasakojimų apie masinį susidorojimą su protestuotojais. Yra ir nuotraukų iš morgų.
Vaizdo įrašuose buvo matyti apiplėštos parduotuvės ir sudegę pastatai Almatoje, girdėti automatų šūviai gatvėse ir baimės kupinų gyventojų riksmai.
Šią savaitę protestai išplito visoje šalyje, kurioje gyvena 19 mln. žmonių, kilus pasipiktinimui dėl po Naujųjų metų pakilusios suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainos.
Augant spaudimui, Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas ketvirtadienio naktį paprašė KSSO, vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, pagalbos.
Jis sakė, kad jo šaliai reikia pagalbos kovoje su „teroristinėmis gaujomis, kurios iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje“. Kariai jau kitą rytą atvyko į Kazachstaną.
Turtinga šalis, didelis skurdas
Kokios šių neramumų priežastys? Ir kokios bus jų pasekmės? Apie tai Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje svarstė Maksimas Milta, šio centro asocijuotas analitikas, ir dr. Konstantinas Andrijauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
M.Milta: Kazachstano bendrasis vidaus produktas absoliučiais skaičiais vos triskart didesnis nei Lietuvos.
M.Milta priminė, kad Kazachstane glūdi apie 2 proc. pasaulinių naftos ir dujų išteklių, bet didžioji dalis kazachų gyvena labai skurdžiai.
