Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
"Norėtume pradėti tai nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos", - sakė Čekijos gynybos ministras Martinas Stropnicky po derybų su savo kolegomis Vidurio Europos šalyse.
Kiekviena minėtų šalių skirs po 150 karių trijų mėnesių laikotarpiu.
NATO ir Baltijos šalys nuspręs, kur konkrečiai bus dislokuojamos daugiausia sausumos pajėgos po liepos viršūnių susitikimo.
Pasak M.Stropnickio, šia iniciatyva norima padėti "Baltijos sąjungininkams ir draugams, turintiems saugumo rūpesčių".
Išgąsdintos Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos nuo Ukrainos, buvusios sovietinės Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad kiekvienoje jų būtų tarptautinių batalionų, kuriuos sudarytų iki 1000 karių.
NATO ir Jungtinės Valstijos šį pavasarį minėjo, kad jos keis savo doktriną nuo užtikrinimo į atgrasinimą rytų Europoje, reaguodamos į "atsigaunančią ir agresyvią Rusiją".