Kiek skausmo gali ištverti Rusija: „Kol jie nepradės vieni kitų valgyti gyvų, nesupras“

Miestuose, esančiuose toli nuo fronto linijos, abi šalys vykdo vis intensyvesnį „akis už akį“ oro karą, kuris jų gyventojams sukelia daugiau kančių nei bet kuriuo kitu metu nuo 2022 m. pradžios, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

Frontui iš esmės sustingus, Rusija ir Ukraina kliaujasi vis greičiau augančiu raketų ir dronų arsenalu, taip siekdamos atkeršyti ir priversti kitą pusę pasiduoti.

Nicole Tung/ „The New York Times“/Karas Ukrainoje

Naujausias pavyzdys – sostinė Kyjivas, kurį pastarosiomis dienomis nuolat talžo Rusijos dronai, kankindami gyventojus beveik nepertraukiamais oro pavojaus signalais.

Tačiau nėra jokių ženklų, kad ši eskalacija būtų susilpninusi kurios nors iš šalių ryžtą kovoti toliau.

Analitikai prognozuoja, kad ateinančią žiemą žmonių kančios bus dar didesnės, nes tiek Maskva, tiek Kyjivas siekia įgyti pranašumą Jungtinių Valstijų remiamose taikos derybose, kurios, kaip tikimasi, bus atnaujintos po to, kai šiais metais buvo tiek nedaug pasistūmėta.

Ekspertų verdiktas toks: Ukraina negali pasiduoti, o Rusija to nenori.

„Klausimas yra toks: kiek skausmo, lyginant su Ukraina, gali ištverti Rusija – o ji tikrai gali ištverti labai daug“, – mano Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto karinis ekspertas, dažnai besilankantis fronto linijoje.

Naujasis „akis už akį“ tipo išpuolių etapas įgavo pagreitį birželio pabaigoje, kai Ukraina pradėjo 40 dienų trukmės kampaniją prieš Rusiją. Kaip teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis, jos tikslas – priversti Rusiją užbaigti karą.

„Zumapress“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Maskvą

Iššūkis buvo mestas. Nuo to laiko ukrainiečių tolimojo nuotolio dronai atakavo daugiau nei 30 didžiausių internetinių prekybos milžinių logistikos centrų ir sandėlių. Stipriausiai kliuvo „Wildberries“ – bendrovės „Amazon“ atitikmeniui Rusijoje.

Smūgiai sutrikdė Rusijos komercinę logistiką, padarė didelių nuostolių smulkiesiems prekybininkams ir nusinešė kelių darbuotojų gyvybes.

Ukraina tęsė ir savo atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bei degalų logistikos maršrutus. Praėjusį mėnesį apie 70 proc. Rusijos degalinių išseko benzino arba dyzelino atsargos, o tai sukėlė didžiausią degalų krizę šalyje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje.

Kremlius skubiai ėmėsi glaistyti padėtį, duodas leidimą pardavinėti žemesnės kokybės benziną ir dyzelį. Tačiau iki rugpjūčio vidurio prie kiekvienos degalinės Maskvoje, kur dar buvo likę degalų, nusidriekdavo kelių valandų eilės.

AFP/ „Scanpix“/Eilės prie degalinės Maskvoje

Be to, Ukrainos smūgiai infrastruktūrai Azovo jūroje ir platesniame Juodosios jūros baseine paralyžavo žemės ūkio eksportą iš Rusijos – didžiausios pasaulyje kviečių eksportuotojos – ir paliko okupuotą Krymo pusiasalį izoliuotą.

„Jų ekonomika pradės byrėti – ji jau byra“, – pareiškė 48-erių ukrainietė Olena Ivaško, maisto prekių parduotuvės darbuotoja, kurios keturi giminaičiai žuvo karo veiksmuose.

„Kol jie nepradės vieni kitų valgyti gyvų, jie nesupras, kad vyksta karas. Jie nesuprato, kas yra karas, kol neatsistojo į eiles prie degalinių kolonėlių“, – rėžė moteris.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusija atakavo Ukrainą

Greitu metu Rusijos ekonomikai žlugimas negresia, net, jei jos augimas sulėtėjo tiek, kad beveik sustojo, o šalies biudžeto deficitas išsipūtė.

Tačiau smūgiai į Rusijos teritorijos gilumą privertė rusus pajusti karą arčiau nei bet kada anksčiau. Be to, šiuose smūgiuose žūva tiek daug Rusijos civilių, kiek niekada anksčiau nuo karo pradžios.

Kaip šią vasarą sakė Piotras, knygų redaktorius iš Maskvos, būtent šią vasarą „atsivėrė pirmieji įtrūkimai ant Maskvos gerovės fasado“.

Motociklų entuziastas Jevgenijus pasakojo apie bemieges naktis, kurios užklupdavo kiekvieną kartą, pamačius įspėjimą apie galimą dronų ataką. Abu su „The New York Times“ kalbėję vyrai paprašė, kad straipsnyje, saugumo sumetimais, būtų nurodyti tik jų vardai.

Kai baigėsi 40 dienų trukusi Ukrainos karinė operacija, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivas, bandydamas pakenkti Rusijos ekonomikai, atvėrė „Pandoros skrynią“ ir už tai sumokės. Kaip ir viso karo metu, vėliau suduoti Rusijos smūgiai ukrainiečiams sukėlė didesnių kančių nei tos, kurias teko patirti rusams.

Rusijos balistinės ir viršgarsinės raketos dabar beveik nevaržomai atakuoja Ukrainos miestus, nes Kyjivui baigiasi JAV gaminamos „Patriot“ raketos-perėmėjos.

Naujieji Rusijos reaktyviniai dronai, galintys išvystyti beveik 600 km/val greitį, atlieka žvalgybą, o po to smūgiuoja į taikinius. Civilių aukų skaičius Ukrainoje šiuo metu yra didžiausias nei bet kuriuo kitu laikotarpiu, išskyrus pirmąsias penkias karo savaites. Be to, jis yra nepalyginimai didesnis už nuostolius, kuriuos patyrė Rusija.

Maskvos atakos Juodosios jūros regione paralyžavo svarbiausius Odesos srities uostus ir kelia grėsmę, kad 2026 m. antroje pusėje Ukrainos ekonomika dėl to gali prarasti daugiau nei 1,7 mlrd. eurų pajamų iš žemės ūkio eksporto.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukraina atakavo Rusiją

Per pastarąjį pusmetį Rusijos atakų metu buvo apgadinta arba sunaikinta per 300 Ukrainos degalinių. Taip pat atakuoti keli prekybos centrai ir dešimtys sandėlių, įskaitant ir tuos, kurie aprūpina produktais maisto prekių parduotuves.

Ukrainos leidėjų asociacijos duomenimis, per Rusijos smūgius sudegė apie 13 mln. knygų.

Analitikų nuomone, ši eskalacija greičiausiai tęsis ir toliau. Praėjusią žiemą Rusija beveik sunaikino Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą ir pažadėjo vėl jam smogti.

Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministerija įspėjo, kad Kyjivą „šią žiemą laukia didžiuliai šalčiai“. O antradienį pats V.Putinas pareiškė, kad nurodė šalies ginkluotosioms pajėgoms „surengti masinius smūgius prieš Ukrainos energetikos objektus“.

Kaip pastebi ekspertai, Rusija taip pat gali bandyti pulti Ukrainos vandens tiekimo sistemas.

Antradienį po viršūnių susitikimo Kirgizijoje kalbėjęs V.Putinas, rodos, pagrasino išplėsti karą ir įtraukti Ukrainos sąjungininkus Vakaruose.

„Jei kas nors bandys mus nustumti žemyn maisto grandinėje, mus praryti, mus suėsti, gali baigtis tuo, kad patys gaus į dantis“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas.

Tačiau padėtį gali eskaluoti ir pati Ukraina. Šalis sparčiai kuria galingas balistines raketas, kurios, kaip teigiama, gali būti paruoštos naudoti jau šį rudenį. Analitikų teigimu, jei taip nutiktų, kare prasidėtų visiškai naujas etapas.

Antradienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis įspėjo aviakompanijas, kad Rusijos oro erdvė dėl Ukrainos dronų „tampa absoliučiai nesaugi“. Savo ruožtu Rusijos vadovas tokią grėsmę įvardijo kaip „valstybinį terorizmą“.

Kur visa tai nuves, kol kas nežino niekas.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Praėjusią savaitę JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as išskrido į Maskvą, siekdamas įtikinti Rusiją sudaryti susitarimą, kol šalies karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.

Maskvos atsakas į šį vizitą buvo aiškus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV vadovaujamos taikos derybos atsidūrė „gilioje pauzėje“.

Jo žodžius tarsi dar labiau pabrėžė nuo ketvirtadienio iki pirmadienio Kyjive aidėję oro pavojaus signalai. Jų buvo 58. Raketos ir dronai miestą atakavo bangomis.

Pasak ekspertų ir diplomatų, rimtos taikos derybos greičiausiai prasidės ne anksčiau kaip kitą pavasarį ar vasarą.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad pagrindiniai JAV derybininkai – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys bei ilgametis draugas Steve'as Witkoffas – netrukus turėtų apsilankyti Ukrainoje, kad suteiktų postūmį deryboms. Tik apie tokį vizitą šiemet kalbėta mažiausiai keturis kartus, tačiau jis taip ir neįvyko.

Iš Rusijos – jokių ženklų, kad ji būtų pasirengusi deryboms. Ukrainos pareigūnai ir Vakarų diplomatai sakė, kad V.Putinas yra įsiutęs dėl to, jog Rusijos armija dar neužėmė viso Donbaso. Šiuo metu Maskvos pajėgos kontroliuoja kiek mažiau nei 20 proc. Ukrainos – vos daugiau nei prieš trejus metus.

AFP/ „Scanpix“/Ukrainos karys

Karo veiksmams ore intensyvėjant, kiekviena šalis prisitaiko. Praėjusią savaitę eilės prie Maskvos degalinių tapo trumpesnės. Antradienį didžiojoje dalyje Ukrainos prasidėjo mokslo metai, nors Rusija ir toliau šaudė raketas bei leido dronus. Tik Kyjivo mokyklose pirmokų susirinko 10 proc. mažiau nei pernai.

„Mes jau pripratome prie to, kad viskas yra naikinama, – kalbėjo 45 metų amžiaus Aliona Chystiakova, neseniai maisto prekių parduotuvėje Ukrainoje atsidūrusi prieš tuščias produktų lentynas.

„Jie mus apšaudo, jie bando mus sunaikinti, bet mes kažkaip vis tiek vėl iškylame į paviršių, ir jie nieko negali dėl to padaryti“, – ryžtingai sakė moteris.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.