Demokratijos aktyvistų organizuotas neoficialus referendumas dėl miesto lyderio rinkimų tvarkos baigėsi sekmadienio vakarą, o jame savo valią pareiškė daugiau nei 780 tūkst. žmonių. Tokie rezultatai buvo paskelbti likus kelioms dienoms iki planuojamo didelio protesto, kuriame bus reikalaujama užtikrinti didesnę demokratiją šiame dalinę autonomiją turinčiame pietiniame Kinijos mieste.
Dienraštis „China Daily“ pareiškė, kad tas balsavimas yra „konstitucijai prieštaraujanti politinė šarada“, taip pat apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant jo organizatorius.
„Honkongo vyriausybę turėtų rimtai atsižvelgti į beveik 800 tūkst. piliečių požiūrį“, – referendumo organizatorius Benny Tai pirmadienį sakė vienai radijo stočiai.
Balsavimą organizavo protesto grupė „Occupy Central“, kuri grasina vėliau šiais metais surengti masinį sėdimąjį protestą centriniame verslo rajone, jeigu pareigūnai nesiims priimtinos rinkimų reformos.
Kinijos valstybinė žiniasklaida peikė „nepatriotinį“ balsavimą, motyvuotą „politinės paranojos“, nors buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos vyriausybė sakė „atsižvelgsianti“ į žmonių nuomonę.
Su valdančiąja Kinijos komunistų partija susijęs dienraštis „Global Times“ savo vedamajame rašo: „Esminis politinis reikalavimas Honkongo vadovui – kad jis mylėtų tiek šalį, tiek Honkongą. Opozicija atsisakė priimti šį reikalavimą.“
„Kai kuriuos žmones apėmė isterija. Jie atrodo civilizuoti ir racionalūs, bet jų politinė paranoja netrukus gali įžiebti dagtį“, – pridūrė laikraštis.
Dienraštis „China Daily“ pareiškė, kad tas balsavimas yra „konstitucijai prieštaraujanti politinė šarada“, taip pat apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant jo organizatorius.
„Jungtinių Valstijų vyriausybė ne kartą reiškė besąlygišką palaikymą šiam balsavimui, taip pat finansuodama neteisėtą veiklą Honkonge per įvairius „privačius“ kanalus“, – pažymėjo laikraštis, nepateikdamas detalių.
Pekinas pažadėjo Honkongo gyventojams leisti išsirinkti miesto vadovą 2017 metais, tačiau nesutiko, kad visuomenė pati galėtų kelti kandidatus.
Tai pakurstė demokratijos šalininkų nuogąstavimus, kad balsuoti bus galima tik už Pekinui lojalius kandidatus.
Šiuo metu miesto vadovą skiria 1 200 narių turintis komitetas, sudarytas daugiausiai iš Pekino politiką palaikančių veikėjų.
