Vietos žiniasklaidos duomenimis, šeštadienį Kinijos premjeras Li Qiang vadovavo ceremonijai, žyminčiai statybų pradžią Jarlungo upėje.
Ši upė teka Kinijos okupuoto Tibeto plynaukšte. Projektas sulaukė nemažą kritikos bangą dėl galimo poveikio milijonams indų ir Bangladešo gyventojų, gyvenančių žemupyje, taip pat aplinkai ir vietos tibetiečiams.
Pekinas teigia, kad šis projektas, kurio kaina siekia 1,2 trilijono juanių (142 mlrd. eurų), teiks pirmenybę ekologinei apsaugai ir skatins vietos gerovę.
Baigtas projektas, dar žinomas kaip Motuo hidroelektrinė, taps didžiausia pasaulyje užtvanka.
Ekspertai ir pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad naujoji užtvanka leis Kinijai kontroliuoti arba nukreipti per kelias valstybes tekančią Jarlungo upę, kuri teka į pietus į Indijos Arunačal Pradešo ir Assamo valstijas, taip pat į Bangladešą, kur ji įteka į Siango, Brahmaputros ir Jamunos upes.
Australijos tyrimų centro „Lowy Institute“ 2020 m. ataskaitoje pažymėta, kad „kontrolė šių upių [Tibeto plynaukštėje] faktiškai suteikia Kinijai galimybę daryti spaudimą Indijos ekonomikai“.
Anksčiau šį mėnesį naujienų agentūrai PTI duotame interviu Arunačal Pradešo valstijos vyriausybės vadovas Pema Khandu išreiškė susirūpinimą, kad pastačius užtvanką Siango ir Brahmaputros upės gali „labai išdžiūti“.
Jis pridūrė, kad užtvanka „kelia egzistencinę grėsmę mūsų tautoms ir pragyvenimo šaltiniams. Tai gana rimta, nes Kinija galėtų tai panaudoti kaip savotišką „vandens bombą“.
-
Kinijos ekonomikos augimo tempas antrąjį ketvirtį viršijo 5 proc.
-
Pagrindinių Rusijos prekybos partnerių sąraše – Kinija, Indija ir Europos Sąjunga
-
Prekybos ministras: Kinijos ekonomika vis dar susiduria su „labai sunkia, sudėtinga situacija“
-
„The Times“: Kinijos vadovas planuoja surengti susitikimą su Trumpu ir Putinu
-
Taivaniečių viceprezidentė: Taivanas „neprovokuos konfrontacijos“ su Kinija
-
Kinija patvirtino, kad su vizitu atvyks ES lyderiai
-
Kinija pradės įgyvendinti naujus veiksmų planus pramonės augimui paremti
„Tarkime, kad užtvanka bus pastatyta ir jie staiga išleis vandenį, tada visa mūsų Siango vaga bus sunaikinta“, – sakė jis.
Sausio mėnesį Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, kad jie išreiškė Kinijai susirūpinimą dėl mega užtvankų poveikio ir paragino Pekiną „užtikrinti, kad nebūtų pažeisti žemupio valstybių interesai“. Jie taip pat pabrėžė „skaidrumo ir konsultacijų su žemupio šalimis būtinybę“.
Indija planuoja pastatyti hidroelektrinę užtvanką Siango upėje, kuri veiktų kaip buferis nuo staigaus vandens išleidimo iš Kinijos užtvankos ir užkirstų kelią potvyniams jų teritorijose.
Kinijos užsienio reikalų ministerija anksčiau atsakė Indijai, 2020 m. pareikšdama, kad Kinija turi „teisėtą teisę“ užtvenkti upę ir atsižvelgė į poveikį žemupyje.
Bangladešas taip pat išreiškė Kinijai susirūpinimą dėl šio projekto, o vasario mėn. pareigūnai nusiuntė Pekinui raštą, kuriame paprašė daugiau informacijos apie užtvanką.
