Kinija trina delnais: kiekviena JAV klaida Irane – pergalė

Kinija tyliai stebi, kol JAV vis nepavyksta „pramušti“ Irano blokados, Vašingtonas eikvoja didžiulius ginkluotės pajėgumus, kaip Donaldo Trumpo administracija stengiasi išbristi iš nepopuliaraus karo, kaip auga pasaulinės dujų kainos, o Pentagono strateginiai dokumentai atskleidžia, kad Pekino atgrasymas nebėra pagrindinis JAV prioritetas.

D.Trumpui ir Kinijos lyderiui Xi Jinpingui ruošiantis labai svarbiam susitikimui šią savaitę, JAV yra supančiotos neaiškių paliaubų, nusivylę sąjungininkai atsisako ateiti į pagalbą, o pats karas kelia politinių problemų D.Trumpui šalies viduje. Dabartiniai ir buvę JAV gynybos pareigūnai baiminasi, kad Kinija į būsimą susitikimą eina turėdama pranašumą.

AFP/ „Scanpix“/Hormuzo sąsiauris

„Kinai turėtų visišką teisę paklausti: „Kas jums liko, kas galėtų užtikrinti atgrasymą?, – sakė vienas buvęs gynybos pareigūnas. – Kad didysis sandėris pavyktų, turėtumėte turėti jėgos, kuria galėtumėte jį paremti. Šiuo klausimu negalima blefuoti.“

Susitikimas tarp dviejų lyderių įvyks praėjus dviem mėnesiams po to, kai D.Trumpas atidėjo pirminį susitikimą Pekine, motyvuodamas tuo, kad jam reikia sutelkti dėmesį į tuomet tik prasidėjusį karą.

Tačiau atrodo, kad JAV karinė kampanija pasikeitė iš siekiančios sunaikinti Irano branduolinę programą į sudėtingesnį, užsitęsusį konfliktą, kurio pagrindinis klausimas – kas kontroliuoja Hormuzo sąsiaurį, per kurį teka apie 20 proc. pasaulio naftos.

„Kinijos kariuomenė labai atidžiai stebi mūsų operacijas prieš Iraną, siekdama nustatyti silpnąsias vietas, kurias galėtų išnaudoti konflikte su Jungtinėmis Valstijomis“, – įvertino gynybos pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems apklaustiesiems, buvo suteikta anonimiškumo teisė aptarti jautrius žvalgybos klausimus.

Anot šaltinio, Pekinas stebi, kaip JAV kariniai vadai planuoja operacijas ir įgyvendina savo planus, įskaitant raketų smūgių tempą ir žvalgybos informacijos rinkimą.

„JAV kariuomenė turi daugiau nei pakankamai ginkluotės, šaudmenų ir atsargų, kad įgyvendintų visus prezidento Trumpo strateginius tikslus ir dar daugiau, o operacija „Epinis įniršis“ parodė, kas nutinka, kai bandoma susidurti su Jungtinėmis Valstijomis“, – aiškino Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

Oro gynybos sistema NASAMS

„Vis dėlto prezidentas paragino mūsų gynybos rangovus nuolat gaminti daugiau amerikietiškų ginklų, kurie yra geriausi pasaulyje“, – pridūrė ji.

JAV atsargos senka?

Tuo tarpu Kinija sparčiai kaupia savo tolimojo nuotolio raketų ir dronų atsargas. Ji beveik neabejotinai pastebėjo, kad JAV sunkiai sekasi atverti sąsiaurį ar sustabdyti Irano atakas prieš karinio jūrų laivyno laivus ir sąjungininkus visame regione.

Laivų, oro gynybos ir kariuomenės perkėlimas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus taip pat yra ženklas, kad JAV ginklų atsargos nėra neribotos.

Pentagonas „vis dar rodo stiprius taktinius rezultatus“, pastebėjo kitas gynybos sektoriaus pareigūnas.

„Tačiau be aiškios politikos ir strategijos mes kenčiame operatyviniame karo lygmenyje. Klausimas, į kurį jie turi atsakyti, yra tai, ar tai būdinga tik dabartinei [administracijai], ar tai platesnė problema Amerikos kariniuose veiksmuose“, – svarstė jis.

JAV gynybos pareigūnai viešai tvirtino, kad perkelti ištekliai, įskaitant lėktuvnešio smogiamąją grupę ir kelis karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose yra 2500 jūrų pėstininkų, nesumažino JAV pajėgumų Ramiajame vandenyne.

JAV lėktuvnešis / RONEN ZVULUN / REUTERS

„Nematau, kad mūsų gebėjimui atgrasyti Kiniją būtų padaryta kokia nors reali žala“, – praėjusį mėnesį įstatymų leidėjams pareiškė admirolas Samuelis Paparo, vadovaujantis karinei komandai, prižiūrinčiai Ramiojo vandenyno regioną.

Admirolas teigė, kad JAV laivų įgulų įgyta operacinė ir kovinė patirtis pasirodytų neįkainojama, ypač palyginti su Kinijos pajėgomis, kurios turi mažiau patirties gintis.

Nors Kinijos pajėgos yra kur kas pažangesnės nei Irano, Teheranas pasirodė ypač sumanus naudodamas pigius, vienkartinius puolamuosius dronus didelio masto atakoms vykdyti ir kai kurioms oro gynybos sistemoms paralyžiuoti.

Savo raketų neskaičiuos

Kaip pažymi „Politico“, Kinijos raketų atsargos greičiausiai yra daug didesnės nei Irano, todėl „jie gali elgtis su kai kuriomis savo raketomis taip, kaip Iranas elgėsi su savo dronais“, nurodė Becca Wasser, gynybos strategijos ekspertė, dirbusi Kongreso paskirtoje Nacionalinės gynybos strategijos komisijoje.

„Jiems nereikia naudoti dronų, kad suklaidintų oro gynybos radarus ir užvaldytų sistemas visiškai tokiu pačiu būdu, – sakė ji. – Taigi, bent jau galimo karo su JAV pradinėse fazėse, išteklių taupymo praktiškai nebūtų.“

Shutterstock nuotr./Kinijos kariuomenė

Tačiau Pekinas turi savų problemų. Kinija nekariavo nuo 1979 m., kai įsiveržė į Vietnamą, ir šiuo metu vykdo plataus masto „valymą“ tarp karinių pareigūnų, dėl kurio praeitą savaitę mirties bausme nuteisti du buvę gynybos ministrai – Li Shangfu ir Wei Fenghas.

Remiantis strateginių ir tarptautinių studijų centro „Center for Strategic and International Studies“ surinktais duomenimis, dėl šių represijų nuo 2022 m. buvo atleista daugiau nei 100 aukšto rango karininkų.

Tačiau taip pat, kaip JAV stebėjo Pekino karinį augimą, Kinijos vyriausybė dešimtmečiais atliko išsamius JAV kariuomenės tyrimus. Tai prasidėjo bent jau nuo operacijos „Dykumos audra“, kai Kinija pirmą kartą pamatė, kaip JAV naudoja tiksliuosius ginklus.

„Jie žino, kaip mes demonstruojame galią, – sakė antrasis buvęs gynybos pareigūnas. – Jie žino apie mūsų priklausomybę nuo tanklaivių, nuo bazių, kaip mes vykdome savo oro smūgius, mūsų nekinetinius smūgius, elektroninių ir kibernetinio karo priemonių panaudojimą. Jie visa tai labai atidžiai tiria. Tai jiems yra proga pasimokyti iš JAV karo vedimo būdo.“

Be to, Kinija tikriausiai stebi, kaip greitai Amerika eikvoja savo aukščiausios klasės raketas, nuo „Tomahawk“ iki „Patriot“ oro gynybos sistemų.

„Jie žino, kad kiekviena raketa, panaudojama Irane, yra raketa, kurios negalima panaudoti atgrasymui Indijos-Ramiojo vandenyno regione“, – rėžė buvęs pareigūnas.