Maskva ir Pekinas siekė parodyti vieningą frontą prieš Vakarus, jų ryšiams gilėjant nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis skambutis surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai aukšto rango šalių pareigūnai susitarė, kad šiais metais ryšiai gali „pasiekti naujų aukštumų“, Maskvai ir Pekinui didinant ekonominį bendradarbiavimą.
„Nuo metų pradžios tarptautinė padėtis tampa vis neramesnė“, – sakė Kinijos prezidentas V. Putinui.
„Abi šalys turėtų (...) užtikrinti, kad Kinijos ir Rusijos santykiai ir toliau būtų nuosekliai plėtojami teisingu keliu, užtikrinant glaudesnį strateginį koordinavimą ir aktyvesnį bei veiksmingesnį jų, kaip didžiųjų valstybių, įsipareigojimą“, – nurodė Xi Jinpingas.
Kreipdamasis į Xi Jinpingą kaip į savo „brangų draugą“, V. Putinas sakė, kad „Maskvos ir Pekino užsienio politikos aljansas išlieka svarbiu stabilizuojančiu veiksniu“.
„Rusijos ir Kinijos visapusiška partnerystė ir strateginis bendradarbiavimas yra pavyzdinis“, – sakė V. Putinas.
Tačiau nė vienas lyderis neįvardijo detalių, kokiose strateginėse srityse bus gilinamas bendradarbiavimas.
Apie karą neužsiminė
Pokalbio metu V. Putinas gyrė prekybos ryšius, Maskvai nukreipus eksportą į Aziją po Vakarų šalių sankcijų dėl Rusijos puolimo Ukrainoje.
Kinija niekada nepasmerkė Rusijos plataus masto invazijos ir neprašė atitraukti karių. Daugelis Ukrainos sąjungininkų mano, kad Pekinas teikia paramą Maskvai.
Šis pokalbis įvyko tuo metu, kai Abu Dabyje vyksta trišalės Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos dėl beveik ketverius metus trunkančio Maskvos karo nutraukimo.
Tačiau pokalbio metu su Kinijos prezidentu V. Putinas neužsiminė apie karą Ukrainoje.
Rugsėjį abu lyderiai surengė derybas Pekine, kai V. Putinas atvyko stebėti didžiulio karinio parado, skirto 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti.
Gegužę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje, kur Rusija minėjo Antrojo pasaulinio karo pergalės prieš nacius metines.
Sekmadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) Pekine susitiko su Rusijos saugumo vadovu Sergejumi Šoigu.
Susitikimo metu Wang Yi sakė, kad Kinija ir Rusija turi bendradarbiauti, siekdamos palaikyti daugiašališkumą „sumaišties“ laikotarpiu ir pasisakyti už lygiateisį bei tvarkingą daugiapolį pasaulį, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Įsipareigojimas JT
Naujausias Kinijos ir Rusijos prezidentų skambutis įvyko po serijos Xi Jinpingo susitikimų su įvairiais lyderiais pastaraisiais mėnesiais, kai Pekinas stiprina diplomatinius ryšius susidūrus su vis labiau nenuspėjama JAV politika.
Pokalbio metu Xi Jinpingas pakartojo savo įsipareigojimą tarptautinei sistemai, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos (JT).
Jis pabrėžė JT – kur Kinija turi nuolatinę vietą Saugumo Taryboje su veto teise – svarbą pokalbiuose su Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės (JK) ir Brazilijos lyderiais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sausį pristatė planus dėl vadinamosios Taikos tarybos, sukeldamas susirūpinimą, kad Vašingtonas siekia konkuruoti su JT.
Kinija bendradarbiauja su tarptautine organizacija, nors ir prieštarauja tam, ką ji vadina kišimusi į vidaus reikalus.
Pekinas taip pat siekia pozicionuoti save kaip stabilią alternatyvą Vašingtonui, priimdamas Vakarų lyderius, įskaitant JAV sąjungininkus, po D. Trumpo bandymo paveikti Grenlandijos klausimą ir tarifų grėsmių.
Prancūzijos, Kanados ir Suomijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis lankėsi Pekine, taip pat vizitą surengė ir tradicinis Kinijos sąjungininkas Urugvajus.
