Policija pranešė aukų artimiesiems, kad jiems nebus leista apsilankyti vienose Pekino kapinėse per susidorojimo metines, teigė su situacija susipažinęs asmuo. Jis kalbėjo anonimiškai, baimindamasis persekiojimo.
Aukų artimieji daugiau nei 30 metų per metines lankydavo kapines ir, stebint policijai, skaitydavo atminimo pareiškimus, teigė organizacija „Amnesty International“. Jie priklauso grupei, vadinamai „Tiananmeno motinomis“.
Šimtai, o galbūt ir tūkstančiai žmonių žuvo 1989 metais, kariuomenei žengiant per minias, bandžiusias neleisti kariams pasiekti protestuotojų didžiulėje Tiananmeno aikštėje Kinijos sostinės centre. Komunistų partijos vadovybės sprendimas pasiųsti kariuomenę buvo esminis momentas šiuolaikinėje Kinijos istorijoje, lėmęs, kad rinkos reforma, pavertusi šalį antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, nebus susieta su politine liberalizacija.
Honkonge policija ketvirtadienį sustiprino saugumą, kad užkirstų kelią bet kokiam minėjimui parke arba šalia jo, kur kasmet per metines masinis budėjimas su žvakėmis nušviesdavo naktį, kol po didelių antivyriausybinių protestų 2019 metais buvo imtasi griežtų priemonių. Trečiadienį pareigūnai per atskirus incidentus sustabdė du performansų kūrėjus, bandžiusius atlikti simbolinius gestus. Vienas iš jų prie universalinės parduotuvės trumpam iškėlė klaustuko formos balioną.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas), neseniai lydėjęs prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) per valstybinį vizitą Pekine, išplatino pareiškimą metinėms paminėti.
„Jokia cenzūra negali ištrinti praeities, – sakoma jame. – Tie, kas paaukojo gyvybes, kad apgintų savo neatimamas teises į saviraiškos laisvę ir taikius susirinkimus, vieną dieną bus reabilituoti.“
Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino M. Rubio faktų iškraipymu ir jos politinės sistemos šmeižimu.
Perspėja dėl slopinimų intensyvėjimo
„Tiananmeno motinos“ prieš šių metų metines paskelbė kasmetinį kreipimąsi dėl teisingumo. Pareiškime, kurį pasirašė 107 žmonės, reikalaujama visiškai atskleisti, kas įvyko, išmokėti kompensacijas aukoms bei jų šeimoms ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis.
„Mūsų šeimos narių auka yra neištrinamas skausmas, įsirėžęs mūsų širdyse. Mūsų ašaros išdžiūvo, sielvartas palaidotas giliai viduje, liko tik amžinas mūsų šeimos narių atminimas ir neapykanta už nusikaltimą – žmonių žudynes“, – vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“, kuris Kinijoje yra užblokuotas, sakė grupės narė Zhang Xianling (Džang Sianling).
„Amnesty International“ teigimu, didelį nerimą kelia tai, kad Kinijos vykdomas minėjimų slopinimas, atrodo, stiprėja.
„Draudimas Tiananmeno susidorojimo metu nužudytų žmonių artimiesiems lankyti savo artimųjų kapus yra beširdiškas Kinijos valdžios poelgis“, – pareiškime teigė organizacijos direktoriaus pavaduotoja Azijai Sarah Brooks (Sara Bruks).
Pekino viešojo saugumo biuras neatsakė į faksu išsiųstą prašymą pakomentuoti.
Honkongo pareigūnai draudžia budėjimą nuo 2020 metų; iš pradžių tai buvo motyvuojama COVID-19 pandemija. Trims budėjimo organizatoriams buvo pateikti kaltinimai pagal 2020 metų nacionalinio saugumo įstatymą. Vienas iš jų pripažino kaltę, todėl jam gali būti skirta švelnesnė bausmė. Kiti du buvo teisiami ir laukia nuosprendžio.
Viena iš jų, teisininkė Chow Hang-tung (Čou Hangtung), praėjusį savaitgalį internete paskelbtame įraše pareiškė, kad kalėjime pradės 37 valandų bado akciją.
„Už valdžios ir diktatūros blizgesio slypi paprastų žmonių kraujas ir sudužusios svajonės. Amnezijoje slypi demokratijos žūtis“, – rašė ji.
Buvęs rajono tarybos narys Derekas Chu (Derekas Ču) socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė, jog ketvirtadienį aplankė Chow Hang-tung ir pasakė jai, kad, palaikydamas ją, taip pat nevalgys 37 valandas. Jis pridūrė, kad jo valdoma parduotuvė dalija LED žvakes, kurias galima naudoti aukų atminimui pagerbti.