Šių dviejų Azijos milžinių santykius temdo teritoriniai ginčai ir istorinis priešiškumas, tačiau Xi Jinpingas pareiškė, kad šalims reikėtų „atidėti nesutarimus“ ir grįžti prie normalios santykių raidos, pranešė „Xinhua“.
Savo ruožtu Sh.Abe pareiškė, kad Tokijas nori „išspręsti sunkius klausimus“ ir skatinti abiems pusėms naudingą bendradarbiavimą, informavo Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.
Šių dviejų – antrosios ir trečiosios pagal dydį – pasaulio ekonomikų santykiai turi lemiamą reikšmę stabilumui regione, tačiau juos temdo senas teritorinis ginčas dėl negyvenamų salelių Rytų Kinijos jūroje; jas kontroliuojanti Japonija vadina Senkaku, o pretenzijas į jas reiškianti Kinija – Diaoju salomis.
Šie pareiškimai, kurie nuskambėjo po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Kinijos Hangdžou mieste, labai skiriasi nuo ankstesniųjų, išsakytų 2014 metais po abiejų lyderių susitikimo Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose Kinijoje; anuomet Kinijos ir Japonijos vadovai sunkiai įstengė nuslėpti nepasitenkinimą vienas kitu.
Vėliau santykiai pasitaisė, bet įtampa vėl išaugo pastaraisiais mėnesiais, Tokijui bandant suvaržyti vis labiau kategoriškai Pekino reiškiamas teises į teritorijas Pietų Kinijos jūroje, kur Kinija įrenginėja dirbtines salas, kurias galima pritaikyti kariuomenės reikmėms.
Sh. Abe viešai kritikuoja Kiniją už tai, kad ji atmeta liepos mėnesio Nuolatinio Arbitražo Teismo (NAT) nutartį, pagal kurią Pekinas neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijų į strategiškai svarbius vandenis Pietų Kinijos jūroje.
