Susitikime su Kim Jong Unu jis pareiškė pasirengimą pakylėti šalių santykius į „naują lygį“.
Xi Jinpingo kelionė į Pchenjaną yra pirmoji nuo 2019 metų. Ji surengta po to, kai jis Pekine priėmė būrį pasaulio lyderių, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Xi Jinpingą ir jo žmoną Peng Liyuan oro uoste šiltai pasitiko Kim Jong Unas. Jiems buvo surengta prabangi sutikimo ceremonija su raudonuoju kilimu, kariškiais ir džiūgaujančia minia.
Kai kuriose sostinės gatvėse greta viena kitos plevėsavo Šiaurės Korėjos ir Kinijos vėliavos.
Kim Jong Unas, kurio šalis istoriškai yra priklausoma nuo Kinijos, pastaraisiais metais suartėjo su Maskva ir kartu išplėtė savo šalies branduolinių ginklų programą.
Sąjungą su V.Putinu jis sustiprino po to, kai nusiuntė karius kovoti Rusijos pajėgų pusėje prieš Ukrainą.
Tačiau Kinija, pagrindinė Vašingtono geopolitinė varžovė, jau dešimtmečius yra pati svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir pagrindinis diplomatinės bei ekonominės paramos šaltinis tarptautinių sankcijų suvaržytai šaliai.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad pirmadienį vykusių derybų metu Xi Jinpingas Kim Jong Unui sakė esąs pasirengęs bendradarbiauti, kad šalių santykiai būtų pakylėti į „naują lygį“.
Xi Jinpingas pažymėjo, kad abi pusės turėtų stiprinti mainus „diplomatijos, teisėsaugos ir karinėje srityse“.
„Kad ir kaip keistųsi tarptautinė situacija (...), tradicinė Kinijos ir KLDR draugystė nesikeis“, – pareiškė jis.
„Neatšaukiama“
Nors abi šalys skuba pabrėžti savo draugystę, Šiaurės Korėjos įsipareigojimas vykdyti branduolinę programą išlieka dideliu nesutarimų šaltiniu santykiuose.
Pekinas teigia norintis, kad Korėjos pusiasalis būtų denuklearizuotas, tačiau Šiaurės Korėja ne kartą pasiskelbė esanti „neatšaukiama“ branduoline valstybe – ypač po to, kai 2019 metais žlugo Kim Jong Uno ir D.Trumpo viršūnių susitikimas dėl Pchenjano ginklų programos ir sankcijų švelninimo.
Netrukus po to Kinijos ir Šiaurės Korėjos mainams buvo suduotas dar vienas smūgis, kai Pchenjanas per COVID-19 pandemiją uždarė savo sienas.
Xi Jinpingo kelionė vyksta praėjus vos kelioms savaitėms po jo derybų su D.Trumpu, per kurias, kaip pranešė Baltieji rūmai, lyderiai „patvirtino bendrą tikslą denuklearizuoti Šiaurės Korėją“.
Tačiau įtakinga lyderio Kim Jong Uno sesuo vizito išvakarėse pareiškė, kad Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programa yra „riba, nuo kurios nesitraukiama“.
DePaulo universiteto diplomatijos profesorė Minseon Ku naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Pekinas tikriausiai susitaikė su Šiaurės Korėja kaip branduoline valstybe“, tačiau Xi Jinpingas „tikriausiai pasakys Kim Jong Unui, kad Kinijai labiau už viską reikia stabilumo“.
Harvardo universiteto Azijos centro kviestinis tyrėjas Seong-Hyon Lee taip pat teigė, kad Pekinas labiau linksta „remti režimo gyvavimą“, o ne siekia priversti Šiaurės Korėją denuklearizuotis.
„Plačiajai Kinijos regioninei strategijai naudinga stabili, stipriai ginkluota ir sąjungininkų pozicijas užimanti buferinė valstybė, kuri sugeria JAV ir jų sąjungininkų karinius pajėgumus“, – sakė jis AFP.
Pastarąjį kartą Xi Jinpingas su Kim Jong Unu susitiko rugsėjį, kai pakvietė Šiaurės Korėjos lyderį ir V. Putiną į karinį paradą Pekine, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osioms metinėms paminėti.
Šiaurės Korėja yra vienintelė šalis, turinti oficialią, įpareigojančią karinę sąjungą su Kinija.
Atsvara
Analitikų teigimu, Šiaurės Korėja galėtų pasitarnauti kaip naudinga atsvara JAV partneriams regione, įskaitant Pietų Korėją ir Japoniją.
Ilgą laiką šalti Kinijos ir Japonijos santykiai dar labiau pablogėjo po to, kai saugumo griežto kurso šalininkė premjerė Sanae Takaichi praėjusiais metais užsiminė, kad Tokijas gali imtis karinių veiksmų, jei Kinija bandytų jėga užimti savarankišką Taivaną.
„Augant tarptautinei Kinijos įtakai, Pekinas tikriausiai siekia aktyviau įtraukti Pchenjaną į savo diplomatinę orbitą“, – sakė Kjungnamo universiteto Šiaurės Korėjos ekspertas Lim Eul-chulas.
Kai kurie analitikai teigia, kad šis susitikimas gali būti Xi Jinpingo bandymas atsverti didėjančią Rusijos įtaką Šiaurės Korėjai, tačiau DePaulo universiteto profesorė Minseon Ku pažymėjo, kad, „bendrai paėmus, Maskva nėra tokia didelė galybė kaip Kinija“.
„Maskvos ir Pchenjano galios santykiai yra lygesni nei Pekino ir Pchenjano; Maskvai Kim Jong Unas reikalingas karui Ukrainoje tiek pat, kiek Kim Jong Unui reikia technologijų dalijimosi ir maisto iš Rusijos“, – sakė ji.
Netoli Šiaurės Korėjos sienos gyvenantys gyventojai išreiškė viltį, kad Pchenjanas labiau atsivers.
65 metų Pietų Korėjos gidų vadovas Jun Sang-gabas sakė besitikintis, kad „Šiaurės Korėja atvers savo ekonomiką“ ir paseks Kinijos vystymosi modeliu.
„Jei ji (Šiaurės Korėja) įsitvirtins ekonomiškai, Korėjos pusiasalyje nekils tokių incidentų kaip ginkluotas susivienijimas ar karas“, – sakė jis AFP.
