„Visas Bažnyčios turtas yra (perduodamas) šalies nuožiūrai, siekiant išvengti ekonomikos griūties“, – arkivyskupas sakė po susitikimo su prezidentu Niku Anastasiadžiu, praėjus kelioms valandoms po to, kai įstatymų leidėjai atmetė euro zonos pasiūlytą sutartį dėl finansinio gelbėjimo paketo.
Pasak arkivyskupo, Bažnyčia pasisiūlė užstatyti jai priklausantį didžiulį nekilnojamąjį turtą, kad galėtų išpirkti vyriausybės išleistas obligacijas. Jis atsisakė nurodyti, kokia pinigų suma galėtų surinkta per šią procedūrą.
Bažnyčia yra didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja šioje saloje, taip pat turi akcijų įvairiose verslo įmonėse, tarp jų banke „Hellenic Bank“. Manoma, kad jos visas turtas vertas dešimčių milijonų eurų.
Kiprui teks savarankiškai surinkti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų), kai įstatymų leidėjai antradienį griežtai atmetė pasiūlymą apmokestinti indėlius bankuose iki 10 proc. tarifu, kad šalis gautų tarptautinę finansinę pagalbą.
Pagal susitarimą, sudarytą praeitą savaitgalį skolintojų trejetas – Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – pažadėjo skirti Kiprui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų), jeigu Nikosija surinks dar 5,8 mlrd. eurų.
„Parlamento per balsavimą ištartas „ne“ pasiuntė stiprų signalą, kad negalima viso užkrauti paprastam žmogui“, – arkivyskupas sakė žurnalistams.
