Uzbekistano užsienio reikalų ministrui Vladimirui Norovui lankantis Kirgizijos sostinėje Biškeke, delegacijos pasirašė susitarimą „dėl tam tikrų Kirgizijos ir Uzbekistano valstybių sienos ruožų“, teigiama Kirgizijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Dalis 1 400 km abiejų šalių sienos nebuvo demarkuota, todėl tarp vietos bendruomenių kildavo pavieniai susirėmimai dėl ganyklų ar vandens išteklių.
Tačiau šaltinis Kirgizijos užsienio reikalų ministerijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad siena su Uzbekistanu dabar yra „visiškai“ demarkuota.
Šalys taip pat pasirašė susitarimus „dėl bendradarbiavimo vandentvarkos klausimais“ ir „dėl bendro Kempirabato rezervuaro vandens išteklių valdymo“, teigiama pranešime.
Rezervuaras, pastatytas abiem šalims būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, yra pagrindinė infrastruktūros dalis regione, kuriame vis stinga vandens.
Rezervuaras yra tarp Kirgizijos Džalalabato ir Očo regionų ir Uzbekistano Andižono srities.
Susitikimas įvyko po to, kai Kirgizijos valdžia sulaikė daugiau kaip 20 politikų ir valstybės tarnautojų, kurie praėjusią savaitę protestavo prieš susitarimą dėl sienos.
Susitarimo turinys vis dar neaiškus, tačiau oponentai teigė priversiantys Biškeką atsisakyti strateginės užtvankos kontrolės.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas opoziciją sukritikavo dėl „sabotažo“ ir „provokacijų“.
„Mes atkuriame užtvanką“, – valstybinė naujienų agentūra „Kabar“ spalį citavo S.Žaparovą.
Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Kamčybekas Tašijevas sakė, kad Uzbekistanas perims užtvankos kontrolę.
