A.Beknazarovas, kuruojantis laikinojoje vyriausybėje jėgos struktūras, pažymėjo, kad omenyje turimi tie, kurių mirtis oficialiai užregistruota. Pasak jo, realiai žuvusiųjų yra daugiau, nes daugelis palaidoti be registracijos.
Į klausimą, kurių tarp žuvusiųjų yra daugiau – uzbekų ar kirgizų – A.Beknazarovas neatsakė.
Anksčiau šaltiniai Kirgizijoje pranešė mažesnį aukų skaičių – valstybinė nacionalinio saugumo tarnyba buvo nurodžiusi, kad žuvo 309 žmonės.
Vis dėlto birželio viduryje laikinoji Kirgizijos lyderė Roza Otunbajeva išsitarė, kad realus aukų skaičius gali būti dešimt kartų didesnis už tą, kuris nurodomas oficialiose suvestinėse (tada oficialiai buvo pranešta apie maždaug 200 žuvusiųjų).
Susirėmimai Kirgizijos pietuose, į kuriuos buvo įveltos kirgizų ir uzbekų bendruomenės, prasidėjo liepos 11-osios naktį.
Per kelias dienas vykusias riaušes daugelis namų buvo sudeginti ir išplėšti, labiausiai nukentėjo uzbekų tankiai gyvenamos vietos. Maždaug šimtas tūkstančių žmonių, gelbėdamiesi nuo pogromų, laikinai buvo pabėgę į gretimą Uzbekiją.
Kirgizijos valdžia pareiškė, kad pogromus išprovokavo nuversto šalies prezidento Kurmanbeko Bakijevo šalininkai, taip pat tarptautiniai teroristai.
