Pasak kosminių nuolaužų sekimo ekspertų, dar per anksti prognozuoti, kur gali nukristi pusę tonos sverianti metalo masė ir kokia jos dalis pasieks Žemę.
Olandų mokslininkas Marco Langbroekas prognozuoja, kad sugedęs erdvėlaivis į Žemę sugrįš apie gegužės 10 d. Jo skaičiavimais, jei jis išliks sveikas, jis skries 242 km/val. greičiu.
„Nors ir ne be rizikos, neturėtume pernelyg nerimauti“, – sakė M.Langbroekas, kurį cituoja laikraštis „The Guardian“.
Objektas yra palyginti nedidelis ir, net jei jis nesuirs, „rizika yra panaši į atsitiktinio meteorito kritimo riziką, kurių kasmet pasitaiko keletas. Didesnis pavojus, kad į jus per gyvenimą trenks žaibas“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad tikimybė, jog erdvėlaivis iš tikrųjų į ką nors atsitrenks, yra nedidelė. „Tačiau jos negalima visiškai atmesti“, – pastebėjo pašnekovas.
Sovietų Sąjunga 1972 m. paleido kosminį laivą, vadinamą „Kosmos 482“, į vieną iš daugelio Veneros misijų. Tačiau dėl raketos gedimo jis taip ir neišskrido iš Žemės orbitos.
Didžioji jo dalis nukrito per dešimtmetį. Tačiau M.Langbroekas ir kiti mano, kad pati nusileidimo kapsulė – maždaug 1 metro skersmens sferinis objektas – pastaruosius 53 metus skriejo aplink pasaulį labai elipsine orbita, palaipsniui mažindama savo aukštį.
Visai įmanoma, kad daugiau beveik 500 kg sveriantis erdvėlaivis išgyvens grįžimą į atmosferą. Jis buvo sukonstruotas taip, kad atlaikytų nusileidimą Veneros atmosferoje, kurioje yra daug anglies dioksido, – sakė M.Langbroekas iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose.
Ekspertai abejoja, ar parašiutų sistema veiks po tiek metų. Šilumos skydas po tokio ilgo buvimo orbitoje taip pat gali būti pažeistas.
Būtų geriau, jei šiluminis skydas sugestų, nes dėl to erdvėlaivis sudegtų atmosferoje, sakė Jonathanas McDowellas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro. Tačiau jei šilumos skydas išsilaikys, „jis grįš į orbitą nepažeistas, ir jūs turėsite pusės tonos metalinį objektą, krentantį iš dangaus“.
Kadangi didžiąją planetos dalį sudaro vanduo, „didelė tikimybė, kad jis iš tiesų atsidurs kokiame nors vandenyne“, – sakė M.Langbroekas.
2022 m. Kinijos raketa nešėja nekontroliuojamai grįžo į Žemę, o 2018 m. kosminė stotis „Tiangong-1“ po nekontroliuojamo grįžimo į Žemę vėl įskriejo į Žemės atmosferą virš pietų Ramiojo vandenyno.
