Vengrijos kraštutinės dešinės politinė jėga „Jobbik“ yra antra pagal populiarumą, praleisdama į priekį tik Viktoro Orbano „Fidesz“. Praėjusiais metais atliktoje studentų apklausoje „Jobbik“ tapo populiariausia akademinio jaunimo partija.
„Šios partijos vizijoje mes matome savo idėjas, matome, kad ji dirbs žmonėms. Ši partija yra ateitis“, – politico.eu tikino vengras studentas Andrasas Danielis.
Lenkijos ultrakonservatyvi „Teisė ir teisingumas“, atvirai oponuojanti iš Briuselio ateinančioms idėjoms, sulaukė daugiausiai pirmą kartą balsuojančių asmenų balsų parlamento rinkimuose.
Anksčiau šiais metais Slovakijoje beveik ketvirtadalis pirmą kartą balsuojančių pasirinko „Liaudies partiją-Mūsų Slovakija“, kurios lyderis Marianas Kotleba viešai garbina su naciais bendradarbiavusius tarpukario politikus.
Paradoksalu ir tai, kad Slovakijos rinkimuose pats M.Kotleba gavo tik 8 procentus rinkėjų balsų, tačiau didžiąją daugumą sudarė jaunimo balsai.
Gąsdina migrantais ir sąmokslo teorijomis
Ką kalba „Jobbik“ partijos nariai, tapę Vengrijos jaunimo numylėtiniais?Partijos viceprezidentas Laszlo Toroczkai dviejų valandų paskaitoje spėja apžvelgti daugybę temų.
Jo teigimu, „baltiesiems vaikams“ ugdymo įstaigose grėsmę kelia tamsiaodžiai migrantų vaikai, „atvykę tiesiai iš džiunglių“. L.Toroczkai aiškina, kad migrantų krizę sukėlė filantropas George'as Sorosas ir bankininkų elitas, norėdamas palaužti Europos tautas.
„Kitos partijos nebendrauja su jaunais žmonėmis“, – savo simpatijas populistinei kraštutinės dešinės partijai aiškino 18-metė Vivi, jau pusmetį lankanti „Jobbik“ renginius.
Ekspertų teigimu, šios kraštutinės dešinės partijos Vengrijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje traukia jaunimą, kuris nusivylė tradicinėmis partijomis.
„Lenkijoje dešinieji stiprūs jau nuo 1989 metų“, – teigė istorikas Tomas Junesas. „Daugiau nei dešimtmetį Lenkijoje daugiau ar mažiau vyrauja dvipartinė sistema. Po Piliečių platformos valdymo jaunimas buvo nusivylęs politika ir balsavo prieš isteblišmentą“, – konstatavo T.Junesas.
Nori revoliucijos
Vidurio Europos jaunimas ypač išsiskiria nepasitikėjimu tradicinėmis politinėmis jėgomis. Eurobarometro apklausa rodo, kad tik 5 proc. vengrų jaunimo, 6 proc. lenkų jaunimo ir 9 proc. slovakų jaunimo mano, kad prisijungdami prie partijos veiklos gali realiai kažką keisti. Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra 12 proc.
Jauniems žmonėms, kurie nori pokyčių, revoliucingi kraštutinių dešiniųjų populistų pažadai atrodo patrauklūs.
Jauniems žmonėms, kurie nori pokyčių, revoliucingi kraštutinių dešiniųjų populistų pažadai atrodo patrauklūs.
„Ilgą laiką Vengrijoje didžiausios partijos buvo „Fidesz“ ir socialistai, o jų politikai atrodė kaip užrakinti bokšte“, – pasakojo „Jobbik“ jaunimo judėjimo narys Tivadaras Radicsas.
Būtent todėl „Jobbik“ stengiasi kalbėti apie jaunimui rūpimas problemas – švietimo reformą, migracijos grėsmę.
„Mūsų kampanijos šūkis buvo: mes studentai, o ne vergai“, – aiškino kitas kraštutinių dešiniųjų narys Peteris Varadis. „Mums svarbu, kad jauni žmonės liktų savo šalyje ir čia kurtų šeimas“, – pridūrė „Jobbik“ aktyvistas.
Panašios problemos sutinkamos ir Lenkijoje. Po komunizmo žlugimo šalis susidūrė su ekonominėmis problemomis, kurias sunkiai sprendė ankstesnės vyriausybės.
„Jauniems žmonėms sunku net išsinuomoti butą dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų“, – pasakojo 26 metų Vroclavo miesto „Teisės ir teisingumo“ jaunimo skyriaus narys Krszysztofas Sczerba.
Jo teigimu, būtent Jaroslawo Kaczynskio politinė jėga pasiūlė paramą jaunoms šeimoms, kurios negali pasirūpinti būstu, subsidijuodama tai iš valstybės biudžeto.
„Mūsų partija sujungia socialinio saugumo ir nacionalinių vertybių poreikį“, – išdidžiai aiškino Przemyslawas Skruchas, jau dvejus metus padedantis „Teisės ir teisingumo partijai“ pritraukti daugiau studentų pietryčių Lenkijoje.
„Lenkai pamažu supranta, kad Europos Sąjunga nėra viskas. Jie vis labiau pamilsta tėvynę“, – porino P.Skruchas.
Nebetiki Europos Sąjunga
Nepaisant skeptiško požiūrio į Europos Sąjungą, būtent šių Vidurio Europos šalių jaunimas labiausiai veržiasi dirbti į Vakarų Europos šalis.
Eurobarometro apklausa rodo, kad 32 proc. Slovakijos jaunimo, 24 proc. vengrų ir 16 proc. lenkų tikisi vykti studijuoti ir dirbti užsienyje. Vokietijoje tokių jaunuolių tėra tik procentas, Jungtinėje Karalystėje tik 8, o Prancūzijoje 12 proc.
Vengras studentas A.Danielis teigia, kad jo šalyje juntamas pasipiktinimas dėl to, kad ES atima resursus ir išvilioja gabiausius jaunuolius.
Vengras studentas A.Danielis teigia, kad jo šalyje juntamas pasipiktinimas dėl to, kad ES atima resursus ir išvilioja gabiausius jaunuolius.
„Mums žadėjo, kad įstojus į Europos Sąjungą gyvenimo standartai išsilygins, bet dabar, palyginus su Austrija, gyvename blogiau nei bet kada. Londonas dabar yra antras pagal vengrų skaičių miestas ir jokia partija to vis dar nepakeitė“, – pabrėžė jaunuolis.
Istoriko T.Juneso teigimu, nacionalizmas jaunimui suteikia bendrumo ir tikslo jauseną. „Jaunus žmones patraukia šūkiai, kurie turi tam tikro istorinio svorio, nors jie nebūtinai žino, ką tie įvykiai išties atnešė ir kokie kompleksiški jie buvo“, – teigė ekspertas.
„Tai leidžia žmonėms jaustis bendruomenės dalimi, o be to, tai lengvas būdas pritraukti žmones ir juos išlaikyti“, – apie istorinę nostalgiją kalbėjo T.Junesas.
Susivienyti padeda ir socialiniai tinklai
Svarbiu tokių grupių susitelkimo būdu tapo aktyvus dalyvavimas ir savo pasipiktinimo reiškimas socialiniuose tinkluose. P.Skruchas pasakojo, kad nepaisant to, jog „Teisę ir teisingumą“ palaikantys jaunuoliai aktyviai dalino agitacinę medžiagą gatvėse, prie partijos sėkmės prisidėjo ir socialinių tinklų plėtra.
Budapešte įsikūrusio Respublikonų instituto strategijos direktorius Csaba Tothas pabrėžė, kad tiek „Jobbik“, tiek Slovakijoje vis daugiau populiarumo sulaukianti „Liaudies partija-Mūsų Slovakija“ rėmėsi aktyvia veikla socialiniuose tinkluose.
Būtent šių partijų atstovų pasisakymai surinkdavo daugiausiai „like'ų“.
„Jie atrado alternatyvią informacijos erdvę ir todėl žiniasklaidos represijos, pritaikytos „Fidesz“ nepaveikė jų taip, kaip paveikė dalį auditorijos praradusius kairiuosius“, – sakė C.Tothas.
Tai patvirtina ir „Jobbik“ susitikime sutiktas studentas Markas, linksėdamas sąmokslo teorijoms, dėstomoms partijos vedlio, 38 metų L.Toroczkai.
„Kitų partijų lyderiai ir nariai paseno. Jie nemato problemų, su kuriomis susiduriame“, – sakė jis.
