„Šiandien turime kur kas sudėtingesnę užduotį: Iranas turi pažangią, išplėtotą, įtvirtintą branduolinių objektų sistemą. Tačiau, nepaisant masto, sėkminga Izraelio operacija gali ne tik neutralizuoti rimtą grėsmę, bet ir pakeisti strateginį Artimųjų Rytų kraštovaizdį, padarydama regioną daug saugesnį“, – rašo jis straipsnyje „The New York Times“.
Pasak jo, Izraeliui ir JAV pasitaikė reta strateginė proga. Ir „reaktyvios, gynybinės politikos“ Artimuosiuose Rytuose metai gali būti pakeisti proaktyviu požiūriu: Irano agresijos sulaikymu, padėties Gazos ruože stabilizavimu ir naujos Artimųjų Rytų architektūros, grindžiamos saugumu, integracija ir taikiais santykiais, pamato klojimu.
A.Yadlinas taip pat pridūrė, kad nuo 1979 m. Islamo revoliucijos Izraelio sunaikinimas tapo Irano režimo ideologijos kertiniu akmeniu. Ajatola Khomeini vadino Izraelį „vėžio augliu“, kurį būtina pašalinti. Jo įpėdinis ajatola Ali Khamenei tęsia tą pačią liniją, teigdamas, kad Izraelis nustos egzistuoti iki 2040 m.
Daugelį metų politologai ir politikai visame pasaulyje nekreipė dėmesio į šiuos grasinimus, laikydami juos retorika vidaus vartojimui. Izraelis juos suprato tiesiogiai. „2023 m. spalio 7 d. ataka parodė, kad Iranas – per savo tarpininkus, visų pirma „Hamas“ ir „Hezbollah“ – siekia įgyvendinti savo planą sunaikinti Izraelį“, – pabrėžė buvęs generolas.
Jis pažymėjo, kad Gazos Ruože rasti dokumentai liudija, kad „Hamas“ veikė pagal plačią daugiafrontę strategiją, koordinuojamą su Iranu ir „Hezbollah“. Tikriausiai „Hamas“ lyderis Yahya Sinwaras pradėjo puolimą per anksti, bijodamas, kad planas bus atskleistas, ir manydamas, kad visa „pasipriešinimo ašis“ netrukus prisijungs.
A.Yadlinas straipsnyje rašo, kad per pastaruosius dešimtmečius Irano „ideologinė manija“ sunaikinti Izraelį, jo karinės galios stiprinimas, branduolinė programa ir tarpininkų grupuočių aprūpinimas pavertė Islamo Respubliką pagrindine grėsme Izraeliui. Būtent Iranas tapo Izraelio žvalgybos, operatyvinio planavimo ir pasirengimo prioritetu.
Ekspertas pripažino, kad Izraelio smūgiai, prasidėję birželio 13 d. ir nukreipti prieš Irano branduolinę programą, jo mokslininkus, karinius lyderius, balistines raketas ir aukšto rango tarpininkų struktūrų narius, buvo dešimtmečius trukusio žvalgybos duomenų rinkimo ir gilaus įsiskverbimo į pagrindines Irano institucijas rezultatas.
„Per keletą dienų Izraelis įgijo operatyvinę veiksmų laisvę didžiojoje dalyje Irano oro erdvės – tai sėkmė, kurios nepavyko pasiekti net lemiamais 1973 m. Jom Kipuro karo momentais“, – teigė buvęs karininkas.
Izraelis neutralizavo tankią oro gynybos sistemą, ypač aplink Teheraną ir pagrindinius branduolinius objektus, ir galėjo smogti tikslius smūgius į įvairius taikinius.
Tuo pačiu metu Izraelio karinės oro pajėgos pradėjo kampaniją, skirtą sunaikinti priešo raketų sistemas, siekdamos apsaugoti savo taikius gyventojus. Operacija, pavadinta „Kylančiu liūtu“, prasidėjo lemiamu momentu: Iranas didino branduolinį ir raketinį potencialą iki tokio lygio, kad jį sustabdyti būtų buvę labai sudėtinga ir brangu.
Nors JAV žvalgyba manė, kad Teheranas dar nepriėmė sprendimo dėl branduolinio ginklo sukūrimo, o TATENA vadovas pripažino, jog nėra įrodymų apie sistemingą programą, Izraelio žvalgyba urano kaupimą, infrastruktūros plėtrą ir slaptų objektų statybą vertino kaip akivaizdžius požymius, kad Iranas sparčiai artėja prie branduolinio ginklo sukūrimo. Tuo pačiu metu Teheranas didino raketų ir dronų arsenalą ir perkeldavo balistinius ginklus į sustiprintas požemines saugyklas.
„Operacija Irane, neutralizavus tarpininkus Libane ir Gazoje, atveria Jeruzalei ir Vašingtonui galimybes panaudoti karinę sėkmę kaip pagrindą naujai diplomatinei iniciatyvai. Tikslas – sudaryti griežtą, kontroliuojamą susitarimą, atšaukiantį Irano branduolinę programą, draudžiantį urano sodrinimą kariniams tikslams ir ribojantį raketų arsenalą, keliančią grėsmę visam regionui. Kartu su proxy tinklo slopinimu šie žingsniai žymiai susilpnins grėsmę JAV sąjungininkams“, – rašo jis.
Izraelis turi panaudoti savo pasiekimus prieš Iraną ir „Hezbollah“ platesnės strategijos kontekste. Būtina užbaigti karą Gazoje, pasiekti visų įkaitų išlaisvinimą ir paremti Egipto ir arabų iniciatyvą dėl naujos sektoriaus valdžios – su laipsniška rekonstrukcija mainais į demilitarizaciją.
Perspektyvoje – Gazos valdymo įgaliojimų perdavimas reformuotai Palestinos autonomijai, apibendrino A.Yadlinas.
Toks žingsnis leistų Izraeliui paremti JAV prezidentą Donaldą Trumpą skatinant susitarimus dėl normalizavimo ir regioninės integracijos – ir padėti pagrindą naujai Artimųjų Rytų architektūrai.
