Anot V.Fesenkos, jei Ukrainai ir Rusijai iš tiesų buvo pasiūlytos paliaubos dėl smūgių energetikos objektams, tačiau be konkrečių derybų šiuo klausimu, tokios idėjos perspektyvos yra labai abejotinos.
Kaip pavyzdį jis priminė JAV administracijos bandymus pasiekti panašias paliaubas praėjusių metų pavasarį.
„Tačiau viskas žlugo, nes nebuvo suderinto dokumento. Amerikiečiai vedė atskiras derybas su rusais ir atskiras derybas su mumis. Jie tariamai pasiekė susitarimą, bet galiausiai viskas žlugo, o rusai atsisakė jį įgyvendinti. Panaši istorija gali pasikartoti ir dabar“, – pažymėjo politologas.
Ekspertas iškėlė dvi galimas priežastis, kodėl JAV prezidentas taip skubėjo paskelbti apie paliaubas.
„Pirmoji versija: buvo idėja, buvo pasiūlymų, ir galėjo būti abstrakčiai teigiamas atsakymas... Kaip sakė Zelenskis: „Esame pasirengę, jei kita pusė laikysis susitarimo.“ Bet kokiu mastu? Kokie objektai? Kas stebės, kaip tai įgyvendinama? Visa tai, kaip suprantu, nebuvo suderinta. Tai pirmoji versija, ir šiandien ji atrodo labiau tikėtina“, – spėjo jis.
Antroji versija, V.Fesenkos teigimu, susijusi su artėjančiais JAV Vidurio kadencijos rinkimais, kuriuose respublikonai gali susidurti su rimtomis problemomis.
„Jam svarbu tai paskelbti (net prieš pasiekiant susitarimą – red.), nes jis tikisi, kad, kaip ir su naftos kainomis... prisiminkite, jis ne kartą, daug kartų, darė pareiškimus apie ugnies nutraukimą? Tai turėjo poveikį – naftos kainos sumažėjo. Dabar jis tikisi to paties poveikio“, – paaiškino politologas.
Jo nuomone, D.Trumpui iš tikrųjų nerūpi, ar paliaubos taps realybe, ar bus nutraukti karo veiksmai, ar jos bus veiksmingos ir ilgalaikės. Svarbiausia, kad tai turėtų teigiamą poveikį vidaus situacijai Jungtinėse Valstijose prieš Kongreso rinkimus.

