Pasak jo, sprendimas buvo iš dalies netikėtas. Iki karo Irane Europos šalių atstovai buvo įsitikinę, kad jokių reikšmingų JAV pajėgų Europoje pasikeitimų nebus. Ypač Vokietijoje, kur kariai dislokuoti nuolatiniu pagrindu, su šeimomis, tad bet kokie perkėlimo procesai yra ilgi, sudėtingi ir brangūs.
Karas Irane viską pakeitė. JAV prezidentas dar aštriau nei F.Merzą kritikavo Italiją bei Ispaniją, kur yra atitinkamai 12,6 ir 3,8 tūkst. karių (iš viso Europoje, su variacijomis – apie 80 tūkst.).
Dalis iš Vokietijos išvyksiančių pajėgų grįš į JAV, dalis bus perkelta kitur (neaišku, kur). Tokių sprendimų kontekste kyla lūkesčių, kad JAV perkels pajėgas arčiau rytinio sparno, nors tokiu būdu Europos saugumas neturėtų būti dalomas.
„Įstatymai reikalauja pagrįsti sprendimus Kongresui, bet ne juos sustabdyti“
„Jei sprendimas bus įgyvendintas, Vokietijoje liks apie 30 tūkst. amerikiečių karių. Jie, kartu su ten esančia infrastruktūra, atlieka labai reikšmingą vaidmenį JAV galios projekcijai. Įskaitant ir karo Irane kontekste.
Kongresas teoriškai riboja administracijos galimybes stipriai mažinti karių skaičių Europoje. Bet šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų: prezidentas kontroliuoja ginkluotąsias pajėgas; įstatymai reikalauja pagrįsti sprendimus Kongresui, bet ne juos sustabdyti. Todėl be atskirų politikų pasisakymų – ir galimo politinio fono pasikeitimo po lapkričio vidurio kadencijos rinkimų – šiam sprendimui tiesioginės reikšmingos Kongreso įtakos nebus“, – apibendrino L.Kojala.
