„Nieko naujo: visaverčiam asignavimų paskirstymui reikia, kad Kongresas priimtų 12 atskirų įstatymų (gynyba, sveikata, švietimas ir t. t.), o prezidentas juos pasirašytų. Jei bent vieno trūksta – tenka remtis laikinais sprendimais (continuing resolutions) arba stabdyti vyriausybės darbą. Paskutinį kartą visas biudžetas buvo sutartas laiku dar 1997-aisiais.
Šį kartą nepavyko suderinti net laikino sprendimo. Todėl sustoja viskas, kas nepriskiriama gyvybiškai svarbioms funkcijoms: paslaugos nebeteikiamos – nuo statistikos agentūrų darbo iki žolės pjovimo nacionalinėse kapinėse“, – sako L.Kojala.
Nuo 1976 m., kai įsigaliojo dabartinė biudžeto tvarka, JAV patyrė dvi dešimtis tokių situacijų, iš kurių maždaug pusė virto tikrais vyriausybės uždarymais. Ilgiausias įvyko pirmosios D.Trumpo kadencijos metu 2018–2019 m. ir truko 35 dienas. Bet finansų rinkos nepanikuoja – jos tikisi, kad bus rastas santykinai greitas laikinas sprendimas.
„O kaip su gynyba? Aktyviosios tarnybos kariai ir toliau vykdys savo pareigas (tai priskiriama prie išimtinių funkcijų), tačiau atlyginimus gaus pavėluotai. Esminės operacijos tęsis, suplanuoti veiksmai bus įgyvendinami, bet nauji įsipareigojimai bei ne pirmo būtinumo projektai faktiškai bus sustabdyti“, – apibendrino analitikas.
