Įtampa tarp prezidento Juano Manuelio Santoso administracijos ir Nacionalinės išvadavimo armijos (Ejercito de Liberacion Nacional, ELN) didėjo nuo sausio pabaigos, kai po virtinės sprogdinimų, nusinešusių septynių policijos pareigūnų gyvybes, buvo sustabdytos taikos derybos su paskutine šalyje veikiančia sukilėlių grupuote.
Vasario 1 dieną vyriausybė, imdamasi atsakomųjų priemonių, subombardavo ELN stovyklą Kolumbijos šiaurės vakaruose. Per reidą žuvo trys partizanai.
ELN, kuri turi maždaug 1,8 tūkst. kovotojų, per savo socialinę žiniasklaidą paskelbė, kad „ginkluotas streikas“ tęsis nuo šeštadienio iki antradienio ir kad taip bus protestuojama prieš „vyriausybės atsisakymą“ tęsti taikos derybas kaimyninio Ekvadoro sostinėje Kite.
Pareiškime sakoma, kad Ramiojo vandenyno pakrantės regione veikiantys sukilėliai blokuos veiklą „greitkeliuose ir upėse, taip pat – jūros ir aviacijos keliuose“.
ELN paragino keleivius ir transporto priemonių, laivų bei lėktuvų operatorius „susilaikyti nuo kelionių“.
Gynybos ministras Luisas Carlosas Villegasas sakė, kad ELN grasinimai vyriausybei ir civiliams parodė tikrąjį sukilėlių veidą.
„Tai galiausiai rodo didžiausią prieštaringumą, turint omenyje deklaruotą ELN valią siekti taikos susitarimo“, – sakoma jo pareiškime, kurį paskelbė prezidentūra.
Įstrigusios derybos ir smurto suintensyvėjimas gali vėl įžiebti ginkluotą konfliktą, nors po istorinio, 2016 metų lapkritį pasiekto taikos susitarimo su FARC buvo siekiama jį taikiai išspręsti.
Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC), daug didesnė sukilėlių grupuotė, jau nusiginklavo ir transformavosi į politinę partiją, išsaugodama tą patį akronimą.
ELN ypač tvirtas pozicijas turi Kolumbijos rytuose, prie sienos su Venesuela, ir skurdžiame džiunglių rajone Kolumbijos šiaurės vakaruose, sako ekspertai.
