Sekite 15min Google
„Samdykitės teisininkus“, – antradienio vakarą pareiškė Robertas Garcia, kuris, kaip manoma, vadovaus Atstovų Rūmų priežiūros komitetui. Ronas Wydenas, turintis tapti Senato finansų komiteto pirmininku, paskelbė vieno žodžio įrašą: „Šaukimai“.
„Kitos kadencijos Kongreso darbas bus ištisai skirtas tyrimams ir priežiūrai, – FT sakė teisinių paslaugų bendrovės „Holland & Knight“ parlamentinių tyrimų grupės vienas vadovų Christopheris Armstrongas. – Būtent tai kelia nerimą mūsų klientams.“
Sandoriai kriptovaliutomis ir lėktuvas iš Kataro
Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), demokratai, tikėtina, tirs D. Trumpo sandorius kriptovaliutomis, jo šeimos verslo ryšius, statybų projektus Vašingtone, faktą, kad jis iš Kataro gavo prezidentinį lėktuvą, susitarimą dėl nepersekiojimo už mokesčių pažeidimus, kurį jis sudarė su savo paties administracija, ir daugelį kitų prieštaringų klausimų.
Didelio dėmesio objektu gali tapti ir milijardierius Elonas Muskas, ypač dėl „Starlink“ ryšio lėtinimo Ukrainos kariškiams.
Trečiadienį prieš pagrindinės prekybos sesijos pradžią per nebiržinę prekybą E. Musko bendrovių „SpaceX“, kuri, be kita ko, užtikrina palydovinį ryšį „Starlink“, ir „Tesla“ akcijos atpigo atitinkamai 7 ir 5 proc., tuo metu S&P 500 ir „Nasdaq 100“ ateities sandoriai šiek tiek kilo. Turtingiausias pasaulio žmogus respublikonams per tarpinius rinkimus skyrė beveik 450 mln. JAV dolerių ir paragino 240 mln. savo sekėjų socialiniame tinkle „X“ balsuoti prieš demokratus.
Vien tik Teksase, į kurį E. Muskas perkėlė „SpaceX“ iš Kalifornijos ir kuris dešimtmečius buvo respublikonų tvirtovė, milijardierius šiemet išleido 205 mln. dolerių. Tačiau demokratai laimėjo visais frontais – gavo šios valstijos vietas Senate ir Atstovų Rūmuose, taip pat gubernatoriaus postą; taip nebuvo nuo 1994 metų.
Kiek asmeniškai uždirbo Trumpas
Remiantis oficialiais duomenimis, nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 metais D. Trumpas asmeniškai uždirbo daugiau kaip 2,2 mlrd. JAV dolerių, o bendrovės, kuriose dalyvauja prezidento sūnūs, sulaukė reikšmingos federalinės vyriausybės finansinės paramos.
Valstybės kontraktus ar kitokią finansinę naudą taip pat gavo daug korporacijų, įskaitant technologijų sektoriaus įmones, kurios įvairiais būdais rėmė respublikonus ir asmeniškai D. Trumpą.
Daug kritikos, pavyzdžiui, sulaukė dokumentinio filmo „Melania“ projektas. Jeffo Bezoso bendrovė „Amazon“ už teises į jį sumokėjo 40 mln. dolerių, įskaitant honorarą D. Trumpo žmonai, ir reklamos kampanijai išleido 35 mln. dolerių.
Kino teatruose filmas žlugo – IMDB duomenimis, visame pasaulyje iki šiol jis surinko 16,6 mln. dolerių, o žiūrovų įvertinimas šiame didžiausiame kino informacijos portale tesiekia 1,6 balo iš 10.
Demokratai ir per pirmuosius dvejus D. Trumpo prezidentavimo metus siuntė šaukimus bei prašymus pateikti informaciją vykdomosios valdžios institucijoms ir bendrovėms, tačiau sulaukdavo mažai atsakymų. Dabar jie turės galią reikalauti tokių duomenų ir atnaujinti kontrolę.
„Per pastaruosius dvejus metus, kai tiek Kongrese, tiek administracijoje valdė respublikonai, priežiūros priemonių nepakako“, – sako Džordžtauno universiteto Teisės fakulteto docentas ir buvęs Atstovų Rūmų priežiūros ir reformų komiteto aparato vadovas Dave'as Rapallo.
Teisinių paslaugų bendrovės „Cooley“ parlamentinių tyrimų praktikos vadovė Suzanne Saxman Grooms pridūrė:
„Demokratams svarbi žalos atlyginimo samprata. Jie iš tikrųjų nori parodyti, kad sprendžia šią problemą žmonėms, kurie juos išrinko, ir grąžinti pinigus mokesčių mokėtojams.“
Prieš rinkimus demokratai verslui taip pat grasino tyrimais ir bausmėmis už dalyvavimą D. Trumpo dyzelino sandoryje su Vladimiru Putinu. JAV iždo sekretoriaus įsakymu pagal D. Trumpo potvarkį išduota licencija operacijoms su rusišku dyzelinu pažeidžia 2022 metais priimtą įstatymą, kuriuo buvo uždrausta pirkti rusiškus energijos išteklius, tvirtina demokratai. Todėl jie gali imtis veiksmų, kad šį sandorį galutinai palaidotų.
