Ispaninio gripo antroji banga buvo mirtingesnė nei pirmoji. Ar tai reiškia, kad ir koronaviruso antroji banga bus neišvengiama? O jei neišvengiama, tai ar ji bus žiauresnė? BBC rašo, kad prieš pradedant apie tai kalbėti, svarbu suprasti, kas yra toji „antroji banga“.
BBC skelbia, kad nėra oficialaus šio termino apibrėžimo, tačiau jį galima paaiškinti jūros bangavimu: pradžioje infekcijų skaičius didėja, o paskui vėl mažėja – kiekvienas toks ciklas ir yra vadinamas „banga“.
Kartais bet koks virusų protrūkių skaičiaus didėjimas apibūdinamas kaip antroji banga, tačiau dažnai tai būna beprotiškos pirmosios bangos tęsinys. Pavyzdžiui, tai vyksta kai kuriose JAV valstijose.
Įsivaizduokime, kad viena banga pasibaigė, virusas kontroliuojamas, o atvejų skaičius žymiai mažėja. Tokiomis aplinkybėmis naujas protrūkių padažnėjimas reikštų antrąją bangą. Tačiau Naujoji Zelandija, kurioje buvo užfiksuoti pirmieji viruso atvejai po 24 dienų be koronaviruso, ir Pekinas, kur pasireiškia nauji protrūkiai po 50 dienų be koronaviruso, negali būti laikomi antrosios bangos židiniais.
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad Iranas gali atitikti kai kuriuos antros bangos kriterijus.
Ar antroji koronaviruso banga atsiris? Tai lems valstybių priimti sprendimai, todėl atsakymas gali būti visoks.
BBC rašo, kad viena iš antrosios bangos priežasčių gali būti per greitas ir perdėm drąsus apribojimų atsisakymas. Karantinas buvo griežtas ir žiaurus, žmonės prarado darbo vietas, pakito mūsų gyvenimo būdas, vaikai nebeina į mokyklas, tačiau tai padėjo sukontroliuoti virusą.
„Svarbiausias galvosūkis dabar, kaip išlaikyti kontrolę, bet kartu sumažinti kasdienius sutrikimus“, – BBC sako daktaras Adamas Kucharskis, kuris dirba Londono Higienos ir Tropinės medicinos institute. – Vyriausybės uždavinys yra užtikrinti, kad piko metu sveikatos priežiūros įstaigų sistema nebūtų perkrauta.“
Kitas svarbus klausimas: ar virusas gali tapti švelnesnis? Ir tai yra vienas svarbiausių argumentų prieš „mirtinos antrosios bangos“ teoriją.
Virusai plinta toliau, jei jie nenužudo savo šeimininko, todėl ilgainiui virusai patampa vis mažiau pavojingi žmonėms. Net ŽIV tapo švelnesnis.
Tačiau praėjus šešiems mėnesiams nuo pandemijos nėra aiškių įrodymų, kad virusas mutavo ir galėtų plisti mažiau ir tapti mirtinas.
„Manau, kad šiuo metu virusui sekasi labai gerai. Žmonės dažnai užsikrečia labai lengva ar besimptome forma. Jeigu jie gali perduoti virusą vienas kitam, tai nėra jokios priežasties įsivaizduoti, kad koronavirusas gali tapti švelnesniu“, – sako profesorius Jonathanas Ballas, virusologas iš Notinhemo universiteto.
