Koronavirusas: Italijoje per parą mirė rekordiškai daug užsikrėtusiųjų – 475

Portugalija nacionaliniu mastu trečiadienio vakarą paskelbė 15 dienų truksiančią nepaprastąją padėtį, padėsiančią su plintančiu koronavirusu kovojančiai vyriausybei apriboti žmonių judėjimą.

„Tai – išskirtinis sprendimas išskirtiniam laikotarpiui“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi į tautą pareiškė prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.

Nepaprastoji padėtis įsigalioja ketvirtadienį 0 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

„Tai – ne demokratijos pažeidimas. Tai demokratija bando užkirsti kelią neatitaisomam žmonių gyvenimo pažeidimui“, – kalbėjo Portugalijos lyderis.

Tai yra pirmas kartas nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio, kada po kelių dešimtmečių dešiniųjų diktatūros Portugalijoje vėl įsigalėjo demokratija, kai maždaug 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Paskelbus nepaprastąją padėtį vyriausybė galės apriboti kai kurias gyventojų konstitucines teises ir laisves, tokias kaip judėjimo laisvė ar teisė streikuoti. Be to, vyriausybė turės teisę paskelbti karantiną.

Konkrečias priemones žadama paskelbti po ketvirtadienį vyksiančio savaitinio vyriausybės posėdžio.

Portugalijoje iki šiol patvirtinti 448 koronaviruso atvejai ir dvi mirtys, bet vyriausybė yra perspėjusi, kad užsikrėtusiųjų skaičius šalyje turėtų augti „bent“ iki balandžio pabaigos.

Baltarusijoje užfiksuotas šeštas išgijimas nuo naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos, pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija.

„Šeši žmonės Baltarusijoje įveikė koronaviruso sukeltą ligą. Visi jie – jau namie“, – pabrėžė ministerijos atstovas.

Jis pridūrė, jog dar kelis žmones po COVID-19 ligos ruošiamasi išrašyti iš ligoninių.

Naujausiais duomenimis, patvirtintų COVID-19 atvejų Baltarusijoje per pastarąją parą padaugėjo 15 iki 51, iš jų tik devyniems pasireiškė klinikiniai šios ligos simptomai. Mirčių nuo šios ligos Baltarusijoje kol kas neužregistruota.

Pakistanas praneša apie pirmąją koronaviruso auką šalyje. Infekcija Pakistane yra nustatyta 260 asmenų.

Naujojo koronaviruso pandemija Prancūzijoje per pastarąją parą pareikalavo 89 gyvybių, o bendras mirčių skaičius šalyje siekia 264, trečiadienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

„Turime epidemiją, kuri greitai tampa vis rimtesnė“, – sakė J. Salomonas, pridūręs, kad Prancūzijoje šiuo metu koronavirusas yra patvirtintas 9 134 žmonėms; 3 626 iš jų gydomi ligoninėje.

Jis sakė, kad naujų susirgimo atvejų skaičius kasdien auga dvigubai, ir pridūrė, kad tyrimai dėl COVID-19 atliekami tik tiems, kas turi kvėpavimo sunkumų. Tai reiškia, kad tikrasis skaičius sergančiųjų lengva šios koronaviruso sukeliamos ligos forma gali būti daug didesnis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Prancūzijoje jau antra diena tęsiasi karantinas, kurį, siekiant kovoti su koronavirusu, paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas. Žmonėms iš savo namų leidžiama išeiti tik dėl būtiniausių priežasčių.

Vyriausybės atstovė spaudai Sibeth Ndiaye kiek anksčiau pripažino, kad Prancūzija susiduria su „logistiniais sunkumais“ dėl apsauginių kaukių tiekimo, ir pasmerkė „nepriimtinas“ kaukių vagystes iš ligoninių.

Kaip anksčiau sakė ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as, vyriausybė prašo parlamentarų leisti paskelbti nacionalinę sveikatos nepaprastąją padėtį, kad būtų aktyvuoti specialieji vykdomieji įgaliojimai kovoti su koronavirusu.

„Mūsų šalis patiria sveikatos krizę, kokios nebuvo visą šimtmetį. Ši krizė reiškia, kad turime imtis griežtų priemonių, kad perspėtume apie epidemiją, sulaikytume ir suvaldytume ją“, – teigė premjeras.

Vokietijos federalinė vyriausybė ir žemių administracijos trečiadienį paskelbė apie priemones gydymo pajėgumams sustiprinti, šaliai grumiantis su intensyvėjančiu koronaviruso protrūkiu.

Planuojama teikti dvigubai intensyvesnę priežiūrą kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams, taip pat pritaikyti daugiau patalpų  gydymo procedūroms.

„Siekiame padvigubinti [lovų skaičių intensyvios kvėpavimo takų priežiūros skyriuose], o federalinių žemių buvo paprašyta prisidėti prie šio plano įgyvendinimo“, – sakė vyriausybės atstovė Ulrike Demmer.

Vokietija šiuo metu yra apie 25 tūkst. intensyviai priežiūrai skirtų lovų su kvėpavimo aparatais, o Berlynas užsakė tūkstančius papildomų įrenginių, siekdamas padidinti jų skaičių.

Vėliau trečiadienį paskelbtame pranešime federalinės vyriausybės ir žemių pareigūnai pažymėjo, kad tokios patalpos kaip viešbučiai, reabilitacijos centrai ir viešos paskirties salės gali būti pertvarkyti į erdves, skirtas gydyti švelnesnius simptomus turinčius žmones.

Toks žingsnis leistų „sutelkti papildomų pajėgumų daugybei paprastesnių gydymo procedūrų... ir atlaisvinti ligonines, kad būtų galima jose gydyti sunkiau sergančius pacientus“, pabrėžė valdininkai.

Vokietija yra viena labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių valstybių. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje iki vėlyvo trečiadienio buvo užfiksuota 8 198 užsikrėtimo atvejų, tai yra, 1 042 atvejais daugiau nei ankstesnę dieną. Dar 12 žmonių mirė.

Oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas (RKI) paragino piliečius vengti kontaktų su aplinkiniais ir perspėjo apie infekuotųjų skaičiaus eksponentišką augimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Tuo metu kanclerė Angela Merkel, trečiadienio vakarą per televiziją kreipdamasi į tautą, paragino tėvynainius griežtai laikytis socialinio atskyrimo priemonių. Tai buvo pirmasis toks jos kreipimasis per 15 metų valdžioje, neskaitant tradicinių pasveikinimų su Naujaisiais metais.

„Jei nesugebėsime per kelias savaites tvariai ir veiksmingai sumažinti kontaktų tarp žmonių, įmanoma, kad per du ar tris mėnesius turėsime iki 10 mln. atvejų“, – per spaudos konferenciją pareiškė RKI pirmininkas Lotharas Wieleris.

Pirmadienį vyriausybė ir atskiros žemės paskelbė apie drastiškus naujus viešojo gyvenimo apribojimus, įskaitant visų neesminių parduotuvių uždarymą ir religinių susibūrimų draudimą.

Tarp parduotuvių, kurioms leidžiama neuždaryti savo durų, yra prekybos centrai, bankai ir vaistinės, o barams, klubams, baseinams ir kino teatrams liepta užsidaryti. Mokyklos ir vaikų darželiai taip pat nedirba.

Saudo Arabija trečiadienį paragino kitą savaitę surengti „virtualų“ Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą ir aptarti bendrąjį atsaką į koronaviruso pandemiją.

„G-20 pirmininkaujanti Saudo Arabija aptaria su G-20 šalimis galimybę ateinančią savaitę sušaukti neeilinį virtualų G-20 viršūnių susitikimą, siekdama parengti koordinuotą atsaką į COVID-19 pandemiją ir jos padarinius žmonėms ir ekonomikoms, – nurodoma Rijado pareiškime. – G-20 lyderiai pateiks suderintą politikos rinkinį žmonėms ir pasaulio ekonomikai apsaugoti.“

Tokia žinia nuskambėjo, G-20 finansų ministrams per vasarį Rijade vykusį aukšto lygio susitikimą išreiškus „realų susirūpinimą“ dėl ekonominių smūginių bangų, nusiritančių plintant mirtinai pavojingam virusui.

Nuo to laiko pasaulinės akcijų ir naftos rinkos nusmuko augant susirūpinimui dėl besiplečiančio protrūkio.

Dauguma rinkos apžvalgininkų sutinka, kad nuo viruso kenčianti pasaulio ekonomika veikiausiai pasiners į recesiją, o tai reiškia, kad ekonominis smukimas tęsis mažiausiai du ketvirčius iš eilės.

JAV ir Jungtinė Karalystė vadovauja tarptautinės bendruomenės pastangoms suvaldyti ekonominę sumaištį pasitelkiant milijardų dolerių vertės paskatų paketus. Tuo metu Europos Sąjunga 30 dienų uždarė savo išorines sienas iš kitų šalių atvykstantiems žmonėms.

Raginimą surengti virtualų viršūnių susitikimą Saudo Arabija – pirmoji arabų pasaulio valstybė, stojusi prie G-20 vairo – išsakė nuskambėjus kritikai, kad šis išsivysčiusių šalių klubas lėtai reaguoja pandemiją.

„G-20 šiandien, priešingai nei 2008 metais, yra dingęs be žinios“, – tviteryje parašė tyrimų centro „Eurasia Group“ vadovas Ianas Bremmeris.

Rijadas pats ruošiasi koronaviruso sukeltam ekonominiam nuosmukiui. Siekdama užkirsti kelią užkrato plitimui, Saudo Arabija jau uždarė kino teatrus, prekybos centrus ir restoranus bei laikinai uždraudė musulmonams atlikti umrą (apskritus metus vykstančias piligrimines keliones į Meką ir Mediną), taip pat izoliavo rytinį Katifo regioną, kur gyvena apie 500 tūkst. žmonių.

Didžiausiai naftos eksportuotojai pasaulyje taip pat kelia grėsmę krentančios energetikos išteklių kainos. Šią savaitę naftos kaina pirmą kartą per ketverius metus nusmuko žemiau 30 JAV dolerių (27,7 eurų) už barelį dėl mąžtančios paklausos ir kainų karo su Rusija.

Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujanti Saudo Arabija ruošiasi priimti pasaulio lyderius per viršūnių susitikimą, vyksiantį Rijade lapkričio 21–22 dienomis.

Pasak organizatorių, ruošiantis viršūnių sutikimui karalystėje įvyks daugiau nei 100 konferencijų ir kitų renginių, tokių kaip ministrų lygio susitikimai.

Žmogaus teisių organizacijos ragina G-20 valstybes spausti Saudo Arabiją dėl intensyvėjančio susidorojimo su disidentais, karalystei siunčiant už grotų aktyvistes, žurnalistus ir politinius oponentus.

Jungtinėje Karalystėje nuo penktadienio visos mokyklos bus uždarytos „iki atskiro pranešimo“, vyriausybei imantis naujų priemonių koronaviruso pandemijai stabdyti, trečiadienį pranešė švietimo sekretorius Gavinas Williamsonas.

„Kai mokyklos užvers savo vartus penktadienio popietę, jie liks uždaryti iki atskiro pranešimo“, – parlamentui sakė ministras.

Italija trečiadienį pranešė apie dar 475 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, o šis vienos paros aukų skaičius yra didesnis nei užfiksuotas kurioje nors kitoje šalyje nuo pat protrūkio pradžios Kinijoje praeitų metų pabaigoje.

Bendras infekcija COVID-18 užsikrėtusių ir mirusių pacientų skaičius Italijoje išaugo iki 2 978, tai yra, jis sudaro daugiau kaip pusę visų pandemijos aukų už Kinijos ribų.

Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius Italijoje buvo 35 713.

Ankstesnis vienos paros aukų skaičiaus rekordas taip pat buvo užfiksuotas Italijoje praeitą sekmadienį.

Tuščia pandemijos pradžioje likusi nuostabioji Venecija

+12

60 mln. gyventojų turinti Pietų Europos šalis dabar yra užregistravusi 34,2 proc. oficialiai su COVID-19 siejamų mirčių pasaulyje.

Du trečdaliai pacientų (1 959) mirė šiauriniame Lombardijos regione aplink Milaną, Italijos finansų ir mados sostinę.

Kaimyniniame Emilijos-Romanijos regione, kuriame yra Bolonijos miestas, mirė iš viso 458 žmonės, o Pjemonte, kuriam priklauso Turinas – 154 pacientai.

Lacijaus regione, įskaitant sostinę Romą, užregistruotos 32 mirtys ir 724 užsikrėtimo atvejai.

Turkija nuo vidurnakčio uždarys savo geležinkelio jungtis ir sausumos sienas su Graikija ir Bulgarija dėl naujojo koronaviruso pavojaus, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

Tokį sprendimą Ankara priėmė po to, kai paskelbė, kad nebetrukdys migrantams mėginti pasiekti Europą.

„Šiandien (trečiadienį) sausumos ir geležinkelio pasienio užtvarai bus uždaryti išvažiavimui ir įvažiavimui nuo 21 val. [23 val. Lietuvos laiku]“, nurodė „Dogan“, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos išplatintu pareiškimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį vėl atvėrė Turkijos sieną į Europą mėginantiems patekti pabėgėliams ir migrantams, išprovokuodamas aštrų ginčą su Europos Sąjunga ir Graikija.

Tūkstančiai žmonių suplūdo į Turkijos ir Graikijos pasienį. Ten kilo susirėmimų, per kuriuos graikų policija vaikydavo žmones ašarinėmis dujomis, stengdamasi neįleisti atvykėlių. Migrantai savo ruožtu apmėtydavo pareigūnus akmenimis.

Ankara nori atnaujinti 2016 metais su Briuseliu sudarytą susitarimą dėl migracijos kontrolės, teigdama, kad Turkijos reikalavimai toli gražu nebuvo patenkinti.

R.T.Erdoganas per antradienį surengtą vaizdo konferenciją aptarė šį klausimą su Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiais.

Turkijoje iki šiol pranešė apie 98 užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir vieną auką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad naujasis koronavirusas yra „žmonijos priešas“, per pandemiją užsikrėtusių žmonių skaičiui peržengus 200 tūkst. ribą.

„Šis koronavirusas kelia mums precedento neturinčią grėsmę“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis pabrėžė, kad ši krizė yra „beprecedentė galimybė visiems kaip vienas susitelkti prieš bendrą priešą: žmonijos priešą“.