Koronavirusas: 30 dienų uždarytos ES sienos, žemyne neliko koronaviruso nepaveiktų šalių

Jungtinėse Valstijose nuo naujojo koronaviruso jau mirė 100 žmonių, rodo oficialiai pateikiami duomenys.

Daugiausia aukų virusas nusinešė šiaurės vakaruose esančioje Vašingtono valstijoje – čia mirė 50 žmonių. Niujorke patvirtinta 12 aukų, Kalifornijoje – 11.

okietijoje patvirtintų naujojo koronavirusio ligos COVID-19 atvejų per pastarąją parą padaugėjo daugiau nei 8 proc. – nuo 8598 iki 9300.

Apie tai praneša N-TV televizija, remdamasi federalinių žemių administracijų duomenimis.

Per pastarąsias dvi paras naujų naujojo koronaviruso sukeltos ligos atvejų beveik padvigubėjo.

Viruso SARS-CoV-2 sukelta infekcija jau nusinešė 26 gyvybes Vokietijoje.

Juodkalnijoje antradienį užfiksavus pirmus du naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 atvejus, Europoje neliko šios ligos nepaveiktų valstybių.

Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius antradienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, jog abu šalyje patvirtinti COVID-19 atvejai – įvežtiniai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paragino visas Europos valstybes privalo imtis drąsių kovos su koronavirusu priemonių, pavadindamas visą žemyną naujojo koronaviruso pandemijos dabartiniu epicentru.

Antradienį 27 narių Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės išorinės sienos buvo uždarytos 30-iai dienų.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė antradienį pristatė didelį palaikymo verslui paketą, turintį padėti atlaikyti naujus griežtus suvaržymus visuomenei, įvedamus siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso protrūkį.

Konservatorių partijos lyderis sakė, kad Britanija privalo veikti kaip „bet kuri karo meto vyriausybė“, o iždo kancleris Rishi Sunakas apžvelgė 330 mlrd. svarų (363 mlrd. eurų) paketą paskoloms nuo viruso protrūkio nukentėjusiems verslams finansuoti.

R.Sunakas sakė, kad šios lėšos sudaro 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir bus prieinamos „bet kuriai verslo įmonei, kuriai reikalinga prieiga prie pinigų“. Ministras pažadėjo „žengti toliau“, jeigu prireiktų.

Per praeitą savaitę vykusį biudžeto posėdį jis jau paskelbė 30 mlrd. svarų (33 mlrd. eurų) valstybės pagalbą bendrovėms ir asmenims, paveiktoms koronaviruso protrūkio.

B.Johnsono vyriausybė pirmadienį sustiprino atsaką į COVID-19 pandemiją ir paprašė gyventojų vengti nebūtinų socialinių kontaktų.

Tuo metu mokslininkai pateikė niūrių prognozių, kad užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiai gali staigiai išaugti, jeigu nebus imtasi drastiškų veiksmų.

Naujausi pokyčiai išprovokavo perspėjimus dėl galimo didelio darbo vietų praradimo, ypač laisvalaikio ir apgyvendinimo paslaugų sektoriuose.

B.Johnsonas sakė, kad reikia imtis griežtesnių veiksmų ir pažadėjo daryti „viską, ko reikia“ suvaldyti pandemijai, per kurią pasaulyje užsikrėtė daugiau kaip 195 tūkst. žmonių ir per 7,8 tūkst. mirė.

„Taip, šis priešas gali būti pražūtingas, bet jis taip pat yra įveikiamas, – per spaudos konferenciją kalbėjo premjeras. – Žinome, kaip jį įveikti. Žinom, kad jį įveiksim.“

„Kad ir kokie sunkūs būtų ateinantys mėnesiai, turime ryžto ir išteklių laimėti kovą“, – pridūrė jis.

Mirtingumo prognozės

Bendrovės leido darbuotojams dirbti iš namų, o viešasis transportas antradienį ištuštėjo, vyriausybei paraginus vengti „nebūtinų“ socialinių kontaktų ir kelionių.

Patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų JK padaugėjo iki 1 950, iš jų 69 pacientai mirė.

Vis dėlto vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo reikalams Patrickas Vallance'as sakė, kad būtų „protinga“ manyti, jog šalyje yra apie 55 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių, žinant, kad tikėtinas šios ligos mirtingumas yra vienas žmogus iš tūkstančio užsikrėtusiųjų.

„Jeigu galėtume sumažinti skaičius iki 20 tūkst. ir mažiau, tai būtų geras rezultatas, kai turėtume vilties įveikti šį protrūkį“, – ekspertas sakė parlamento Sveikatos apsaugos komitetui.

„Tačiau tai vis tiek šiurpu. Tai vis tiek milžiniškas skaičius mirčių ir didžiulis spaudimas sveikatos apsaugos tarnybai“, – pabrėžė jis.

B.Johnsonas buvo kritikuojamas, kad delsė imtis griežtų priemonių, kurios jau yra taikomos kitur.

Vis tik premjeras pirmadienį suintensyvino atsaką, mokslininkams perspėjus, kad šalyje gali mirti šimtai tūkstančių žmonių, jeigu bus stengiamasi tik atidėlioti ir lėtinti viruso plitimą.

Naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga per pastarąjį parą pasiglemžė 98 amerikiečių gyvybes, skelbia CNN televizija.

Anot CNN, kuri remiasi Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto duomenimis, šiuo metu JAV užfiksuota 5,14 tūkst. COVID-19 atvejų 49 valstijose bei sostinės Vašingtono Kolumbijos apygardoje.

Daugiausiai patvirtintų šios koronavirusinės infekcijos atvejų – Niujorko (1,37 tūkst.), Vašingtono (909), Kalifornijos (448), Masačusetso (197), Floridos (192) ir Naujojo Džersio (178) valstijose.

Daugiausiai nuo šios ligos aukų – Vašingtono (50), Niujorko (12), Kalifornijos (11) valstijose.

Vakarų Virdžinija išlieka vienintelė JAV valstija, kurioje COVID-19 ligos atvejų iki šiol nenustatyta.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį pritarė Europos Komisijos lyderės Ursulos von der Leyen siūlymui 30 dienų suvaržyti atvykimą į Bendriją dėl koronaviruso pandemijos, pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Šalys susitarė, kad į bloką bus draudžiama atvykti visiems asmenims, išskyrus Europos laisvosios prekybos asociacijai (EFTA) priklausančių valstybių ir Jungtinės Karalystės piliečiams, sakė A. Merkel. Ji pridūrė, kad blokas imasi „koordinuotų veiksmų susigrąžinti įstrigusiems keliautojams“.

Kanclerė pabrėžė, kad Vokietija šias priemones pradės įgyvendinti nedelsdama.

Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministerijos, draudimas atvykti į šalį bus taikomas visoms transporto priemonėms, bet nebus taikomas Vokietijos piliečiams. Jungtinės Karalystės, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos šalių piliečiams bus leidžiama tranzitu grįžti namo. Tos pačios sąlygos bus taikomos asmenims, turintiems teisę gyventi šiose šalyse.

„Šių sąlygų neatitinkantys trečiųjų šalių piliečiams nebus įleisti per sieną neturint neatidėliotinos priežasties“, – pažymėjo VRM.

Europos Komisija antradienį paskelbė suformavusi konsultacinę grupę dėl COVID-19, kurioje dirbs epidemiologai ir virusologai iš įvairių valstybių narių, rengsiantys gaires Europos Sąjungai dėl moksliškai pagrįstų ir koordinuotų priemonių grėsmėms valdyti.

„Koronavirusas greitai keičia mūsų gyvenimą ir visuomenę. Visos vyriausybės privalo kiekvieną dieną priiminėti kokybiška informacija paremtus, adekvačius sprendimus Europos gyventojams. Būtent todėl mokslinė ekspertizė ir geri patarimai dabar svarbesni, nei bet kada. Aš labai dėkinga visiems grupės aukšto rango ekspertams už tai, kad jie pateikė savo žinias visuomenės labui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ši grupė, suformuota pagal ES valstybių narių mandatą, dirbs vadovaujant Europos Komisijos pirmininkei, o jai talkins sveikatos ir maisto saugos komisarė Stela Kirjakides.

Grupėje yra septyni nariai iš šešių ES valstybių, „kurie dirbs asmeniškai ir nepriklausomai“, sakoma EK pranešime. Jame taip pat sakoma, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), Europos vaistų agentūra (EMA) ir Reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centras (ERCC) dalyvaus grupės darbe kaip stebėtojai.

Tikimasi, kad grupė teiks Europos Komisijai rekomendacijas dėl reagavimo priemonių, skirtų visoms valstybėms narėms pagal skirtingus epidemijos etapus bendrai Europos Sąjungoje ir, taip pat, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas valstybėse narėse.

Ekspertai rekomenduos, kaip nustatyti ir pašalinti reikšmingas spragas ar neatitikimus kalbant apie priimtas ar planuojamas priemones dėl COVID-19 plitimo stabdymo ir valdymo.

Ateityje grupė rengs rekomendacijas dėl politinių priemonių COVID-19 ilgalaikiams padariniams šalinti ir švelninti.

Grupės nariai EK ar savo iniciatyva iškeltų klausimų aptarimus rengs mažiausiai du kartus per savaitę, per vaizdo konferencijas.

Pirmasis oficialus grupės pasitarimas įvyks trečiadienį, sakoma EK pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paaštrino žodžių karą su Pekinu, dar kartą pavadinęs pasaulyje sparčiai plintantį naująjį koronavirusą „kiniškuoju virusu“, nors Kinija dėl tokio termino griežtai protestuoja.

„Jis atkeliavo iš Kinijos, todėl manau, kad toks [pavadinimas] – labai tikslus“, – per spaudos konferenciją pareiškė D.Trumpas.

Anksčiau jis tokį patį susirgimą COVID-19 sukeliančio užkrato pavadinimą pavartojo vienoje ankstesnėje „Twitter“ žinutėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

D.Trumpas leido suprasti, kad kitas motyvas yra noras atsilyginti už, anot jo, Kinijos dezinformacijos kampaniją, teigiančią, kad dėl koronaviruso išplitimo kalta JAV kariuomenė.

„Kinija skleidė informaciją, kuri buvo melaginga“, – kalbėjo prezidentas.

„Man nepatiko faktas, kad Kinija sako, jog mūsų kariuomenė perdavė jiems [virusą]. Mūsų kariuomenė niekam jo neperdavė“, – pridūrė D.Trumpas.

Bosnija ir Hercegovina antradienį dėl koronaviruso visoje šalies teritorijoje paskelbė nelaimės padėtį, taip sudarydama sąlygas armijai steigti karantino stovyklas, sveikatos apsaugos pareigūnams baiminantis galimo naujų užsikrėtimo atvejų „sprogimo“.

3,5 mln. gyventojų turinti Bosnija ir Hercegovina kol kas nustatė maždaug 30 užsikrėtimo atvejų. Tačiau neturtinga ir politiškai susiskaldžiusi šalis yra prastai pasirengusi spręsti didelę sveikatos apsaugos krizę, jei virusas plistų.

„Pradedame kovą su grėsme, kurią koronaviruso epidemija kelia mūsų sveikatai ir ekonomikai“, – žurnalistams sakė premjeras Zoranas Tegeltija.

Kareiviai įrengs stovyklų netoli pasienio perėjų ir oro uostų, kuriose dviem savaitėms bus izoliuojami visi į šalį atvykstantys žmonės, sakė premjeras.

Pareigūnai jau uždarė Bosnijos ir Hercegovinos sienas užsieniečiams, atvykstantiems iš tokių smarkiai paveiktų zonų kaip Italija, Ispanija, Prancūzija ir Belgija.

Visi atvykstantys piliečiai privalo laikytis saviizoliacijos.

Tuo tarpu vienos iš dviejų Sarajevo ligoninių vadovas Zlatko Kravičius naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis gali tikėtis užsikrėtimo atvejų „sprogimo“.

„Ėmėmės visų priemonių prieš epidemiją, bandydami užkirsti kelią šiam sprogimui“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „ši liga yra sprogi“ ir ją „labai sunku kontroliuoti“.

Dviejose sostinės ligoninėse yra maždaug 70 respiratorių, nurodė Z.Kravičius.

Ukrainoje sulaikyti trys asmenys, pavogę 100 tūkst. vienetų chirurginių kaukių, antradienį pranešė prokuratūra, pasaulyje plintant koronaviruso pandemijai.

Ukrainoje iki antradienio oficialiai buvo patvirtinti septyni užsikrėtimo ligą COVID-19 sukeliančiu koronavirusu atvejai ir vienas mirties atvejis.

Suimtieji praėjusią savaitę užpuolė keletą vyrų, įsigijusių apsauginių kaukių už 1 mln. grivinų (44 tūkst. eurų) ir ketinusių jas pelningai perparduoti. Pardavėjai buvo užpulti, kai susitiko su potencialiais pirkėjais Kijeve, pranešė prokuratūra. 

Grupė ginkluotų vyrų apsimetė Ukrainos saugumo pareigūnais, trumpam sulaikė kaukių pirkėjus ir pardavėjus, o paskui pabėgo su apsauginėmis kaukėmis.

Manoma, kad suimti trys 16–42 metų vyrai, priklausę penkių asmenų grupei. Jeigu teismas pripažins juos kaltais, jiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai Ukrainoje labai trūkstant apsauginių kaukių, kai kurie prekybininkai pardavinėja jas labai užkeltomis kainomis.

Ukraina vėlų pirmadienį paskelbė, kad siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą nutraukiamos viešojo transporto paslaugos, uždaromi barai, restoranai ir prekybos centrai, 

Praėjusį mėnesį viename Ukrainos miestelyje ukrainiečiai susirėmė su policijos pareigūnais, protestuodami prieš vyriausybės planus miestelyje karantinuoti iš Kinijos centrinėje dalyje esančio ir epidemijos epicentre atsidūrusio Uhano miesto evakuotus žmones.

Kai kuriems Lenkijos vyriausybės nariams antradienį testais paneigus užsikrėtimo koronaviruso prielaidą, jie galėjo nutraukti diena anksčiau dėl vieno ministro ligos pradėtą savo karantiną, pranešė sveikatos apsaugos ministras.

„Grupei, kuri dalyvavo [kovo 10-osios ministrų] kabineto pasitarime, atlikti testai, ir visi rezultatai yra neigiami“, – žurnalistams sakė Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujantis Lukaszas Szumowskis. Jis pridūrė, kad visiems, „kurių testų rezultatai neigiami, nebereikia laikytis karantino“.

Lenkijos aplinkos ministras Michalas Wosis pirmadienį paskelbė, kad laikosi karantino testams parodžius, kad jis užsikrėtė naujuoju koronavirusu. Ministras pridūrė, kad jaučiasi gerai.

Lenkijoje antradienio rytą buvo patvirtintas 221 COVID-19 atvejis, įskaitant penkis mirties atvejus. Sveikatos apsaugos ministerija perspėja, kad atvejų skaičius šią savaitę gali viršyti 1 000.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija buvo tarp pirmųjų Europos Sąjungos narių, įvedusių plačias priemones viruso plitimui stabdyti. Šalis uždarė savo sienas užsieniečiams, uždarė mokyklas ir paragino piliečius būti namuose.

Prie sienų su Vokietija, Lietuva ir Čekija perėjų antradienį susidarė didžiulės automobilių eilės, kuriose daugiausia laukia namo grįžtantys lenkai ir prekes vežantys sunkvežimiai. Lenkų pasieniečiai kruopščiai patikrina žmonių sveikatą ir tik tada leidžia jiems grįžti, pranešė šalies žiniasklaida.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad padėtis šalyje dėl koronaviruso plitimo „yra kontroliuojama“, infekcijos „suvaldytos“.

„Mes galime suvaldyti masinį pandemijos skverbimąsi ir plitimą, – per vyriausybės posėdį sakė Rusijos prezidentas. – Apskritai padėtis yra kontroliuojama, nepaisant aukšto rizikos lygio.“

Antradienį Rusija pranešė, kad šalyje patvirtinta 114 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Pirmadienį jų buvo 93. Kol kas mirties atvejų šalyje neužregistruota.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas kreipėsi į šalies gyventojus ir vyriausybę, prašydamas „veikti sąmoningai, organizuotai ir rūpintis vienas kitu“. Jis paragino pareigūnus pateikti rusams tikslią informaciją.

Už sveikatos apsaugą atsakinga Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova atmetė būgštavimus, kad šaliai gali iškilti sunkumų, jeigu tūkstančiams Rusijos piliečių prireiks palaikyti kvėpavimą aparatais.

Rusija yra „pasiruošusi panaudoti daugiau nei 40 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų“, – sakė ji susitikime. Vicepremjerė pridūrė, kad 106 iš koronavirusu užsikrėtusių žmonių „serga lengvai“.

Visuomenei kilus susirūpinimui dėl nepakankamų tyrimų, vyriausybė pažadėjo padidinti tyrimų dėl koronaviruso pajėgumus ir aprūpinti regionines medicinos įstaigas priemonėmis šiems tyrimams atlikti. Remiantis oficialiais duomenimis, Rusijoje tyrimai dėl koronaviruso buvo atlikti 110 tūkst. žmonių.

„Mes pagaminame iki 100 tūkst. testų rinkinių per dieną“, – pridūrė T.Golikova vyriausybės susitikime.

Vienas Sibiro tyrimų institutas pradėjo vakcinos nuo koronaviruso bandymus su gyvūnais, pirmadienį pranešė laboratorijos vadovas.

Kinijos mokslininkai baigė antivirusinio vaistinio preparato „Favilavir“, skirto koronavirusu užsikrėtusių pacientų karščiavimui mažinti, klinikinius tyrimus, antradienį pranešė laikraštis „Renmín Ribao“.

„Kinija baigė antivirusinio preparato nuo koronaviruso COVID-19  „Favilavir“ klinikinius tyrimus. Šis preparatas mažina COVID-19 sergančių pacientų karšiavimo laiką vidutiniškai nuo 4,2 dienų iki 2,5 dienų ir nesukelia šalutinio poveikio“, – paskelbė laikraštis tviteryje, cituodamas neįvardintą Kinijos mokslo ir technologijų ministerijos pareigūną.

Remiantis žiniasklaida, „Favilavir“ gamina kinų bendrovė „Zhejiang Hisun Pharmaceutical“. Dar šis preparatas gali būti žinomas pavadinimais „Favipiravir“ arba „Avigan“.

Japonijoje pastaruoju pavadinimu šį preparatą kovai su gripu gamina bendrovė „Fujifilm Holdings“. Anksčiau Japonijos žiniasklaida pranešė, kad šalies Sveikatos apsaugos ministerija svarsto galimybę koronavirusu užsirkėtusius pacientus gydyti vaistiniu preparatu „Avigan“.

Koronavirusas

Šiuo metu daug farmacijos įmonių pradėjo tikrinti jau dabar naudojamų vaistų efektyvumą gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus, rašo „Financial Times“. Tokios farmacijos milžinės kaip „Sanofi“ ir „Regeneron“ aiškinasi, ar reumatoidinio artrito gydymui skirtas preparatas „Kevzara“ gali padėti mažinti uždegiminį procesą, pasireiškiantį koronaviruso atvejais.

Tyrimuose, kurių metu bus vertinamas „Kevzara“ poveikis pacientų karščiavimui ir kraujo prisotinimo deguonimi lygiui, dalyvaus apie 400 pacientų.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II savaite anksčiau persikels į Vindzoro pilį, o Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės valstybinio vizito planai bus persvarstyti dėl kilusios koronaviruso pandemijos, antradienį paskelbė Bakingamo rūmai.

93 metų monarchė jau nukėlė kai kuriuos visuomeninius renginius. Jos darbotvarkė yra toliau peržiūrima, britų vyriausybei paskelbus griežtesnes priemones koronaviruso plitimui pažaboti.

„Jos Didenybė persikels į Vindzoro pilį Velykų laikotarpiui ketvirtadienį, kovo 19 dieną, savaite anksčiau nei planuota. Gali būti, kad karalienė ten pasiliks ir po Velykų laikotarpio“, – sakoma rūmų pranešime.

„Scanpix“ nuotr./Karalienė Elizabeth II

Šią savaitę numatyti karalienės susitikimai su ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir kitais pareigūnais įvyks kaip planuota. Tačiau būsimi renginiai bus peržiūrėti.

Atšaukiama arba atidedama keletas didelių viešų renginių, kuriuose turėjo dalyvauti karalienė arba kiti karališkosios šeimos nariai artimiausiais mėnesiais.

Tarp jų yra tradicinės Didžiojo Ketvirtadienio pamaldos Šv Jurgio koplyčioje ir penki pobūviai, turėję vykti karališkame sode.

„Atskiri pranešimai dėl Vėliavos pagerbimo parado (Trooping the Colour), Pergalės dienos 75-ųjų metinių minėjimo ir Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės valstybinio vizito bus paskelbti vėliau, pasikonsultavus su vyriausybe“,  – sakoma pranešime.

Japonijos imperatoriškosios poros valstybinis vizitas buvo numatytas šį pavasarį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paskelbė ne kelionių į Europos Sąjungą draudimą, o laikiną jų suvaržymą, paskelbė Europos Komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas.

„Paraginome Šengeno erdvės valstybių ir vyriausybių vadovus ne uždrausti keliones. Kalbame apie laikiną kelionių suvaržymą“, – antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje nurodė atstovas, paprašytas pakomentuoti Ch.Michelio ir U.von der Leyen pirmadienio pareiškimą apie papildomas kovos su koronavirusu priemones.

Aiškindamas juridinį šio sprendimo statusą jis jį pavadino „koordinuota nacionalinių sprendimų serija“.

„Forma, kurią įgauna ši rekomendacija valstybėms narėms – tai bendras pareiškimas. Raginame valstybių ir vyriausybių vadovus priimti šias priemones. Pareiškimas, kurį mes priėmėme, nereiškia prekes vežančio transporto ir nėra susijęs su oro transportu“, – pabrėžė A.Jahnzas.

Jis pridūrė, kad valstybių ir vyriausybių vadovai antradienį per vaizdo konferenciją turi pratęsti diskusiją šia tema, o paskui aptarti sprendimo detales, jeigu toks susitarimas bus pasiektas.

Europos lyderiai per vaizdo konferenciją turi aptarti ir šių priemonių įsigaliojimo terminus.

A.Jahnzas taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl suvaržymų bus priimami nacionaliniu lygiu. Valstybės narės šias priemones taikys pagal savo nacionalinę teisę.

Atsakydamas į klausimą dėl šių taisyklių taikymo prieglobsčio prašytojams, Europos Komisijos atstovas sakė, kad rekomendacijose valstybių ir vyriausybių vadovams siūloma „laikinų suvaržymų netaikyti asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie pakliuvę į sunkią humanitarinę padėtį“.

Tuo pačiu valstybių narių atitinkamais atvejais taikomos sanitarinės priemonės turi būti „moksliškai pagrįstos ir proporcingos“.

A. Jahnzo buvo paprašyta atnaujinti duomenis apie Šengeno erdvės šalis, norinčias įvesti laikiną vidaus sienų kontrolę. Pirmadienį jis paskelbė, kad apie tokią kontrolę Europos Komisijai pranešė septynios ES šalys – Austrija, Vengrija, Vokietija, Danija, Lietuva, Lenkija, Čekija – ir Šveicarija.

Vėliau prie šios šalių grupės prisidėjo ES narė Estija ir Norvegija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongreso prašys pritarti milžiniškam 850 mlrd. JAV dolerių vertės skubių išlaidų paketui, kuriuo bus siekiama suvaldyti koronaviruso pandemijos ekonomikai daromą žalą, kuri vis didėja, antradienį rašo JAV žiniasklaida.

Kaip pranešė agentūra „Dow Jones“, remdamasi informuotais šaltiniais, JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas respublikonų senatoriams pristatė 850 mlrd. JAV dolerių vertės ekonominių skatinamųjų priemonių rinkinį.

Pirmadienį S.Mnuchinas su Senato respublikonais aptarė pagrindinius šio rinkinio principus, o antradienį jiems, kaip manoma, pateiks išsamesnį pasiūlymą, 

Pasak šaltinių, į priemonių rinkinį, kurį rengia D.Trumpo administracija, bus įtraukta maždaug 50 mlrd. JAV dolerių vertės finansinė parama oro bendrovėms, taip pat kitos paskatos, įskaitant darbo užmokesčio mokesčių mažinimą.

D.Trumpas pastaruoju metu mėgino prastumti pasiūlymą bent iki lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų sumažinti darbo užmokesčio mokesčius arba laikinai jų netaikyti.

Tačiau demokratai ir daugelis ekonomistų teigia, jog tokiu atveju liktų nuskriausti žmonės, kurie buvo atleisti, neturi darbo arba dirba valandinį darbą.

Latvijos vyriausybė antradienį patvirtino koronaviruso pandeminijos sukeltos krizės ekonominių padarinių švelninimo priemonių paketą.

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, jog ministrų kabinetas pritarė paketui antikrizinių ekonominių priemonių, įskaitant dėl valstybės apmokamų nedarbingumo atostogų, fizinių asmenų pajamų mokesčio avansinio mokėjimo šiais metais atidėjimo, galimų mokesčių atostogų verslininkams galiojimo laikotarpį padidinimo nuo vienerių iki trejų metų.

Taip pat nuspręsta verslą remti finansinėmis priemonėmis, priimta nemažai sprendimų dėl įvairių mokesčių atidėjimo ir jų paskirstymo.

Viena tokių priemonių – valstybė grąžins įmonėms pridėtinės vertės mokesčio permokas per 30 dienų nuo atitinkamos paraiškos pateikimo.

Įmonių metinių ataskaitų pateikimo terminas pratęsiamas iki liepos mėnesio pabaigos.

Finansų ministerijos tvirtinimu, tokios priemonės galimos, nes iki šiol Latvijoje buvo vykdoma atsakinga fiskalinė politika, o valstybės išlaidos reikšmingai neviršijo pajamų, todėl dabar iždo lėšos būti naudojamas verslui ir darbuotojams remti.

Šios priemonės bus įgyvendinamos didinant valstybės iždo deficitą.

Tuo tarpu Latvijos pagrindinė darbdavių organizacija – Latvijos darbdavių konfederacija – šiam vyriausybės priemonių paketui išreiškė nepritarimą.

Šios organizacijos išplatintame pranešime teigiama, kad vyriausybė pirmiausia turėtų padėti verslui, kad jis išgyventų krizę, išsaugotų darbo vietas bei aprūpintų darbu šalies gyventojus.

Jungtinėse Valstijose užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius viršijo 5 000, mažiausiai 89 pacientai mirė, antradienį pranešė pareigūnai.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo nurodė, kad visoje šalyje užregistruoti 5 023 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai.

Vertinant pagal aukų skaičių, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarinė Vašingtono valstija, kur mirė 48 žmones, taip pat Niujorkas (12 mirusiųjų) ir Kalifornija, kur mirė dešimt šia liga užsikrėtusių žmonių.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų tebėra Niujorko valstijoje (1 374), taip pat Vašingtono (904) ir Kalifornijos (583) valstijose.

Šiaurės Makedonijos politinės partijos antradienį susitarė atidėti balandžio 12-ąją planuotus visuotinius rinkimus, kad užkirstų kelią tolesniam koronaviruso plitimui, sakė politikai.

„Mūsų bendra nuomone, sąlygos nėra tinkamos rinkimams organizuoti“, – sakė buvęs ministras pirmininkas Zoranas Zajevas, praėjusių metų pabaigoje paskelbęs pirmalaikius rinkimus.

Socialdemokratų partijai vadovaujantis Z.Zajevas naujos rinkimų datos nenurodė.

„Nusprendėme, kad pirmalaikių parlamento rinkimų atidėjimas yra įmanomas ir turi būti daromas“, – atskirai paskelbė opozicinės dešiniojo sparno partijos VMRO-DMPNE lyderis Christijanas Mickoskis.

Brazilijos didmiestyje San Paule mirė 62 metų vyras, kuriam buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, tapęs pirmąja žinoma šios pandemijos auka Pietų Amerikoje, antradienį pranešė vietos pareigūnai.

Vyras mirė pirmadienį, bet tarnybos tik antradienį patvirtino, jog mirties priežastis buvo infekcija COVID-19.

„Deja, tai buvo patvirtinta šį rytą“, – radijui DBN sakė San Paulo meras Bruno Covasas.

Televizija „Globo News“ pranešė, kad pacientas sirgo diabetu ir hipertonija.

„Deja, tai rodo, kokia smarki yra ši pandemija, kad ir ką kai kurie galvotų“, – pabrėžė B. Covasas.

San Paulas ir Rio de Žaneiro valstija bei miestas paskelbė ekstremaliąją padėtį, stengdamiesi suvaldyti koronaviruso protrūkį.

Be kita ko, buvo uždaryta Rio de Žaneiro simboliu tapusi Kristaus Atpirkėjo statula ir lynų kelias į Cukraus Gavos kalną.

San Paulas sušvelnino viešųjų pirkimų taisykles visoms su viruso prevencija susijusioms medžiagoms, įskaitant rankų dezinfekuojamąjį gelį, dabar privalomą visose viešojo transporto priemonės.

Rio de Ženeiras savo ruožtu nurodė restoranams aptarnaujamų staliukų skaičių sumažinti 70 proc., siekiant padidinti atstumą tarp lankytojų. Be to, buvo nurodyta uždaryti prekybos centrų krautuves ir dvigubai sumažinti kursuojančių viešojo transporto priemonių, o žmonės buvo paraginti likti namuose, jeigu tai įmanoma.

Penktadienį ši valstija mažiausiai 15 dienų laikotarpiui uždarė mokyklas, teatrus ir kino teatrus.

Rio de Žaneiro gubernatorius Wilsonas Witzelis taip pat nurodė žmonėms nesilankyti miesto paplūdimiuose ir pasiuntė ugniagesius, per garsiakalbius raginančius poilsiautojus eiti namo.

Kaip rodo naujausi duomenys, Brazilijoje, didžiausioje Lotynų Amerikos valstybėje, turinčioje 210 mln. gyventojų, koronaviruso infekcija buvo patvirtinta 234 žmonėms, daugiausiai San Paule ir Rio de Žaneire.

Rusijoje naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo iki 114, penki iš jų jau pasveiko, antradienį paskelbė šalies vicepremjerė Tatjana Golikova.

„RF šiuo metu užregistruota 114 pacientų 26 šalies regionuose. Penki iš jų jau pasveiko ir išrašyti“, – per vyriausybės narių pasitarimą pas prezidentą sakė vicepremjerė.

„109 iš susirgusių žmonių yra stacionaruose, 106 iš jų serga lengvai, be jokių simptomų“, – nurodė T.Golikova.

Iš 114 užregistruotų užsikrėtimo atvejų 104 atvejai yra įvežtiniai, o 10 – kontaktiniai.

Pirmadienį užregistruotų užsikrėtimo atvejų Rusijoje buvo 93.

Prancūzijai dėl koronaviruso antradienį įvedus griežtas priemones, labiausiai šalies žmones ramindavusi televizijos žvaigždė buvo priversta nebesirodyti ekrane.

Jeanas-Pierre'as Pernaut, vidudienio naujienas didžiausioje Prancūzijos komercinėje televizijoje TF1 vedęs kone 32 metus, nusprendė, kad išmintingiau būtų dėl viruso likti namie.

Paprastai bendraujanti žvaigždė, kuriai po kelių savaičių sueis 70, yra gerbiama kaip gerą dėdę primenantis milijonų prancūzų guodėjas, o jo laida yra žiūrimiausia televizijoje.

„Rūpinkitės savimi ir kuo mažiau eikite iš namų“, – antradienį per teletiltą iš savo namų žiūrovams pasakė J.P.Pernaut. Pasak jo, krizės metu jo laidą ves kiek jaunesnis vyras.

Legenda, kurios laidose dažnai pasakojama apie amžinąją džiugaus kaimo gyvenimo ir amatininkų pūslėtomis rankomis Prancūziją, praėjusią savaitė sukėlė kalbų, nes pristatydama reportažą apie koronavirusą užsikosėjo.

Vedėjas taip pat kritikavo Prancūzijos vyriausybę ir sakė, kad daug žmonių Italijoje ir Kinijoje vaikšto su veido kaukėmis, o prancūzų valdžia skelbia, kad jos neapsaugo nuo viruso.

„Galbūt taip yra dėl to, kad mes jokių [kaukių] neturime“, – sakė J.P.Pernaut, dažnai vadinamas inicialais JPP.

Nors daug socialinės žiniasklaidos vartotojų siuntė linkėjimus JPP, vienas ar du kaltino jį apleidus žmones tokiu metu, kai jiems jo reikia, ir pabėgus iš Paryžiaus „užkrėsti“ savo numylėto kaimo.

Tačiau J.P.Pernaut, kuris 2018 metais įveikė prostatos vėžį, iš namų pasirodė tvirtas, energingas ir įdegęs, ir patikino žiūrovus, kad padės informuoti juos iš savo biuro namuose.

„Išradau namų televiziją“, – juokavo jis, turėdamas omenyje žodžių žaismą su prancūzišku žodžiu le teletravail – „darbas iš namų“.

„Visos šalys, be išimčių, turi imtis drąsiausių veiksmų, kad sustabdytų arba sulėtintų viruso grėsmę“, – per spaudos konferenciją pareiškė PSO Europos regiono biuro vadovas Hansas Kluge.

„Galvojimas, kad „tai su manimi nesusiję“, nėra išeitis“, – sakė jis.

H. Kluge taip nurodė, jog „gera naujiena“ ta, kad regionas „pasirengęs ir budrus“, visose valstybėse narėse imtasi „pasiruošimo, parengties ir atsako priemonių“.

Nuo gruodžio pabaigos, kai naujasis virusas pasirodė, visame pasaulyje mirė 7 408 žmonės, rodo iš oficialių šaltinių kaupiami naujienų agentūros AFP duomenys.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad antradienį visame pasaulyje buvo daugiau kaip 180 tūkst. patvirtintų užsikrėtimo atvejų.

Šalims reikia įvertinti savo situaciją, kad jos galėtų nuspręsti, kurias priemones akcentuoti, nes protrūkis skirtingose šalyse progresuoja skirtingu greičiu, sakė H. Kluge.

PSO Europos regionas apima 53 šalis nuo Rusijos iki Andoros ir nuo Vokietijos iki Tadžikistano.

Antradienį 27 narių Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės išorinės sienos buvo uždarytos 30-iai dienų.

Susidūrusi su „lemtinga mūsų laikų krize“ PSO pirmadienį paragino testais tirti kiekvieną įtariamą užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį.

Airijoje Šv. Patriko dieną šiemet atsisakyta tradicinių paradų ir šventinių renginių, skelbia vietos žiniasklaidos priemonės.

Airijos valdžia atšaukė masinius renginius, imdamasi kovos su koronaviruso plitimu priemonių.

Paprastai Šv.Patriko dienos renginiai vyksta ir kitose pasaulio šalyse, tačiau šiemet jie atšaukti visur.

Tačiau Airijos globėjo Šv.Patriko dienos proga daugelyje pasaulio šalių ir jų sostinių simboliniais tapę objektai apšviesti žaliai. Tarp tokių yra Londono apžvalgos ratas, Sidnėjaus operos teatras ir Niujorko arena „Madison Square Garden“.

Šv.Patriko diena minima kasmet kovo 17-ąją, Airijos globėjo mirties dieną. Šią dieną švenčia ne tik airiai, bet ir airių ir keltų kultūros gerbėjai visame pasaulyje. Minint Šv. Patriko dieną įprasta rengtis žalios spalvos drabužiais ir puoštis aksesuarais su trilapio dobilo – Airijos simbolio – atvaizdu. Šią dieną gerokai išauga airiškų alkoholinių gėrimų, įskaitant alų „Guinness“, pardavimai.

Egiptas karantinavo daugiau nei 300 šeimų Nilo deltos gyvenvietėje, kad sustabdytų naujo koronaviruso plitimą, kai šį mėnesį šiame rajone mirė du žmonės.

„Mes izoliavome dar 300 šeimų namuose, kur jie bus laikomi karantine“, – sveikatos apsaugos ministrė Hala Zayed pranešė vienoje televizijos laidoje pirmadienį vakare.

Ministrė neįvardijo Dakalijos provincijoje, už 150 kilometrų į šiaurę nuo sostinės, Nilo deltoje esančios gyvenvietės, tačiau paaiškino, kad buvo imtasi „valymo procedūrų“, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui. Pasak jos, netrukus artimiausiomis dienomis bus uždarytos ir kitos „turistinės“ provincijos. 

Šių sustiprintų apsaugos priemonių imtasi po to, kai Egipte nuo koronaviruso mirė dar du žmonės ir bendras mirčių skaičius išaugo iki keturių.

Egipto sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad mirė 50 metų egiptietis, turėjęs kontaktą su 72 metų moterimi, kuri mirė kovo 12 dieną nuo COVID-19 ir buvo kilusi iš tos pačios, dabar karantinuotos, Nilo deltos gyvenvietės.

Anksčiau Luksore nuo koronaviruso mirė 72 metų vokiečių turistas, plaukęs Nilu kruiziniu laivu. Šis vėliau buvo karantinuotas.

Iš viso Egipte patvirtinti 166 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Iš 40 naujų užsikrėtimo atvejų, apie kuriuos pranešė ministerija, 35 yra nustatyti egiptiečiams ir penki – užsieniečiams iš įvairių šalių. 

Egiptas nuo ketvirtadienio iki mėnesio pabaigos stabdo visus skrydžius į šalį ir iš jos, taip siekdamas pažaboti ligos COVID-19 plitimą.

Ministras pirmininkas Mostafa Madbouly pirmadienį paragino egiptiečius likti namuose ir vengti „paniško apsipirkimo“ sakydamas, kad valstybė turi pakankamai maisto atsargų ir kitų svarbiausių produktų.

Estijos socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas spaudos konferencijoje antradienį pranešė, jog darbo dėl koronaviruso netekusiems valstybė mokės iki 70 proc. jų atlyginimų dydžio pašalpas.

Pasak ministro, toks sprendimas buvo priimtas Draudimo nuo nedarbo fondo valdybos posėdyje, per kurį tartasi, kaip padėti verslui ir darbuotojams, labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19 infekcijos sukeltos krizės.

„Nuspręsta tokias pašalpas kol kas mokėti 2-3 mėnesius, šis laikotarpis gali būti padidintas“, – sakė T.Kiikas.

„Likusią atlyginimų dalį galėtų mokėti darbdaviai, jei būtų pajėgūs. Kitas sprendimas galėtų būti darbuotojų užimtumas ne visą darbo dieną“, – pridūrė jis.

Draudimo nuo nedarbo fonde dabar yra sukaupta beveik 1 mlrd. eurų.

Su koronaviruso protrūkiu kovojančios Ukrainos oligarchai ir verslininkai paskelbė apie aukojamas sumas gyvybiškai svarbiai medicininei įrangai ligoninėms.

Iki pirmadienio šioje posovietinėje šalyje patvirtinti penki viruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejai, vienas pacientų mirė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo biure susitiko su didžiausių kompanijų ir verslo grupių savininkais ir vadovais, siekdamas jų pagalbos kovoje su virusu.

Susitikime dalyvavo turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas ir Ihoris Kolomoiskis, kuris teismuose kovoja su valdžia dėl didžiausio šalyje komercinio banko „PrivatBank“ kontrolės.

„Reikalauju, kad dabar padėtumėte“, – oligarchams pasakė prezidentas, kurio žodžiai cituojami jo interneto svetainėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ihoris Kolomoiskis

„Mes nestovėsime nuošalyje – padėjome anksčiau, padedame dabar ir padėsime ateityje“, – po susitikimo naujienų agentūrai „Interfax“ sakė R.Achmetovas, kuriam priklauso Donecko futbolo klubas „Šachtar“.

Šis prieštaringai vertinamas metalų magnatas dėl separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje neteko dešimčių anglių kasyklų ir metalurgijos kompanijų kontrolės.

R.Achmetovo fondas Sveikatos apsaugos ministerijai paaukojo keturis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, apsauginių kostiumų, termometrų ir veido kaukių.

Vienas turtingiausių šalies žmonių Viktoras Pinčukas drauge su žmona dovanojo 10 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ligoninėms Kijeve ir kituose Ukrainos regionuose.

Devyni verslininkai sumokėjo už dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, kurie turi būti nupirkti iš antrų rankų Jungtinėse Valstijose, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Olehas Horochovskis, mobiliojo banko „Monobank“ įkūrėjas.

Pasak jo, kiekvienas šių aparatų, kuriuos surado O. Horochovskio verslo partneris jo žmona, kainavo apie 8 350 eurų.

„Surinkome pinigus per valandą! Neįtikėtina! – parašė O.Horochovskis ir pridūrė, kad aparatai atkeliaus per tris savaites. – Didžiuojuosi savo šalimi ir ir mūsų verslo bendruomene.“

Privati pašto kompanija „Nova Pošta“ skyrė 25 mln. grivinų (719,5 tūkst. eurų) pirkti įrangai ligoninėms Poltavos mieste ir jo regione.

„Sputnik” nuotr./Rinatas Achmetovas

Savanoriai taip pat renka pinigus apsauginėms priemonėms ir greito testavimo sistemoms, kurios būtų skirtos ginkluotosioms pajėgoms.

Kai kurie ukrainiečiai pinigus renka ir per socialinių tinklų kampanijas.

Ne pelno organizacijos „E-Democracy“ vadovas Volodymyras Flontsas per savo gimtadienį paprašė draugų socialiniuose tinkluose įteikti jam „geriausią visų laikų dovaną“ – surinkti pinigų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatui.

„Jis gali išgelbėti dešimtis gyvybių“, – sakė jis, feisbuke paskelbdamas sąskaitos numerį.

Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu Ukrainos infekcinių ligų ligoninėse nepakanka dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.

Šalies ekonomika smarkiai kenčia nuo konflikto su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje ir yra priklausoma nuo užsienio pagalbos.

Rusijos mokslininkai pradėjo vakcinos nuo naujojo koronaviruso prototipų bandymus ir planuoja veiksmingiausią iš jų pristatyti birželį, pranešė valstybinio biotechnologijos instituto laboratorijos vadovas. 

Antradienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad Rusijoje iki šiol nustatyti 93 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Mirties nuo šio viruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejų neužfiksuota.    

„Prototipai sukurti. Pradedame laboratorinius bandymus su gyvūnais, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir saugumas“, – pirmadienį televizijai „Vesti Novosibirsk“ sakė Sibire esančio valstybinio virusologijos ir biotechnologijos mokslų centro „Vektor“ atstovas Ilnazas Imatdinovas. 

„Birželį mes pristatysime vieną ar du [prototipus], kurių [bandymų] rezultatai bus geriausi“, – pridūrė jis.  

Centras „Vector“ anksčiau kūrė vakcinas nuo Ebolos viruso. 

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros institucija, kuriai pavaldus šis institutas, pranešė, kad nuo kovo 16 dienos Rusijoje dėl koronaviruso patikrinti 116 tūkst. žmonių. 

Šalis pranešė nuo trečiadienio nebeįsileisianti jokių užsienio valstybių piliečių.  

Latvija antradienį pranešė, kad šalyje patvirtinta dar 11 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir kad vienas iš pacientų yra mažametis, lankęs vaikų darželį netoli Rygos.

Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, bendras koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius šalyje padidėjo iki 60. 

Centro epidemiologijos pareigūnai paprašė uždaryti vaikų darželį, kurio vienam iš auklėtinių buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, ir imtis visų būtinų apsaugos priemonių. 

Kai pasireiškė ligos simptomai, vaikas darželio Pinkių miestelyje nelankė. Užkrečiamųjų ligų specialistai aiškinsis, su kuo galėjo turėti kontaktų šis mažametis. 

Darželio vedėja Inga Erdmanė-Hermanė naujienų agentūrai BNS sakė, kad užsikrėtęs vaikas į darželį paskutinį kartą buvo atėjęs kovo 12-ąją. Nuo kovo 13-osios į darželį buvo įleidžiami tik vaikai, kurių tėvai galėjo patvirtinti, kad nei jie, nei jų vaikai neturėjo kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis 

I.Erdmanė-Hermanė sakė nežinanti, kur vaikas užsikrėtė ir kokiose šalyse lankėsi jo šeima. Pasak jos, šiuo metu darželyje jau paskelbtas karantinas.

Kinija antradienį pranešė vos apie vieną naują užsikrėtimo koronavirusu šalies viduje, tačiau nustatė šią infekciją 20-ai iš užsienio atvykusių žmonių.

Kinijoje, praeitų metų pabaigoje tapusioje koronaviruso infekcijos COVID-19 pirminiu židiniu, dabar vis daugiau šalies regionų įveda karantiną atvykstantiems užsieniečiams, siekdami užkirsti kelią ligos užnešimui iš išorės.

Atrodo, kad vienintelis užsikrėtimo atvejis, nustatytas Uhane, pagrindžia Kinijos požiūrį, kad valdžia „iš esmės sustabdė“ ligos, kaip manoma, atsiradusios gruodį viename iš šio centrinės Hubejaus provincijos miesto gyvūnų turgų, plitimą.

Sausio 23 dieną 11 mln. gyventojų turinčiame Uhane buvo paskelbtas griežtas karantinas, o likusi Hubėjaus provincija netrukus taip pat buvo izoliuota.

Vasario 11 dieną valdžios institucijos dar labiau sugriežtino mieste taikomus apribojimus, o žmonėms buvo uždrausta išeiti iš namų, nes ligoninės kasdien sulaukdavo daugiau kaip tūkstančio naujų pacientų. Kinų pareigūnai teigia, kad būtent tokios priemonės padėjo suvaldyti epidemiją.

„Scanpix“ nuotr./Uhanas

Kiti šalies miestai ėmėsi tolesnių priemonių, kad paskatintų žmones neišeiti į lauką. Už Hubėjaus ribų jau daugelį dienų iš eilės oficialiai nefiksuojama jokių naujų vidinių užsikrėtimo atvejų.

Tačiau dabar šalis yra susirūpinusi dėl susirgimo atvejų antplūdžio iš užsienio, kadangi į Kiniją kasdien atskrenda vidutiniškai 20 tūkst. žmonių.

Pirmadienį Pekinas pradėjo reikalauti, kad beveik visi iš užsienio atvykę asmenys 14 dienų laikytųsi karantino tam skirtuose viešbučiuose.

Vieniems gyvenantiems žmonėms, nepilnamečiams, pagyvenusiesiems, nėščiosioms ir sergantiesiems kitomis lygomis leidžiama izoliuotis namuose.

Šanchajus antradienį išplėtė privalomą karantiną: dabar jis bus taikomas keliautojams iš 16 šalių, įskaitant JAV, Australiją ir kelias Europos valstybes. Vis tik miesto valdžia pabrėžė, kad atvykėliai gali rinktis, kur laikytis karantino – namuose ar specialiose vietose.

Devyni iš 20 naujų įvežtinių užsikrėtimo atvejų buvo nustatyti Pekine, o likę trys – Šanchajuje. Anot Nacionalinės sveikatos apsaugos komisijos, bendras patvirtintai užsikrėtusių užsieniečių skaičius padidėjo iki 143.

Be Šanchajaus ir Pekino, dar septynios provincijos ar savivaldybės paskelbė reikalausiančios, kad iš kitų šalių atvykstantys žmonės laikytųsi privalomo karantino namuose ar atskirose įstaigose.

Kinija antradienį taip pat pranešė apie 13 mirties atvejų – taigi, bendras aukų skaičius šalyje išaugo iki 3 226.

Pasaulio antrojoje pagal dydį ekonomikoje nuo protrūkio pradžios nustatytas 80 881 užsikrėtimo atvejis, bet šiuo metu liga COVID-19 serga mažiau nei 9 000 žmonių.

Šalies pažanga smarkiai skiriasi nuo gilėjančios krizės kitose šalyse, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pareiškė, kad dabar daugiau naujų užsikrėtimo ir mirties atvejų nustatoma už Kinijos ribų.

Mirčių skaičius visame pasaulyje yra perkopęs 7 000, o 145 šalyse užfiksuota jau daugiau nei 181 500 susirgimo atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būstinėje užregistruoti du naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejai, antradienį paskelbė atstovas.

Šveicarijos Ženevos mieste įsikūrusi PSO koordinuoja tarptautinį atsaką į COVID-19 pandemiją, per kurią jau užsikrėtė daugiau kaip 180 tūkst., o mirė daugiau kaip 7 tūkst. žmonių 145 valstybėse.

„Yra du darbuotojai, kuriems patvirtinti COVID-19 simptomai“, – virtualioje erdvėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė atstovas Christianas Lindmeieris.

„Tai buvo praėjusią savaitę, penktadienį ir ketvirtadienį. Jie abu išvyko namo. Jie laikosi saviizoliacijos. Jiems pasireiškė simptomai, – sakė atstovas. – Kolegos biure patikrinti ir dėl jų laukiame tolesnės informacijos. Kol kas atrodo, kad jiems viskas gerai.“

Visi būstinės darbuotojai, išskyrus būtiniausius, dirba nuotoliniu būdu, pridūrė Ch. Lindmeieris.

PSO spaudos konferencijas dėl pandemijos pradėjo rengti tik virtualioje erdvėje; žurnalistams jose draudžiama dalyvauti asmeniškai.

Užsikrėtimo atvejų Šveicarijoje sekmadienį padaugėjo beveik tūkstančiu iki 2,2 tūkst., o mirties atvejų šalyje užregistruota 14.

Pirmadienį Šveicarijos vyriausybė įvedė nepaprastąsias priemones viruso plitimui šalyje stabdyti ir uždraudė visus susibūrimus, sugriežtino sienų kontrolę, pasitelkė kariuomenės pagalbą.

Kazachstano sostinėje Nur Sultane ir didžiausiame šalies mieste Almatoje nuo ketvirtadienio, kovo 19-osios, įvedamos papildomos ribojančios, profilaktinės ir epidemiologinės priemonės, pranešė valstybinė nepaprastosios padėties komisija.   

„Atsižvelgiant į pablogėjusią padėtį, susijusią su [koronaviruso infekcijos] COVID-19 plitimu Nur Sultane ir Almatoje, taip pat siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui į kitus Kazachstano miestus, valstybinė komisija nusprendė įvesti papildomų ribojančių, profilaktinių ir epidemiologinių priemonių Nur Sultano ir Almatos miestuose“, – rašoma antradienį išplatintame pranešime. 

„Nuo kovo 19-osios vidurnakčio įsigaliosiančios priemonės numato karantino įvedimą ir didelio masto sanitarinę bei epidemiolginę veiklą“, – rašoma pranešime.

123rf.com nuotr./Astana (Nursultanas)

Be kita ko, numatyta nustatyti karantino zoną ir įvažiavimo/ išvažiavimo iš šios zonos punktus; apriboti žmonių judėjimą, taip pat transporto priemonių išvažiavimą/įvažiavimą; užtikrinti nepertraukiamą specialių gydymo įstaigų užsikrėtusiems, galimai užsikrėtusiems ir karantinuotiems asmenims darbą, rašoma pranešime.   

Nur Sultanas ir Almata bus suskirstyti į sektorius, siekiant riboti žmonių judėjimą ir užtikrinti reikiamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais bei komunalinių paslaugų teikimą. Miestuose visuomeninio transporto eismas dienos metu bus ribojamas, nakties metu – stabdomas.     

Be to, miestuose stabdomas ne maisto produktų turgaviečių, didelių prekybos centrų ir universalinių parduotuvių, išskyrus juose esančias maisto prekių parduotuves ir vaistines, darbas.   

Nur Sultane ir Almatoje nuo kovo 19 dienos taip pat įvedamas naujas viešojo maitinimo įstaigų darbo režimas – jos pristatinės maistą klientams, įvedus griežtesnes sanitarines epidemiologines priemones. Be to, bus pakeistas aptarnavimo centrų darbo režimas, nustatyti karantino zonose ir kiekviename iš sektorių gyvenančių žmonių produktų, vaistų, būtinųjų prekių poreikiai.        

Atsižvelgiant į viešojo transporto judėjimo apribojimus, kiekvienam iš karantino zonos sektorių bus priskirti prekybos ir aprūpinimo maisto produktais bei pirmo būtinumo prekėmis centrai. 

Kazachstano prezidentas dėl koronaviruso pandemijos grėsmės šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri galioja nuo kovo 16-osios iki balandžio 15 dienos. 

Ispanija antradienį patvirtino beveik 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje viršijo 11 tūkst., pranešė Sveikatos ministerija.

Šalyje užfiksuoti 491 mirties nuo koronaviruso atvejai.

Per pastarąją parą sergančiųjų skaičius šalyje išaugo 1 987, iš viso viruso sukeliama liga COVID-19 nustatyta 11 178 žmonėms, pranešė Ispanijos nepaprastųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas

Japonijos olimpinio komiteto vadovo pavaduotojas Kozo Tashima antradienį pranešė, kad jam nustatytas naujasis koronavirusas.     

Ši žinia pranešta stiprėjant abejonėms, ar saugu rengti Tokijo olimpines žaidynes.  

„Šiandien man testu nustatytas naujasis koronavirusas“, – rašoma K.Tashimos pareiškime, kurį išplatino Japonijos futbolo asociacija.  

K.Tashima vadovauja šiai Asociacijai. 

Lenkijos vyriausybės 15 narių buvo karantinuoti, nes vienam iš jų – aplinkos ministrui – buvo nustatytas naujasis koronavirusas, antradienį pranešė premjero kanceliarija.

Išvakarėse ministras Michalas Wosis pranešė, kad jam buvo diagnozuotas virusas, bet jo savijauta gera.

Pastarąjį kartą vyriausybės posėdis vyko kovo 10 dieną, jame iš 24 ministrų dalyvavo 15, įskaitant M. Wosį.

Nuspręsta visus to posėdžio dalyvius karantinuoti, o kitų ministrų tyrimų rezultatai paaiškės vėliau antradienį, sakė ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas.

Iki tol visi šie žmonės liks karantinuoti“, – teigė jis Lenkijos radijui.

Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tame posėdyje nedalyvavo, tad karantino išvengė.

Vyriausybės nariai „dirba nuotoliniu būdu“, nurodė M.Dworczykas.

Lenkijoje iki šiol nustatyti 205 naujojo koronaviruso atvejai, penki žmonės mirė. Lenkijos sveikatos ministerijos vertinimu, užkrato pikas šalyje gali būti užfiksuotas po 2–3 savaičių.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos narių, ėmusis griežtų priemonių siekiant sustabdyti naujojo koronaviruso protrūkį. Be kita ko, buvo uždarytos sienos užsieniečiams, uždarytos mokyklos, o piliečiai raginami likti namie.

Rusijos vyriausybė ir centrinis bankas antradienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo paskelbė „paramos priemonių paketą“, siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos ir naftos kainų griūties padarius visuomenei ir ekonomikai.

„Šiuo metu negalima numatyti viso dabartinių įvykių ekonominio poveikio“, – pripažįsta Rusijos valdžios institucijos.

Pareiškime pažymima, kad svarbių ekonominių ir finansinių duomenų kol kas neturima, tačiau jau dabar akivaizdu, kad dalis šalies įmonių jaučia „sumažėjusią išorės paklausą, susiduria su komponentų tiekimo iš užsienio, finansinių išteklių stygiaus problemomis“.

Vyriausybė, glaudžiai bendradarbiaudama su centriniu banku ir regionų valdžios institucijomis, „padarys viską, kas būtina“, kad padariniai verslui ir visuomenei būtų kuo mažesni, sakoma pranešime.

Nuo kovo 9-osios Rusijos bankas stabdo rublio kurso nuosmukį, tarpbankinėje rinkoje parduodamas solidžias sumas užsienio valiutos iš oficialiųjų tarptautinių atsargų.

„Rusijos bankas ir toliau teiks rinkoms reikiamą rublio ir užsienio valiutos likvidumą, prireikus imsis reguliavimo priemonių, kad palengvintų finansų įstaigų prisitaikymą prie dinamiškai besikeičiančių rinkos sąlygų“, – teigiama pranešime.

Vyriausybė savo ruožtu nusprendė įvesti mokesčių atidėjimą oro vežėjams ir kelionių organizatoriams, smulkiajam verslui išplėsti mokesčių lengvatas, 1 procentiniu punktu subsidijuoti paskolas, atnaujinti sistemiškai svarbių įmonių sąrašą paramos iš valstybės teikimui, imtis kitų ekonomikos skatinimo priemonių.

Šis paramos priemonių paketas vertinamas 300 mlrd. rublių (4,05 mlrd. JAV dolerių), o prireikus bus plečiamas, teigiama pranešime.

Tai didžiausias per 24 valandų laikotarpį šioje šalyje nustatytų naujų atvejų skaičius. 

Per pastarąją parą Latvijoje buvo atliktas 391 koronaviruso infekcijos COVID-19 nustatymo testas, 15-a iš jų buvo teigiami. Iš viso šalyje dėl koronaviruso sukeliamos patikrinti 1 538 žmonės.   

Koronavirusas jau plinta Latvijoje, infekcijos atvejų skaičius artimiausiu metu išaugs ir epidemija neišvengiama, sakė Sveikatos apsaugos ministerijos infekcinių ligų vyriausiasis specialistas Uga Dumpis.      

Anot jo, ilgas inkubacinis laikotarpis ir lėta ligos eiga reiškia, kad įvestų saugumo priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti infekcijos plitimą, veiksmingumą bus galima įvertinti tik praėjus tam tikram laikui. 

„Būtina suprasti, kad epidemija neišvengiama, tačiau mes stengiamės ją sulėtinti ir užkirsti kelią žmonėms užsikrėsti virusu“, – sakė U. Dumpis ir pabrėžė, kad blogėjant padėčiai bus labai svarbu apsaugoti ar netgi izoliuoti senyvo amžiaus ar lėtinių ligų turinčius asmenis.   

Didžiausias iššūkis bus įgyvendinti šį uždavinį didžiuosiuose miestuose, sakė infektologas. 

Praėjusį penktadienį Latvijos vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį ir įvedė virtinę griežtų priemonių, turinčių apriboti viruso plitimą. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta. 

Vyriausybė taip pat nusprendė nuo kovo 17-osios iki balandžio 14 dienos sustabdyti tarptautinį keleivių pervežimą oro transportu, traukiniais, laivais ir autobusais.

Be to, galiojant nepaprastajai padėčiai visos sporto, pramogų, kultūros ir kitos įstaigos turi baigti darbą iki 23 valandos.  

Nepaprastosios padėties metu Latvijoje draudžiami visi vieši renginiai, nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus, taip pat susibūrimai, eitynės, piketai ir religiniai susibūrimai.  

Latvijos vyriausybė taip pat nutarė apriboti iki 50 žmonių neorganizuotus susibūrimus kultūros, pramogų, sporto renginių ir religinių apeigų vietose. 

Estijoje per pastarąją parą koronavirusas diagnozuotas dar 20 žmonių, o bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 225, antradienį naujienų agentūrai BNS patvirtino Sveikatos apsaugos departamento atstovai.

Jie pažymėjo, kad nuo sausio 31 dienos Estijoje buvo atlikti 1 625 tyrimai dėl ligos COVID-19.

Daugumai koronavirusu užsikrėtusių pacientų pasireiškia lengvi simptomai. Šalyje daugiausia užsikrėtusiųjų šiuo metu yra Harju apskrityje ir Saremos saloje.

Kinija antradienį pareiškė esanti „labai pasipiktinusi“ JAV prezidento Donaldo Trumpo tviterio žinute, kurioje jis pavadino COVID-19 sukeliantį naująjį koronavirusą „kinų virusu“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Viruso siejimas su Kinija yra „tam tikras stigmatizavimas“, per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas, pridurdamas, kad „esame labai pasipiktinę ir griežtai tam nepritariame“.

ilė, Kolumbija ir Peru uždarė sienas užsieniečiams, siekdamos apriboti koronaviruso plitimą Lotynų Amerikoje, antradienį pranešė Vakarų žiniasklaida.

Anksčiau Argentinos, Panamos ir Kosta Rikos vyriausybės paskelbė planus laikinai neįsileisti užsienio piliečių. Savo sienas iš dalies uždarė Urugvajus ir Paragvajus.

Be to, Paragvajuje ir Ekvadore buvo įvesta komendanto valanda. Venesueloje prezidentas Nicolas Maduro paskelbė nacionalinio lygio karantiną.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro savo ruožtu pareiškė, kad šalies įstatymai neleidžia jam uždaryti sienų. Vis tik vietos valdžia mėgina uždaryti vietas, kur susirenka daug žmonių.

Rio de Žaneire turistai nebeįleidžiami prie Kristaus Atpirkėjo statulos. Lankytojų prašoma palikti šio miesto paplūdimius, įskaitant garsųjį Kopakabanos pliažą.

Meksika sienų neuždaro, o šalies valdžia tikina, kad dėl nereikalingos panikos šalies sveikatos priežiūros tarnybos gali susidurti su dideliu krūviu. Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ir toliau susitikinėja su savo šalininkais, kuriuos bučiuoja ir spaudžia jiems rankas.

Kuba taip pat neuždaro sienų. Išvakarėse šalis sutiko įsileisti į savo uostą britų kruizinį laivą, kuriame buvo aptiktas koronavirusas.

Lotynų Amerikoje šiuo metu yra palyginti nedaug užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Daugiausia susirgusiųjų yra Brazilijoje – 234, 155 pacientus turi Čilė, dar 86 žmonės serga Peru, 55 – Panamoje, 53 – Meksikoje. Daug rimtesnė padėtis susiklostė Šiaurės Amerikoje. JAV jau patvirtinti daugiau nei 4,5 tūkst. susirgimo atvejų.

Estijoje dviem Pernu miesto ligoninės darbuotojams diagnozuota koronaviruso sukeliama liga COVID-19, antradienį laikraščiui „Postimees“ pranešė šios įstaigos vadovas Urmas Sule.

Jis pabrėžė, kad abu darbuotojai užsikrėtė nuo savo artimųjų Saremos saloje ir kad diagnozė buvo patvirtinta susirgusiųjų namuose, kurių jie nuo to laiko nepalieka.

„Abiem atvejais buvo nustatyta, kad virusas pasklido iš Saremos per artimiausius giminaičius“, – pažymėjo U.Sule.

„Kalbant apie kontaktų atsekimą, padėtį vertiname individualiai, bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos valdyba, kaip ir visais kitais atvejais. Taip pat turime užtikrinti, kad virusas neplistų ligoninėje. Kad ir kur aptinkamas virusas, būtina dėti papildomas pastangas jo plitimui užkardyti; ir, žinoma, būtent tą ir darome“, – pridūrė jis.

„Viena vertus, turime garantuoti, kad sugebėsime gydyti visus, kam reikalinga pagalba. Dabartinėmis aplinkybėmis tai reiškia galimybę teikti skubią pagalbą. Kita vertus, mūsų darbas turi būti organizuotas taip, kad būtų apsaugoti mūsų darbuotojai. Šie reikalavimai apsunkina darbą kritinėje situacijoje, tačiau mes susitvarkysime“, – sakė ligoninės direktorius.

Mailiis Ollino/„Postimees“ nuotr./Ligoninė Estijoje

Estijoje neseniai paskelbus ekstremalią padėtį, šalies ligoninėse buvo įvesti tam tikri apribojimai, susiję su judėjimu jų teritorijose: šeimos nariams nebeleidžiama dalyvauti gimdant ir lankyti pacientų.

Taip pat uždaromi Pernu – ketvirtojo pagal dydį Estijos miesto – ligoninės reabilitacijos ir sveikatingumo centrai, o nuo pirmadienio nebeperduodami siuntiniai pacientams.

Lenkijoje koronavirusas nusinešė penktąją gyvybę. Valbžycho ligoninėje mirė 57 metų vyras, turėjęs kitų ligų. 

Keli Latvijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai užsikrėtė naujuoju koronavirusu, antradienį interviu visuomeniniam radijui sakė vidaus reikalų ministras Sandis Girgenis.

Jis atskleidė, kad keturi pareigūnai šiuo metu yra karantine, bet nepatikslino, kuriose teisėsaugos institucijose jie dirba. Vis tik ministras pabrėžė, kad šie užsikrėtimo atvejai nėra susiję su tų darbuotojų tiesioginėmis pareigomis.

„Šie darbuotojai šiuo metu yra izoliuoti ir laikosi karantino. Tikiuosi, kad tai mums nesukels daugiau problemų; darome viską, ką tik galime, kad apribotumėme viruso plitimą“, – teigė S.Girgenis.

Latvija nuo kovo 17-osios iki balandžio 14 dienos, kol šalyje galios nepaprastoji padėtis, stabdo tarptautinį keleivių pervežimą oro transportu, traukiniais, laivais ir autobusais, taip pat uždaro savo sieną. 

Šios priemonės įvedamos vyriausybės ir Krizių valdymo tarybos sprendimu, siekiant sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą.    

Nuo antradienio Latvijoje įsigalioja laikinas draudimas žmonėms ir transporto priemonėms kirsti Europos Sąjungos išorės sienų kirtimo punktus oro uostuose, uostuose, geležinkeliuose ir keliuose, taip pat sienos kirtimo punktus, skirtus pasienio susisiekimui. Šie apribojimai netaikomi krovinių gabenimui.   

Be to, galiojant nepaprastajai padėčiai visos sporto, pramogų, kultūros ir kitos įstaigos turi baigti darbą iki 23 valandos.  

Nepaprastosios padėties metu Latvijoje draudžiami visi vieši renginiai, nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus, taip pat susibūrimai, eitynės, piketai ir religiniai susibūrimai.  

Latvijos vyriausybė taip pat nutarė apriboti iki 50 žmonių neorganizuotus susibūrimus kultūros, pramogų, sporto renginių ir religinių apeigų vietose. 

Armėnija dėl koronaviruso pandemijos pirmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje, įvesdama papildomas socialinio atskyrimo priemones ir kelionių apribojimus.

„Siekdama apriboti viruso, keliančio pavojų gyvybėms ir visuomenės sveikatai, plitimą, vyriausybė nusprendė paskelbti nepaprastąją padėtį“, – per televiziją transliuotame kabineto posėdyje kalbėjo teisingumo ministras Rustamas Badasianas.

Armėnijos piliečiams bus draudžiama išvykti iš šalies per jos sausumos sienas, o pirmadienį įsigaliojusios ir iki balandžio 14 dienos truksiančios nepaprastosios padėties metu draudžiami daugiau nei 20 žmonių vieši susirinkimai.

2,9 mln. gyventojų turinti buvusi sovietinė valstybė be išėjimo į jūrą pranešė apie 30 patvirtintų susirgimo liga COVID-19 atvejų; keturi iš jų buvo nustatyti pirmadienį. Karantinas paskirtas mažiausiai 300 žmonių.

Graikija kovos su antiseptinio losjono stygiumi, perdirbdama konfiskuotą etilo alkoholį, skirtą neteisėtai pastiprinti gėrimus, pirmadienį pranešė pareigūnai.

„Daugiau nei 120 tonų etilo alkoholio bus panaudota gaminti antiseptikui, kuris bus platinamas ligoninėms, sveikatos centrams ir šalies sanitariniams centrams“, – rašoma valstybinės visuomenės sveikatos apsaugos organizacijos pranešime.

Kontrabandinis alkoholis, dažniausiai naudojamas gėrimams pastiprinti įtemptu vasaros turizmo sezono metu, buvo konfiskuotas įvairiuose muitinės postuose visoje šalyje.

„Antiseptiko poreikis yra padidėjęs“, – praėjusią savaitę parlamentui sakė finansų ministro pavaduotojas Apostolas Vesiropulas.

„Tiesa, kad visuomenės sveikatos įstaigose yra padidėjęs poreikis, kurį būtina nedelsiant patenkinti“, – kalbėjo pareigūnas.

Anksčiau pirmadienį graikų valdžia pranešė, kad kiekvienam pirkėjui įvedamas trijų antiseptinio losjono buteliukų limitas, kad atsargų užtektų ilgesniam laikui.

Lig šiol šalyje nustatyta daugiau nei 350 užsikrėtimo koronavirusu atvejų; keturi žmonės mirė.

Brazilijos San Paulo valstijoje iš mažiausiai keturių kalėjimų pirmadienį pabėgo šimtai kalinių, vietos pareigūnams uždraudus jiems laikinai išeiti į laisvę dėl nuogąstavimų, kad grįždami jie gali parsinešti naująjį koronavirusą.

Kaip pirmadienio vakare pranešė San Paulo pataisos administracijos sekretoriatas, 174 bėgliai jau buvo sugauti.

Pasak brazilų žiniasklaidos, laisvėje gali būti dar daugiau nei 1 000 kalinių. Pranešama, kad nuteistieji šį savaitgalį skundėsi dėl aplankymų apribojimų, taip pat įvestų siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.

Televizijos „TV Globo“ parodytame vaizdo įraše, nufilmuotame San Paulo valstijos pakrantėje esančiame Mongagvos mieste, matyti, kaip šimtai vyrų bėga iš kalėjimo, kuriame telpa apie 2 800 kalinių.

Vietos valdžia uždraudė laikinai išeiti iš kalinimo įstaigų apie 34 tūkst. pusiau atviro režimo sąlygomis laikomų kalinių, nes būgštavo, kad jie gali užsikrėsti ir parnešti infekciją į savo kalėjimus.

Vyriausybė palaikė V. Zelenskio pasiūlymus ir įvedė judėjimo apribojimų šalies viduje. Be kita ko, iki balandžio 3-osios uždaromas trijuose miestuose – Kijeve, Charkive ir Dnipre – veikiantis metropolitenas.

Vyriausybė taip pat uždraudė masinius renginius, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 10 žmonių.

Ukrainoje oficialiai patvirtinti septyni naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejai ir viena mirtis. Vėlų pirmadienį Kijeve buvo užfiksuoti du nauji susirgimo atvejai.

Ukraina jau anksčiau ėmėsi griežtų apsaugos priemonių, įskaitant draudimą atvykti į šalį užsieniečiams, o nuo antradienio laikinai nutraukiami skrydžiai iš jos ir į ją.

Be to, šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai bei uždrausti dideli renginiai.

„Turime laimėti laiko. Privalome sumažinti galimybes virusui plisti sostinėje“, – anksčiau pirmadienį sakė Kijevo meras Vitalijus Klyčko.

Kiti didieji Ukrainos miestai, pradedant vakariniu Lvovu ir baigiant pietiniu Odesos uostamiesčiu, uždarė muziejus ir baseinus.

Aukščiausioji Rada antradienį pirmuoju ir antruoju skaitymais pritarė kelių teisės aktų pataisoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią COVID-19 protrūkio plitimui.

Be kita ko, pritarta siūlymui vietos valdžiai spręsti dėl viešojo transporto darbo apribojimų.

Taip pat numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už karantino nesilaikymą.

Šios taisyklės galios tris mėnesius nuo įstatymo paskelbimo dienos.