Korsikos nacionalinis išvadavimo frontas (FLNC) 2014 metų birželį paskelbė planuojantis užbaigti ginkluotą kovą vienašališku sprendimu, nekeldamas jokių išankstinių sąlygų.
Antradienį paskelbtame pranešime sakoma, kad šios grupuotės sprendimas nutraukti ginkluotus veiksmus nuo spalio 22 dienos turėtų leisti salos naujajam parlamentui, vadovaujamam nacionalistų, „ramiai galėtų išpildyti savo mandatą“.
„Karinių operacijų pabaiga nereiškia, kad bus sudėti ginklai“, – perspėjo FLNC.
Ši grupuotė, įkurta 1976 metais, ir kelios kitos frakcijos siekia, kad Korsika taptų suverenia, ir yra surengusios šimtus išpuolių toje saloje.
FLNC seniai reikalauja, kad būtų pripažintos „Korsikos žmonių nacionalinės teisės“, įskaitant pilietybę, kalbą ir kultūrą. Per jau 40 metų besitęsiančią kovą separatistai įvykdė tūkstančius atakų, nusinešusių devynias policininkų gyvybes.
FNLC taip pat kaltinamas dėl ginkluotų apiplėšimų ir pinigų prievartavimo, prisidengiant „revoliucinių mokesčių“ rikimu.
Tačiau ši grupuotė 10-ame dešimtmetyje susilpnėjo dėl vidaus nesutarimų. Vis dėlto 1998-ųjų vasarį jos smogikai nužudė Korsikos prefektą Claude'ą Erignacą, aukščiausią salos pareigūną.
Viduržemio jūroje esanti Korsika buvo užkariauta prancūzų XVII amžiuje ir garsėja kaip Napoleono Bonaparte'o gimtinė.
Mūsų laikais apie 300 tūkst. gyventojų turinti sala pritraukia daug turistų ir garsėja įspūdingais kraštovaizdžiais bei maloniu klimatu.
