Tačiau į Izraelį nukreiptos raketos nėra baisiausias šio karo eskalacijos scenarijus. Artimųjų Rytų ekspertė Burcu Ozcelik CNN sakė, kad husiai gali smogti pagrindinei pasaulio prekybos arterijai ir taip sukeli dar daugiau sunkumų Persijos įlankoje.
„Jau patyrėme keletą košmariškų scenarijų“, tačiau taikinys Bab al Mandebo sąsiauryje „turėtų didelių pasekmių laivybos laisvei“, paaiškino Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitikė.
„Al Jazeera“ korespondentas iš Sanos situaciją įvertino paprastai: „Bab al Mandebas yra grupuotės tūzas“.
Bab al Mandebo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu ir yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai, ypač naftos ir gamtinių dujų gabenimui.
Pasak ekspertės, bet koks sutrikimas gali padidinti pagrindinių prekių, įskaitant energiją ir trąšas, kainą ir apriboti jų tiekimą.
Tranzito per Hormūzo sąsiaurį sutrikdymas jau padidino naftos kainas iki daugiau nei 116 JAV dolerių už barelį.
Smūgiai laivams Raudonojoje jūroje „dar labiau sustiprintų ir padidintų šį poveikį“, pažymėjo B.Ozcelik.
Praėjus mėnesiui po Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože pradžios husių grupuotė, keršydama už Izraelio karinę kampaniją, sutrikdė prekybos maršrutus, smūgiuodama laivams Raudonojoje jūroje.
„Dabartinėje situacijoje Bab al Mandebas tapo dar svarbesnis, nes, kai tik Hormūzo sąsiauryje susidaro spaudimas, dėmesys iš karto nukrypsta į kitą didelį tašką, kuris gali sutrikdyti energijos srautus ir pasaulinę prekybą.
Bab al Mandebas – pietiniai vartai į Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, bet kokia rimta grėsmė turi įtakos ne tik tanklaiviams, bet ir konteinerinių laivų paslaugoms, biriųjų ir sausų krovinių gabenimui, laivų prieinamumui, draudimui, karo rizikos įmokoms ir bendrai reisų ekonomikai Azijos-Europos maršrute“, – įvertino Nayeemas Nooras, didžiausios pasaulyje laivų pirkėjos grynaisiais pinigais GMS verslo plėtros viceprezidentas.
Bab al Mandebas, kuris arabiškai reiškia „ašarų vartai“, yra maždaug 100 km ilgio ir 30 km pločio sąsiauris, skiriantis Jemeną Arabijos pusiasalyje nuo Džibučio ir Eritrėjos Afrikos Kyšulyje.
Per Bab al Mandebą gabenama apie 10-12 proc. viso pasaulio naftos ir gamtinių dujų krovinių. Maždaug 12 proc. pasaulio prekybos vyksta per sąsiaurį, o apie 10 proc. pasaulinės jūrų prekybos, įskaitant 40 proc. konteinerių srauto, vyksta per Sueco kanalą.
„Dabartinė situacija ypač rimta dėl to, kad pramonė jau matė, kaip greitai keičiasi laivybos modeliai, kai sumažėja pasitikėjimas maršrutu. Oficialus uždarymas net nėra būtinas. Vien tik nuolatinė raketų ar dronų grėsmė gali priversti laivus nukreipti maršrutą aplink Gerosios vilties kyšulį.
Taip atsitikus, pailgėja tranzito laikas, padidėja degalų sąnaudos, pailgėja reisai į abi puses ir atsiranda spaudimas krovinių gabenimo lygiui. Šia prasme Bab al Mandebas dabar yra antrasis svarbiausias spaudimo taškas po Hormūzo. Jei abu šie taškai bus paveikti vienu metu, pasekmės bus kur kas platesnės nei naftos ir taps daug didesnio masto jūrų prekybos sutrikdymo problema“, – NDTV dėstė N.Nooras.
Irano karinis pareigūnas, kalbėdamas su pusiau oficialia naujienų agentūra „Tasnim“, įspėjo, kad Teheranas gali sustiprinti „nesaugumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab al Mandebo sąsiaurį, ir Raudonąją jūrą“, jei JAV ir Izraelis toliau vykdys atakas prieš Irano energetikos infrastruktūrą.
