Tuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Maskvos priekaištai pasitarnaus kaip priminimas pačiai Rusijai apie žiniasklaidos laisvės principų svarbą.
„Mūsų Baltijos kaimynių valdžios struktūros, jausdamos savo bejėgiškumą kitomis priemonėmis kontroliuoti žiniasklaidos erdvę, ginkluojasi draudimų taktika prieš atskirų žurnalistų veiklą ir masinės informacijos priemones, išsiskiriančias iš bendro informacinio srauto, kuris patvirtinamas iš viršaus“, - rašoma antradienį išplatintame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija tvirtina, kad atsisakymas įsileisti Rusijos žurnalistus trijose Baltijos šalyse yra „kasdieniniai faktai“. Kaip pavyzdys nurodomas Estijos sprendimas neįsileisti į šalį televizijos „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“) žurnalistės Marinos Perekriostovos, taip pat Latvijos atsisakymas rugpjūčio pabaigoje registruoti to paties kanalo atstovybę. Minima ir „Komsamolskaja pravda“ žurnalistė Galina Sapožnikova, kurią Lietuva rugpjūčio pabaigoje pripažino nepageidaujama Lietuvoje.
„Šie atvejai aiškiai parodo, ką praktiškai reiškia demagogiški Vilniaus, Rygos ir Talino pareiškimai apie įsipareigojimus demokratijai ir žodžio laisvei“, - nurodo ministerija.
Vertindamas Rusijos priekaištus, Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius tvirtino, kad Lietuvos institucijų sprendimai „atitinka nacionalinę, ES ir tarptautinę teisę“, o žiniasklaidos laisvė Lietuvoje yra užtikrinama „ne tik įstatymais, bet ir praktikoje“.
„Visiškai pasitikime Lietuvos institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, sprendimais. Belieka tikėtis, kad tas dėmesys, kurį žiniasklaidos laisvės klausimui skiria Rusijos URM, pasitarnaus kaip priminimas pačiai Rusijai, jog ypač svarbu laikytis tarptautinių žiniasklaidos laisvės principų ir standartų, o spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai ir cenzūra yra nepriimtinos priemonės bet kurioje visuomenėje“, - BNS nurodė jis.
