Praėjusią savaitę paskelbtame „Amnesty International" metiniame pranešime sakoma, kad „pasaulinė ekonomikos krizė yra žmogaus teisių krizės katalizatorius. Ji išprovokavo socialines, ekonomines ir politines problemas, kurios yra tarsi uždelsto veikimo bomba kalbant apie žmogaus teisių pažeidimus". Daugėja politinių neramumų ir smurto. Kitais žodžiais, „sėdime ant nelygybės, neteisybės ir nesaugumo parako statinės, kuri tuoj išlėks į orą".
Krizė sukėlė recesiją daugelyje pasaulio vietų ir paliko be darbo daugybę žmonių. Dėl to daug kur kilo protestai, bet jie buvo griežtai numalšinti. Recesiją gali lydėti dar didesnės represijos, nes vyriausybės, ypač linkusios į autoritarizmą, mėgsta šiurkščiai slopinti disidentus, kritiką ir viešą korupcijos bei neūkiškumo demaskavimą.
Krizė taip pat įstūmė į dar didesnį skurdą kai kurias bendruomenes, pavyzdžiui, romus, nukreipė vyriausybių dėmesį nuo žmogaus teisių ir neigiamai paveikė imigracijos bei prieglobsčio suteikimo politiką. Ypač romai visose šalyse dar labiau išstumti iš visuomenės, jiems negarantuotas normalus būstas, išsilavinimas, įdarbinimas ir sveikatos paslaugos. Prasta ekonominė padėtis yra labai palanki dirva atgyti seniems priešiškiems stereotipams. Kelios Europos šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija, Italija, Serbija – pranešė apie rimtus nederamo elgesio su romų kilmės žmonėmis atvejus ir nė viena negalėjo pasidžiaugti pagerėjusia padėtimi šioje srityje. Iš visų mažumų Europoje romai yra labiausiai sistemiškai diskriminuojami ir marginalizuojami, suvaromi į atskiras mokyklas bei getus, nuolat patiria priešiškumą ir smurtą.
Ekonomikos nuosmukis skatina griežtesnę politiką ir pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų bei migrantų atžvilgiu. Pernai tokios valstybės kaip Ispanija ir Italija pasirašė sutartis su Mauritanija ir Libija, kurios užkerta kelią žmonėms atvykti į Europą. Tos sutartys tranzitinėse šalyse tampa tarsi licencija pažeisti žmogaus teises. Italijos sprendimas grąžinti jūroje išgelbėtus migrantus į Libiją, visiškai neištyrus jų saugumo poreikių, prieštarauja valstybės įsipareigojimams paisyti pabėgėlių įstatymo ir nustato labai pavojingą precedentą kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims. Graikija, nepaisydama naujų įstatymų dėl prieglobsčio suteikimo ir migrantų priėmimo sąlygų, elgiasi su šiais žmonėmis pažeisdama tarptautinius standartus.
O ir visa ES gana prieštaringai laikosi savo įsipareigojimų ginti žmogaus teises. Europoje tam dažnai nepakanka politinės valios. Daugelis ES narių nenoriai imasi vykdyti savo įsipareigojimus.
„Amnesty International" ragina ES sutelkti atsakomybę kovojant su diskriminavimu, skurdu ir nesaugumu, o pasaulio vyriausybes kviečia sudaryti naują pasaulinę sutartį dėl žmogaus teisių. Tik ne popierinę, o pagrįstą realiais vyriausybių veiksmais.
