Šioje publikacijoje paprastai ir aiškia pateiksime „Wildberries“ raidos apžvalgą: nuo nedidelės internetinės drabužių parduotuvės iki vienos svarbiausių Rusijos prekybos ir logistikos platformų.
Kartu tai pasakojimas apie verslą, kurio ribos su valstybe ilgainiui tapo vis sunkiau įžiūrimos – apie Kremliaus paramą, įtakingų veikėjų interesus ir klausimą, kam ši milžiniška infrastruktūra iš tiesų priklauso.
Prasidėjo kaip šeimos verslas
Vienas iš „Wildberries“ įkūrėjų Vladislavas Bakalčiukas verslą pradėjo nuo prekybos kompiuterine technika, o 2002 metais su partneriu įkūrė Maskvoje veikusį interneto paslaugų teikėją „UTech“.
Kokį vaidmenį tuo metu šeimos versle atliko Tatjana Bakalčiuk, šiandien vadinama turtingiausia Rusijos moterimi, tiksliai nežinoma – viešai pateikiama tik oficiali versija: prižiūrėdama pirmagimį namuose ji papildomai dirbo anglų kalbos korepetitore.
Siekdama prisidėti prie šeimos biudžeto, jauna motina taip pat perpardavinėjo drabužius iš Vokietijos katalogų „Quelle“ ir „Otto“, pirkėjams siūlydama mažesnį antkainį ir nereikalaudama išankstinio apmokėjimo.
Iš pradžių „Wildberries“ veikė tik kaip internetinė drabužių parduotuvė, o ne prekybos platforma. 2005 metais stambių drabužių pardavėjų internete dar buvo nedaug – seniausia ir didžiausia elektroninės prekybos bendrovė „Ozon“ veikė nuo 1998-ųjų.
„Wildberries“ įkūrėjos ir jos buvusio vyro Vladislavo interviu skaitytojams piešė kone idealizuotą sėkmės istoriją. Esą Tatjana Bakalčiuk verslininke tapo ne savo noru, o spaudžiama aplinkybių: neturėjo nei pradinio kapitalo, nei patirties, todėl pirmyn judėjo vadovaudamasi intuicija. Skamba įspūdingai, tačiau tikrovė buvo ne visai tokia.
Rusijoje ryšiai lemia daug, kartais – beveik viską. Kaip išsiaiškino Rusijos opozicinio leidinio „The Bell“ žurnalistai, T.Kim sesers giminystės ryšiai siekia „Rosneft“ viceprezidento Sergejaus Cojaus, anksčiau vadovavusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo spaudos tarnybai, šeimą.
Sėkmės ir ginčų istorija
„The Bell“ duomenimis, iš pradžių didžiąją „Wildberries“ asortimento dalį sudarė Europoje pigiai supirkti neparduotų prekių ženklų likučiai. Taip pat teigiama, kad tuo metu neapsieita ir be pilkojo importo.
Bendrovės augimą nulėmusiu lūžio tašku tapo Vladislavo Bakalčiuko ir jo naujo verslo partnerio Sergejaus Anufrijevo sprendimas įsigyti mažiausiai 1 mln. JAV dolerių vertės „Adidas“ prekių partiją, kurios buvo atsisakiusi milžinė „Sportmaster“.
„Wildberries“ ją pardavinėjo maždaug perpus pigiau nei kitos šio prekės ženklo parduotuvės, o šios prekės beveik dvejus metus sudarė pagrindinę parduotuvės pasiūlą.
Augimą paskatino tuo metu neįprastai patogus prekybos modelis: pirkėjai galėjo užsisakyti kelis dydžius, drabužius pasimatuoti atsiėmimo vietose, o netikusias prekes grąžinti. Pristatymas buvo nemokamas, o apsiperkant nereikėjo bendrauti su konsultantais.
2010 metais bendrovė gavo pirmąją kredito liniją, nors viešai tvirtino auganti iš nuosavų lėšų. Tarp svarbiausių jos finansinių partnerių buvo Rusijos bankai VTB ir „Sberbank“. 2012 metais „Wildberries“ pradėjo veiklą Baltarusijoje – tai tapo vienu pirmųjų bendrovės plėtros už Rusijos ribų etapų.
2020 metais, per pandemiją, T.Kim jau viešai kalbėjo visos elektroninės prekybos industrijos vardu, taip įtvirtindama „Wildberries“ kaip vienos svarbiausių Rusijos rinkos dalyvių statusą.
Svaiginanti sėkmė
2019 metais „Wildberries“ jau buvo viena vertingiausių Rusijos interneto bendrovių – „Forbes“ ją įvertino 1,2 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais Tatjana Kim (tuo metu – Bakalčiuk) pateko į ryškiausių naujųjų milijardierių dešimtuką.
Tų pačių metų gruodžio 31 dieną Vladislavui Bakalčiukui buvo perleistas simbolinis 1 proc. bendrovės „Wildberries“ akcijų paketas. Iki tol visa įmonė priklausė Tatjanai.
Pagal vieną iš versijų, bendraturčio statusas Vladislavui Bakalčiukui buvo suteiktas tam, kad jis galėtų dalyvauti tiek viešuose, tiek uždaruose susitikimuose su aukšto rango valdžios pareigūnais.
2020 metais „Wildberries“ pradėjo veiklą Lenkijoje, Slovakijoje ir Izraelyje, taip pat pasiūlė franšizės modelį. Per COVID-19 pandemiją bendrovė sulaukė kritikos, kai T.Kim paragino maisto prekių parduotuves užverti prekybos sales ir veikti tik kaip užsakymų atsiėmimo punktams.
Vis dėlto pandemija internetinei prekybai buvo itin palanki: per pirmąjį 2020 metų pusmetį „Wildberries“ apyvarta padvigubėjo ir pasiekė 170 mlrd. rublių (apie 2,23 mlrd. eurų tuometiniu vidutiniu kursu), o svetainėje kasdien apsilankydavo apie 7 mln. žmonių.
Siaučiant pandemijai, T.Kim paprašė Vladimiro Putino paramos savo projektui – regionuose kurti verslui skirtų technologijų parkų tinklą. Vieno tokio parko įrengimas turėjo kainuoti nuo 2,5 iki 7,5 mlrd. rublių – maždaug nuo 33 iki 98 mln. eurų tuometiniu kursu.
Parama projektui buvo suteikta, o 2021 metų rugpjūtį Rusijos vyriausybė priėmė dokumentą, pagal kurį valstybė galėjo kompensuoti iki 50 proc. technologijų parkų įrengimo išlaidų.
2021 metais „Wildberries“ tęsė tarptautinę plėtrą – pradėjo veikti Moldovoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, taip pat atidarė biurus JAV.
Jungtinės Valstijos tapo keturioliktąja bendrovės veiklos šalimi, tačiau prekės ten vis dar buvo tiekiamos tik iš sandėlių Rusijoje.
„Wildberries“ tapo viena didžiausių ir įtakingiausių Rusijos interneto platformų. 2021 metais bendrovė metė iššūkį „Visa“ ir „Mastercard“, pirkėjams pasiūliusi nuolaidas atsiskaitant rusiškomis mokėjimo sistemomis, kurių komisiniai buvo mažesni.
Bendrovės įtaka jau buvo tokia didelė, kad bendrovė galėjo viešai konfliktuoti su pasaulinėmis mokėjimų milžinėmis „Visa“ ir „Mastercard“. Tarptautinėms bendrovėms pagrasinus baudomis, „Wildberries“ neatsitraukė, o netrukus „Visa“ didžiausioms interneto parduotuvėms sumažino atsiskaitymo tarifus.
Susijungimui pritarė Putinas asmeniškai
Nenuostabu, kad pašlijus poros santykiams ir reikalui pasukus link skyrybų, abu sutuoktiniai puolė aiškinti, kad tai jų indėlis buvo lemiamas bendrovės sėkmės istorijoje.
2024 metų birželį T.Kim paskelbė apie „Wildberries“ susijungimą su visoje Rusijoje reklamos stendus valdančia bendrove „Russ Group“.
„Wildberries“ ir „Russ“ susijungimui lemiamą postūmį suteikė Kremlius. 2024 metų birželį Tatjana Kim ir „Russ“ vadovas Robertas Mirzojanas laišku kreipėsi į Vladimirą Putiną, o šis nurodė prezidento administracijai projektą palaikyti. Taip sandoris gavo politinę ir administracinę paramą aukščiausiu valdžios lygmeniu.
Sandoris rinkoje sukėlė klausimų: „Wildberries“ pajamos beveik 20 kartų viršijo „Russ Group“ pajamas – atitinkamai 538,7 mlrd. rublių (apie 5,68 mlrd. eurų) ir 27,9 mlrd. rublių (apie 294 mln. eurų). Nepaisant akivaizdaus bendrovių dydžio ir perspektyvų skirtumo, sandoris buvo pristatytas kaip lygiaverčių partnerių susijungimas.
Abejonių kėlė ir verslų pobūdis: „Wildberries“ veikė sparčiai augančiame elektroninės prekybos sektoriuje, o lauko reklamos rinka buvo gerokai mažesnė ir turėjo ribotesnes augimo perspektyvas.
Aiškinimai, kad susijungimas padės bendrovei virsti žiniasklaidos platforma, taip pat neatrodė įtikinami – „Wildberries“ jau turėjo milijoninę auditoriją, išplėtotas technologijas ir rinkodaros infrastruktūrą.
Susijungimui asmeniškai pritarė Vladimiras Putinas, o rinkos šaltiniai teigė, kad jį aktyviai stūmė senatorius ir oligarchas Suleimanas Kerimovas.
Kruvinos peštynės ir Ramzanas Kadyrovas
Netrukus verslo konfliktas virto ir vieša šeimos drama. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbėjosi su Vladislavu Bakalčiuku ir stojo jo pusėn skyrybų konflikte, tapusiame vienu garsiausių Rusijoje.
V.Bakalčiukas R.Kadyrovui skundėsi, kad jo žmona esą išėjo iš namų, susidėjo su neaiškiais partneriais ir, prisidengdama susijungimu, leidžia perimti verslą bei išgrobstyti jo turtą. R.Kadyrovas savo ruožtu apkaltino „Russ“ savininkus Levaną ir Robertą Mirzojanus bandymu priešiškai perimti „Wildberries“ ir pavedė savo artimam bendražygiui Adamui Delimchanovui „išsiaiškinti situaciją“. Moteris buvo raginama „baigti kvailioti ir grįžti į šeimą“.
T.Kim šiuos kaltinimus atmetė. Ji pareiškė, kad tai nėra neteisėtas perėmimas, patvirtino besiskirianti su vyru ir priminė, kad jam priklauso tik 1 proc. bendrovės. Susijungimą su „Russ“ ji vadino būtina pertvarka, turėjusia padėti išlaikyti „Wildberries“ augimo tempą.
2024 metų rugsėjį šeimos ir verslo konfliktas peraugo į smurtą. Vladislavas Bakalčiukas su grupe jį lydėjusių vyrų atvyko prie „Wildberries“ biuro Maskvos centre. Bendrovė teigė, kad jie mėgino neteisėtai patekti į pastatą, o V.Bakalčiukas tvirtino vykęs į iš anksto sutartas derybas. Kilus susirėmimui prasidėjo šaudymas – žuvo du žmonės, dar septyni buvo sužeisti, tarp jų teisėsaugos pareigūnai.
Abi pusės dėl incidento kaltino viena kitą. Tatjana Kim įvykį pavadino nesėkmingu bandymu jėga perimti bendrovę, o jos vyras – pasikėsinimu į jo gyvybę. „Wildberries“ pabrėžė, kad V.Bakalčiukas, kuriam priklausė tik 1 proc. įmonės, nebuvo jos darbuotojas ir neturėjo teisės laisvai patekti į biurus.
Susišaudymas įvyko tuo metu, kai V.Bakalčiuko valdoma bendrovė „VB Development“, stačiusi „Wildberries“ sandėlius, ginčijosi su naująja jungtine įmone RVB dėl 27 mlrd. rublių ir dešimčių nebaigtų projektų. Taip asmeninės skyrybos, kova dėl turto ir „Wildberries“ susijungimas su „Russ“ galutinai susipynė į vieną didžiausių Rusijos verslo konfliktų.
Po incidento R.Kadyrovas paskelbė „kraujo kerštą“ senatoriui Suleimanui Kerimovui ir dviem Valstybės Dūmos deputatams, apkaltinęs juos „Wildberries“ perėmimu ir pasikėsinimo į jį organizavimu.
Rusijos verslo žiniasklaida susijungimą su „Russ“ ėmė vertinti kaip užkulisinę R.Kadyrovo ir įtakingo milijardieriaus S.Kerimovo kovą dėl vienos svarbiausių šalies bendrovių.
-
Tai pajuto net turtingi rusai: „Kiekvienas Rusijoje mato karą per savo langą“
-
Zelenskis pagyrė Ukrainos karius už smūgius sandėliams Rusijoje
-
Per Rusijos ir Ukrainos smūgius žuvo mažiausiai 17 žmonių
-
Turtingiausios Rusijos moters valdoma bendrovė: kodėl „Wildberries“ atsidūrė Kyjivo taikiklyje
-
Karas Ukrainoje. „Politico“: Ukrainos dronų smūgiai smaugia Rusijos ekonomiką
-
Ukraina dronais atakavo dar vieną „Wildberries“ sandėlį
Priešininkus sutaikė Putinas ir pinigai
2024 metų rudenį Suleimanas Kerimovas nuo Ramzano Kadyrovo grasinimų esą slėpėsi Federalinės apsaugos tarnybos saugomame slaptame gyvenamajame komplekse Maskvos Vorobjovo kalvose.
Į šią valstybės valdomą teritoriją patenka tik Kremliui artimi pareigūnai ir oligarchai, o sprendimus dėl gyventojų, šaltinių teigimu, priima aukščiausia Rusijos valdžia.
2026 metų pradžioje konfliktas buvo užgesintas: Ramzanas Kadyrovas ir Suleimanas Kerimovas susitiko Maskvoje, o vasarį, kaip skelbta, juos Kremliuje asmeniškai sutaikė Vladimiras Putinas.
„Novaja gazeta Europa“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, teigė, kad Kadyrovui galėjo būti sumokėta apie 1,85 mlrd. JAV dolerių kompensacija, tačiau ši informacija nepriklausomai nepatvirtinta.
Šeimos turto dalybos baigėsi Tatjanos Kim naudai: Vladislavui Bakalčiukui atiteko tik septintadalis bendro turto, o jam priklausiusį 1 proc. „Wildberries“ akcijų jis pardavė buvusiai žmonai. Tai buvo vertinama ir kaip ženklas, kad Ramzano Kadyrovo parama už Čečėnijos ribų turi ribas.
2026 metų kovą V.Bakalčiukas pradėjo vadovauti Rusijos elektronikos prekybos tinklui „M.Video“.
Bendrovės pelnas – į Kremliaus kišenę
Rusijos opozicinė žurnalistinių tyrimų grupė „Možem objesnit explainer“, išanalizavusi bendrovės buhalteriją išsiaiškino, kad po „Wildberries“ ir „Russ“ susijungimo sukurtoje bendrovėje RVB T.Kim kontroliuojama verslo dalis negavo jai proporcingai priklausiusių dividendų.
2025 metais RVB pajamos pasiekė 1,187 trln. rublių (apie 12,9 mlrd. eurų), o grynasis pelnas – 55,32 mlrd. rublių (apie 601 mln. eurų).
Visa 51,42 mlrd. rublių (apie 558 mln. eurų) dividendų suma atiteko su „Russ“ siejamai mažumos akcininkei „STINN“, nors pagal nuosavybės struktūrą Kim valdomai „Wildberries“ daliai turėjo tekti apie 33,4 mlrd. rublių (apie 363 mln. eurų).
Pasak žurnalistų, dėl to T.Kim 2026 metų „Forbes“ Rusijos turtingiausiųjų sąraše liko 23-ioje vietoje – jos turtas įvertintas 8,1 mlrd. JAV dolerių.
Po susijungimo smarkiai sumenko ir RVB kapitalo rezervai. 2024 metais į papildomą bendrovės kapitalą įneštas 130,9 mlrd. rublių (apie 1,42 mlrd. eurų) vertės turtas per 2025-uosius buvo visiškai nurašytas. Bendra įmonės skola išaugo iki 830,5 mlrd. rublių (apie 9 mlrd. eurų), o grynosios skolos ir EBITDA santykis pasiekė maždaug 3. Nuosavų lėšų liko vos 2,44 mlrd. rublių (apie 26,5 mln. eurų).
2026 metų gegužę paaiškėjo, kad RVB neįvykdė dalies VTB banko nustatytų kredito sąlygų. Tačiau bankas nepareikalavo grąžinti skolos – vietoj to paskelbė apie „strateginę partnerystę“ ir įsigijo 5 proc. „Wildberries Bank“ akcijų.
Sąsajos su Rusijos valdžia
Viešai svarstoma, kad bendrovei nuostolių išvengti galimai padėjo nutekinti žvalgybos duomenys.
Liepos 18 ir 22 dienomis Ukrainos dronai smogė „Wildberries“ sandėliams Kotovske, Elektrostalyje, Krasnodare ir Nevinnomyske. Rusijos „Forbes“ kalbintų analitikų vertinimu, platformoje prekiaujančių pardavėjų nuostoliai galėjo siekti 250–290 mlrd. rublių (apie 2,8–3,3 mlrd. eurų).
Dar liepos 7-ąją, likus maždaug dviem savaitėms iki smūgių, bendrovė pakeitė viešosios sutarties sąlygas ir dronų atakas priskyrė nenugalimos jėgos aplinkybėms. Taip „Wildberries“ atsisakė pareigos kompensuoti pardavėjų nuostolius, o po išpuolių vietoj išmokų pasiūlė paskolas iš savo įkurto banko su 25,9 proc. metinėmis palūkanomis.
Suleimanas Kerimovas laikomas vienu įtakingiausių Kremliui artimų oligarchų. 2018 metais jis pateko į JAV „Kremliaus sąrašą“, o po Rusijos invazijos į Ukrainą jam sankcijas pritaikė ir JAV bei Europos Sąjunga. Vėliau sankcijos išplėstos jo šeimos nariams ir dešimtims susijusių bendrovių.
Žiniasklaidos šaltiniai S.Kerimovą vadina tikruoju „Russ“ naudos gavėju. Jo ryšiai su Kremliumi siejami dėl artimos draugystės su prezidento administracijos vadovu Antonu Vaino, kuris, kaip teigiama, padėdavo spręsti Kerimovui svarbius klausimus. „Russ“ sąsajos su valdžia matomos ir per prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Aleksejaus Gromovo šeimą – jo sūnus Danila dirbo „Russ Outdoor“ ir, nutekintais duomenimis, iš bendrovės išmokas galėjo gauti dar kelerius metus.
Dvigubos paskirties prekės
„Wildberries“ vaidmuo Rusijos karo ekonomikoje neapsiriboja įprasta elektronine prekyba. Baltarusijos opozicinis leidinys „Naša Niva“ nustatė, kad platformoje parduodamos neperšaunamos liemenės, taktinė apranga, radijo stotelės, termovizoriai, taikikliai, FPV dronų komponentai, optinio pluošto ritės ir kita dvejopos paskirties įranga. Kai kurios prekės net žymimos užrašais „Išbandyta SVO“ ar „SVO kovotojų pasirinkimas“, tiesiogiai nurodančiais jų paskirtį fronte.
Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Pavelas Luzinas leidiniui „The Kyiv Independent“ paaiškino, kad oficialios Rusijos kariuomenės pirkimų procedūros daugiausia apima pačią ginkluotę. Todėl kariniai daliniai ir pavieniai kariai uniformas, maistą, generatorius, automobilius, atsargines dalis, dronus bei kitą įrangą dažnai turi įsigyti patys. Tokios platformos kaip „Wildberries“ šią spragą užpildo, suteikdamos plačią prekybos ir logistikos infrastruktūrą.
„Novaja gazeta Europa“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas atkreipė dėmesį, kad „Wildberries“ ir kitos Rusijos elektroninės prekybos platformos frontui tiekia ne tik ekipuotę, bet ir bepiločių orlaivių komponentus. Jo vertinimu, tai ištrina ribą tarp civilinės prekybos infrastruktūros ir karinės logistikos: formaliai privatūs sandėliai tampa Rusijos karo mašinos dalimi, kai juose kaupiamos ir per juos gabenamos dvejopos paskirties prekės.
„Naša Niva“ taip pat skelbė, kad „Wildberries“ prekės per privačius tarpininkus pasiekia Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, nors pati bendrovė oficialią veiklą jose neigia. Tarpininkai užsakymus atsiima Rusijoje ir gabena į Donecką, Luhanską bei Mariupolį.
Būtent šiuo bendrovės vaidmeniu Ukraina grindžia smūgius „Wildberries“ sandėliams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per platformą gabenama sankcionuota elektronika, dronų dalys ir kita dvejopos paskirties produkcija.
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas BBC aiškino, kad tokių smūgių tikslas – sutrikdyti Rusijos kariuomenei ir ginklų gamintojams svarbių komponentų logistiką. Todėl „Wildberries“ sandėliai vertinami ne tik kaip civilinės prekybos objektai, bet ir kaip Rusijos karinio aprūpinimo grandies dalis.
