2016-03-13 17:44

Kruvinojo Kremliaus imperatoriaus aukų sąrašas: nuo kovotojų su korupcija iki žmogaus teisių gynėjų

Vladimiro Putino kopimas į Kremliaus valdytojo poziciją ir tapimas didžiausios pagal plotą pasaulio šalies prezidentu paženklintas daugybe politinių žmogžudysčių. Visos jos turi bendrą vardiklį – nužudytieji buvo aršūs Rusijos vadovu tapusio buvusio KGB agento kritikai.
Protestuotojai Stambule su plakatais, skelbiančiais „Putinas - žudikas“
Protestuotojai Stambule su plakatais, skelbiančiais „Putinas - žudikas“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

1998 m. lapkritis. Galina Starovoitova

Viena garsiausių Kremliaus kritikių ir žymi Rusijos demokratė buvo nušauta prie įėjimo į savo butą, praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai V.Putinas pradėjo vadovauti KGB įpėdinei Federalinei saugumo tarnybai (FST).

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Galina Starovoitova
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Galina Starovoitova

2003 m. balandis. Sergejus Jušenkovas

Partijos „Liberalioji Rusija“ vicepirmininkas buvo nužudytas prie įėjimo į savo daugiabučio namo Maskvoje laiptinę.

S.Jušenkovas buvo grupės „Kovaliovo komisija“, tiriančios daugiabučių sprogdinimus Maskvoje, aplinkybes. Manoma, kad sprogdinimus organizavo Rusijos specialiosios tarnybos, siekiančios rasti pretekstą pradėti naują karą Čečėnijoje.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sergejus Jušenkovas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sergejus Jušenkovas
 

2003 m. liepa. Jurijus Ščekočichinas

Žurnalistas ir Valstybės Dūmos narys mirė staiga nuo paslaptingos ligos. Tyrė valdžios korupcijos, pinigo plovimo ir nelegalios FST veiklos atvejus. Rusijos valdžia neišdavė leidimo atlikti skrodimą, tačiau J.Ščekočichino giminaičiams nusiuntus velionio odos pavyzdžius į Londoną buvo pateikta išvada, kad valdžios kritikas buvo nunuodytas taliu.

yabloko.ru nuotr./Jurijus Ščekočichinas
yabloko.ru nuotr./Jurijus Ščekočichinas

2004 m. birželis. Nikolajus Girenko

Žymus žmogaus teisių gynėjas ir etnologijos profesorius buvo nušautas savo namuose Sankt Peterburge. Savo moksliniuose darbuose N.Girenko aiškino, kad nusikaltimai dėl rasinės neapykantos turi būti klasifikuojami kaip neapykantos nusikaltimai, o ne paprastas chuliganizmas, ir dėl tokių išpuolių rengėjams privaloma skirti griežtesnes bausmes.

hro.org nuotr./Nikolajus Girenko
hro.org nuotr./Nikolajus Girenko

2004 liepa. Paulas Chlebnikovas

Rusiškos „Forbes“ žurnalo versijos redaktorius buvo nušautas Maskvoje. Tuo metu P.Chlebnikovas tyrė sudėtingas pinigų plovimo schemas, susijusias su Čečėnijos atstatymo fondu. Manoma, kad jomis naudojosi su Kremliumi siejamos grupuotės ir FST.

tltgorod.ru nuotr./Paulas Klebnikovas
tltgorod.ru nuotr./Paulas Chlebnikovas

2006 m. rugsėjis. Andrejus Kozlovas

Rusijos centrinio banko pirmojo pavaduotojo nužudymas siejamas su A.Kozlovo siekiu užkirsti kelią kriminalinėms pinigų plovimo schemoms.

ic.pics.livejournal.com nuotr/Andrejus Kozlovas
ic.pics.livejournal.com nuotr/Andrejus Kozlovas

2006 m. spalis. Ana Politkovskaja

Daugybės knygų ir straipsnių, atskleidžiančių žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje ir demaskuojančių V.Putiną kaip diktatorių, autorė buvo nušauta savo namuose Maskvoje.

„Scanpix“ nuotr./Ana Politkovskaja
„Scanpix“ nuotr./Ana Politkovskaja

2006 m. lapkritis. Aleksandras Litvinenka

Buvęs KGB agentas A.Litvinenka, kaltinęs Kremlių daugiabučių namų Maskvoje sprogdinimu, siekiant pateisinti invaziją į Čečėniją, buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu Londone.

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Litvinenka
„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Litvinenka

2009 m. sausis. Stanislavas Markelovas

Advokatas, gynęs čečėnų šeimą, kurios dukrą nužudė Rusijos karininkas, buvo nušautas po to, kai paskelbė apskųsiąs Rusijos vyriausybę už tai, kad nusikaltėlis buvo paleistas į laisvę penkeriais metais anksčiau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stanislavas Markelovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stanislavas Markelovas

2009 m. liepa. Natalija Estemirova

Ramzaną Kadyrovą ir apgailėtiną Rusijos žmogaus teisių padėtį kritikavusi N.Estemirova buvo pagrobta šalia savo namų Grozne, vėliau nušauta ir numesta į pakelės griovį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nužudyta žmogaus teisių aktyvistė Natalija Estemirova
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nužudyta žmogaus teisių aktyvistė Natalija Estemirova

2013 m. kovas. Borisas Berezovskis

Karą Čečėnijoje ir V.Putino režimą kritikavęs verslininkas negyvas buvo rastas savo namuose Berkšyro grafystėje, Didžiojoje Britanijoje. Oficiali versija – jis nusižudė.

„Scanpix“ nuotr./Borisas Berezovskis
„Scanpix“ nuotr./Borisas Berezovskis

2015 m. vasaris. Borisas Nemcovas

Aršus dabartinio Kremliaus režimo kritikas buvo nušautas pačiame Maskvos centre, ant tilto netoli paties Kremliaus. Šiuo nusikaltimu kaltinami Čečėnijos diktatoriui R.Kadyrovui pavaldaus bataliono „Sever“ kariai, jie suimti, tačiau nusikaltimo užsakovas neaiškus.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Borisas Nemcovas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Borisas Nemcovas
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą