Kaip pasakojo Marina, turinti nedidelius svečių namus Jevpatorijoje, Kryme, pavasarį ir vasarą, kai Ukrainos dronai ir raketos pradėjo reguliariai atakuoti Krymą, Rusijos turistai ėmė vienas po kito atšaukinėti savo viešnages.
Pasak jos, tai buvo pirmasis ženklas. Antrasis – benzino stygius, kuris apsunkino verslininkų galimybes apsirūpinti maisto produktais ir kitais būtiniausiais daiktais. O dabar, įsibėgėjant vasaros karščiams, didžiąją dienos dalį okupuotame Kryme gyventojai praleidžia be elektros ir tenkančio vandens.
„12 metų mums aiškino, kad Krymas yra 100 proc. apsaugotas“, – kalbėjo moteris, turėdama omenyje pažadus, kuriuos dalijo Rusijos pareigūnai nuo tada, kai atėmė Krymą iš Ukrainos.
„O tada per vieną mėnesį buvome nublokšti atgal į akmens amžių – be elektros, be vandens, be degalų“, – skundėsi Marina.
Nuožmi, bet tikslinga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kampanija, nukreipta prieš logistikos jungtis su okupuotu pusiasaliu, jame esančias elektros pastotes ir elektrines, naftos perdirbimo įmones ir tanklaivius, turinčius aprūpinti Krymą degalais, neabejotinai, atnešė karą iki kiekvieno pusiasalio gyventojo namų slenksčio.
Kaip pažymi „The Guardian“, būtent Kryme pirmiausia kilo didelis degalų trūkumas, kuris vėliau išplito į kitas Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Praėjusį mėnesį Kremliaus paskirtas pusiasalio gubernatorius Sergejus Aksionovas paskelbė nepaprastąją padėtį ir laikinai uždraudė degalų pardavimą privatiems vairuotojams, taip siekdamas išsaugoti kariuomenei ir gelbėjimo tarnyboms būtinas kuro atsargas.
Tačiau krizė gana greitai peržengė benzino trūkumo ribas. Ukrainos dronai vykdo koordinuotas atakas prieš energetikos infrastruktūrą pusiasalyje. „The Guardian“ analizė rodo, kad daugiau nei 70 proc. iš maždaug 2,5 mln. Krymo gyventojų susidūrė su kokios nors formos tiekimo sutrikimais. Daugeliui jų dabar tenka praleisti net po kelias dienas be elektros ar tekančio vandens.
Antradienį ryte „Telegram“ stebėsenos kanalas „Krymskij veter“ pranešė, kad praėjusią naktį Ukrainos pajėgos vėl apšaudė Krymą. Pasak liudininkų, po sprogimo Jaltoje, užfiksuoto apie 4 val. ryto, pietinis pusiasalio krantas liko be elektros.
Apklausos, kuriose dalyvavo daugiau nei tuzinas Krymo gyventojų, parodė, kad pusiasalyje stiprėja jausmas, jog Rusijos centrinė valdžia juos apleido, tarp žmonių taip pat auga nusivylimas tiek Rusijos paskirtomis valdžios institucijomis, tiek pačia Maskva, nes jie supranta, jog Kyjivas greičiausiai neatsisakys savo tikslo paversti Krymą „sala“.
Festivaliai, vasaros stovyklos ir renginiai paplūdimiuose, kurie anksčiau pritraukdavo minias poilsiautojų, buvo atšaukti. Vietoje saulės vonių žmonės būriuojasi prie degalinių ir yra priversti ieškoti vietos, kur būtų galima nusiprasti ar įkrauti telefoną.
„Mes išgyvename, o ne gyvename“, – pareiškė vienas Krymo gyventojas.
Iš Krymo kilęs Aleksejus, kuris 2014 m. pritarė pusiasalio aneksijai, atviravo, kad jo restoranas šią vasarą stovėjo beveik tuščias: turistai jo vengė, o šviežių produktų ir kitų prekių įsigijimas už pusiasalio ribų tapo sunkiai įveikiama užduotimi.
„Valdžia nuolat tvirtino, kad Krymas pasirengęs bet kam. Pačia tikriausia prasme – bet kam. Pasirodo, valdžia nesugebėjo pasirengti blogiausiam scenarijui, – nuogąstavo vyras. – Žmonės ieško kuro tarsi tai būtų „Bado žaidynės“.
Kaip ir kiti „The Guardian“ pašnekovai Aleksejus prašė saugumo sumetimais neatskleisti jo pavardės. Kryme vis dar veikia vienas iš represyviausių Rusijos saugumo aparatų, dėl kurio daugelis žmonių iš viso bijo prabilti atvirai.
„Belogorske jau daugiau nei 70 valandų nėra elektros, o mes vis dar gauname tik pažadus“, – teigiama viename iš dešimčių komentarų, skirtų Rusijos paskirtam Krymo vadovui S.Aksionovui.
Vietiniai „Telegram“ pokalbių kanalai virto improvizuotais išgyvenimo vadovais: gyventojai keičiasi patarimais, kur ką tik buvo atvežtas kuras, nustato žadintuvus, kad nepramiegotų naktį suplanuoto degalų kuponų išdavimo, dalijasi žemėlapiais, kur eilės trumpiausios, ir informuoja vieni kitus, kuriuose rajonuose vis dar yra elektra ar tekantis vanduo.
Daugiau svertų
Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) vyresnysis mokslo darbuotojas Robas Lee žurnalistams paaiškino, kad Ukraina, nukreipdama smūgius į Krymą, kurį Kremlius ilgą laiką laikė Vladimiro Putino karūnos brangakmeniu, tikisi sustiprinti savo pozicijas bet kokiose būsimose taikos derybose.
„Ukraina turi daugiau svertų būsimose derybose nei anksčiau, nes dabar ji gali patikimai smūgiuoti beveik bet kuriam taikiniui Kryme“, – nurodė jis.
Krymas esą nebe prioritetas
Neseniai vykusio interviu su nepriklausomu Rusijos žurnalistu Dmitrijumi Kolezevu metu vienas neįvardytas Rusijos generolas išreiškė nuomonę, kad Ukrainos paskutiniųjų dienų sėkmė iš dalies yra susijusi su tuo, kad Maskva nukreipė išteklius nuo Krymo gynybos į puolimą Donbase.
Pasak jo, Rusijos karinei vadovybei sutelkus dėmesį į likusių Donbaso dalių užėmimą, Krymas Rusijos prioritetų sąraše nusmuko į „trečią ar ketvirtą“ vietą.
-
Kremlius suveržė kilpą Krymui: paaiškino, kodėl nori atkirsti pusiasalį nuo pasaulio
-
Kremliaus ėjimas užminė mįslę: kodėl naujuose rubliuose nebeliko Krymo?
-
Kremlius griebėsi naujos taktikos okupuotuose regionuose
-
Krymo gynyba – nebeįmanoma: kaip žingsnis po žingsnio Ukraina surišo Rusijai rankas
-
Karas Ukrainoje. Zelenskis atleido Syrskį ir paskyrė naują ginkluotųjų pajėgų vadą
-
Putinui pranešė apie sugrąžintą „sausumos tiltą“ į Krymą: propagandininkai pakraupo
Kariniai analitikai abiejose konflikto pusėse mano, kad artimiausiomis savaitėmis Ukraina greičiausiai sustiprins savo kampaniją prieš Kerčės tiltą, kuris buvo atidarytas 2018 m. siekiant sujungti Krymą su Rusija, taip stengdamasi dar labiau pagilinti problemas, su kuriomis okupuotame pusiasalyje susiduria Rusija.
