Leidinys pastebi, kad V.Zelenskio sprendimas atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, praėjus vos šešiems mėnesiams nuo jo paskyrimo į postą, sukėlė pasipiktinimo bangą visoje Ukrainoje – tarp kariškių, pilietinės visuomenės ir daugybės eilinių ukrainiečių, kurie jaunojo ministro reformas laikė keliu link taikos Ukrainai palankiomis sąlygomis.
Po mėnesius trukusio konflikto tarp M.Fedorovo ir Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio V.Zelenskis palaikė O.Syrskio pusę.
„Pareigūnai, kaltinami korupcija, nekompetencija ar netinkamu valdymu, iš V.Zelenskio dažnai sulaukdavo kur kas didesnės kantrybės – ir netgi apsaugos – jei tik nekėlė grėsmės jo populiarumo reitingui“, – rašo leidinio redakcija.
Iš visų abejotinų V.Zelenskio sprendimų M.Fedorovo atleidimas gali turėti pačias pražūtingiausias pasekmes Ukrainos karo pastangoms, pabrėžia leidinys.
35 metų technologijų pradininkas turi tai, ko trūko politinei ir karinei vadovybei – aiškų planą, kaip laimėti karą.
Susidūrusi su daug gausesne Rusijos armija, Ukraina visada turėjo pasitelkti strategiją, grįstą pažangiomis technologijomis ir kūrybišku mąstymu, kad turėtų šansų nugalėti Rusiją. Anot leidinio, M.Fedorovas tai suprato.
Reformuodamas garsėjančią korupcija pirkimų sistemą ir įvesdamas konkurencinius konkursus daugumai pirkimų, M.Fedorovas, tikėtina, sutaupė Ukrainai milijardus viešųjų lėšų.
Tobulindamas ir plėsdamas Ukrainos vidutinio ir gilaus smūgio kampaniją M.Fedorovas taip pat prisidėjo prie tokio strateginio puolamojo spaudimo Maskvai, kokio dar nebuvo matyta.
M.Fedorovas taip pat ne kartą demonstravo gebėjimą rasti kūrybiškus sprendimus, turinčius apčiuopiamą karinį poveikį.
Atlikdamas nuostolių mūšio lauke auditą ir įvesdamas naują kontraktų sistemą, M.Fedorovas siekė pašalinti pagrindinę gyvosios jėgos krizės priežastį: sąlygas koviniuose daliniuose, ypač pėstininkų ir šturmo grupėse.
„Tuo tarpu O.Syrskis, pirmenybę teikiantis naratyvų karui ir siekiantis mikrovaldyti situaciją mūšio lauke vardan greitos taktinės naudos, savo sovietinio stiliaus vadovavimo kultūra nuosekliai žlugdė Ukrainos karo pastangas.
Niekur tai nejaučiama taip aštriai, kaip kariuomenės gyvosios jėgos krizėje. Sisteminės problemos baziniame rengime, mobilizuotų vyrų paskirstyme tarp kovinių dalinių ir jų panaudojime mūšio lauke sukėlė daugybę išvengiamų nuostolių, lėmė smarkiai išaugusį savavališko pasišalinimo ir dezertyravimo mastą, o daugelis brigadų kovoja praktiškai nebeturėdamos kovinių pėstininkų“, – rašo redakcija.
Jos teigimu, būtent šias problemas M.Fedorovas paveldėjo. Kaltinti jį tuo, kad per šešis mėnesius esą „nesugebėjo“ reformuoti mobilizacijos, kaip, pranešama, V.Zelenskis darė už uždarų durų vykusiame susitikime su įstatymų leidėjais, kai M.Fedorovas buvo pirmasis aukšto rango pareigūnas, apskritai pabandęs imtis šios problemos, yra ciniška, manipuliatyvu ir tiesiog absurdiška, rašoma straipsnyje.
Leidinys taip pat primena, kad žiemą Rusijos pajėgos stabiliai veržėsi pirmyn, darydamos stiprų spaudimą svarbiems miestams. Ukraina sunkiai kamšė spragas ir ruošėsi naujai sekinančiai puolamajai kampanijai pavasarį.
Rusijos raketos talžė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o „Starlink“ aprūpinti dronai smogė vis svarbesniems logistikos maršrutams vis giliau užnugaryje.
„Tiems, kurie čia, Ukrainoje, palaiko artimą ryšį su kariuomene, neatrodė, kad aukščiausioji karinė vadovybė rimtai ruoštųsi išgyventi Rusijos išsekimo karą, jau nekalbant apie jo laimėjimą.
Atėjęs M.Fedorovas ėmė optimizuoti tai, kas buvo jo kontrolėje, tapo atsvara Syrskiui ir ilgainiui ėmė stumti svarbesnes reformas“, – rašoma straipsnyje.
Jo darbas davė rezultatų, ir per pusmetį strateginė jėgų pusiausvyra apsivertė aukštyn kojomis.
„Dabar, priverstas rinktis tarp žmogaus, kuris technologijomis ir išmintinga strategija keitė išsekimo karo eigą Ukrainos naudai, ir žmogaus, kuris ją žlugdė mikrovaldymu bei sovietiniu mąstymu, V.Zelenskis pagalvojo ir pasirinko pastarąjį.
Taip pasielgdamas prezidentas, tikėtina, vėl pastūmėjo Ukrainą į lėto strateginio silpnėjimo kelią būtent tuo metu, kai atsirado galimybė spausti Rusiją užbaigti karą“, – rašo leidinys.
