S.Lavrovas kalba apie realią branduolinio karo grėsmę, netoli Mariupolio rasta dar viena masinė kapavietė

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatintame vaizdo pranešime sako, kad Rusija karu prieš Ukrainą nieko nepasieks.

„Per du mėnesius jie prieš mus panaudojo daugiau kaip tūkstantį raketų. Nesuskaičiuojamą kiekį aviacinių bombų, artilerijos. Jie kankino, plėšė, šaudė. Jie užminavo mūsų žemę. Jie taikius miestus ir kaimus pavertė pragaru. Dalis Ukrainos miestų ir bendruomenių buvo sugriauta. Tačiau jie nieko nepasiekė. Ir jie nieko nepasieks“, – sako V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas kalba, kad miestai, į kuriuos laikinai įžengė rusų okupantai, jiems nepasidavė.

„Žmonės protestais, savo požiūriu į okupantus parodė, kad Ukraina neabejotinai nugalės“, – sako V.Zelenskis.

„Rusija nori surengti apsimestinį „referendumą“ kur nors mūsų žemėje. Net jei jie pabandys, tai bus taip pat gėdinga, kaip ir visa kita, kas buvo sukurta Maskvoje siekiant okupuoti Ukrainą“, – kalba prezidentas.

Pirmadienį per Rusijos karių apšaudymą žuvo geležinkelio darbuotojas ir dar keturi buvo sužeisti, praneša „Ukrinform“, kuri cituoja Ukrainos geležinkelių bendrovės valdybos pirmininką Oleksandrą Kamyšyną. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad branduolinio karo grėsmė yra „reali“, tai jis sakė duodamas interviu „Pirmajam kanalui“, kurį cituoja Kremliui ruporu vadinamas gazeta.ru.

„Nenorėčiau, kad dabartinė rizika, kuri yra gana didelė, būtų dirbtinai padidinta, o yra nemažai žmonių, kurie norėtų tai padaryti. Pavojus yra rimtas, realus ir jo nereikėtų nuvertinti“, – sakė S.Lavrovas.

Pirmadienį į Chersono miesto tarybos pastatą įsiveržė ir užėmė ginkluoti asmenys, pranešė Chersono meras Igoris Kolychajevas feisbuke.

„Ginkluoti vyrai įžengė į Chersono miesto tarybos pastatą, atėmė raktus, pakeitė mūsų sargybinius savais“, – sakė jis.

Pasak mero, jis iš pastato išėjo 19.45 val. vietos laiku.

Kaip rašo BBC, Chersoną kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tačiau miesto tarybos pastatas buvo okupantų neužimtas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas į Kyjivą susitikti su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, vyko traukiniu iš Lenkijos.

A.Blinkenas tviteryje paskelbe dvi nuotraukas iš savo kelionės.

„Pamatėme žmones gatvėse ir aiškius įrodymus, kad mūšis dėl Kyjivo laimėtas“, – rašė jis.

Ukrainos gynybos ministerija kaimyninės Moldovos Padniestrės regione įvykusius sprogimus pavadino „suplanuota Rusijos slaptųjų tarnybų provokacija“, rašo BBC.

Ministerijos gynybos žvalgybos departamentas „Telegram“ tinkle paskelbtame pranešime teigė, kad likus trims dienoms iki incidento separatistinio regiono vadovai „jau ruošėsi jam ir pasirūpino įrengti saugų ir patogų bunkerį“ Valstybės saugumo ministerijoje, kuris buvo apgadintas per sprogimus. 

„Akivaizdu, kad šis atvejis yra viena iš daugelio provokacinių priemonių, kurias organizuoja FSB (Rusijos saugumo tarnyba), siekdama sukelti paniką ir antiukrainietiškas nuotaikas“, – sakoma pranešime.

Pirmadienį Lenkija pranešė, kad į Ukrainą išsiuntė tankų, praneša „Reuters“, remdamasi Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Skelbiama, kad M.Morawieckis tik patvirtino faktą, tačiau atsisakė pateikti papildomos informacijos apie suteiktų tankų skaičių.

Stačiatikių Velykos nesustabdė rusų atakų rytų Ukrainoje. Kyjive sekmadienį apsilankė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas.

Pastarasis teigia, kad Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę. Atsargos majoras, ginkluotės ir karybos specialistas Darius Antanaitis portalo 15min video laidoje „15/15“ svarsto, kokią ginkluotę Ukrainai galėjo pažadėti JAV, ką reiškia sprogimai Rusijoje, kada baigsis karas ir kokią pergalę savo visuomenei gali pranešti V.Putinas.

Interviu skaitykite čia.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Darius Antanaitis

Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamo Uždniestrės regiono Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šios teritorijos Valstybės saugumo ministerijos būstinė tikriausiai buvo apšaudyta iš raketinių granatsvaidžių.

Per incidentą, įvykusį apie 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, žmonės nenukentėjo, nes per ortodoksų Velykas pirmadienis buvo nedarbo diena, pridūrė VRM.

Vis dėlto saugumo ministerijos pastate buvo išdaužyti langai, „iš pastatų veržiasi dūmai“, sakoma Uždniestrės VRM pranešime.

Kaip rodo preliminari informacija, užpuolikai šaudė iš nešiojamojo prieštankinio raketinio granatsvaidžio, pridūrė ministerija.

Televizija „Pervyj Pridnestrovskij“ citavo įvykio liudininkus, sakiusius, kad sprogimų buvo keli. Į įvykio vietą buvo iškviesti išminuotojai, ugniagesiai ir paramedikai.

Nei Uždniestrės, nei Moldovos vyriausybė šio įvykio kol kas nekomentavo.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina.

Maskva tebeturi Uždniestrėje karinę bazę; ten laikoma apie 20 tūkst. tonų šaudmenų.

Vienas aukšto rango Rusijos kariškis iškėlė klausimą dėl Uždniestrės rusakalbių gyventojų padėties Maskvos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje kontekstu.

Generolas Majoras Rustamas Minekajevas, einantis Rusijos centrinės karinės apygardos vado pareigas, penktadienį sakė, kad Rusija siekia užsitikrinti kontrolę pietų Ukrainoje ir galimybės lengvai sausuma pasiekti Uždniestrę, „kur buvo rusakalbių gyventojų priespaudos atvejų“.

Moldovos užsienio reikalų ministerija dėl šių komentarų iškvietė Rusijos ambasadorių ir pabrėžė, kad tokie pareiškimai yra „nepagrįsti ir prieštaraujantys Rusijos pozicijai, palaikančiai mūsų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis“.

Tyrimų agentūros „Info Sapiens“ duomenys rodo, kad 59 proc. ukrainiečių mano, jog Rusijos sukeltas karas truks kelis mėnesius arba ilgiau.

Prieš tris savaites tokių respondentų buvo 48 proc., rašo pravda.ua.

Apklausa buvo atlikta balandžio 18-19 dienomis. Iš viso apklausti 1034 respondentai.

Pirmadienį Rytų Ukrainoje žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Jis nurodė, kad regione, kuriame Rusija vykdo puolimą, žuvo 9 metų mergaitė ir 14 metų berniukas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos ekonomika stabilizuojasi po precedento neturinčio sankcijų smūgio, atsakant į Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje.

„Rusijos ekonomika toliau stabilizuojasi. Infliacija sulėtėjo, savaitinis kainų augimas priartėjo prie normalaus, o kai kurių prekių kainos jau pradėjo mažėti“, – V.Putinas sakė per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Jis pridūrė, kad tai nulėmė du veiksniai: „aktyviai stiprėjantis“ rublis ir „vartotojiškos paklausos dinamika“.

„Po vasario ir kovo mėnesiais [pasiekto] piko pastebimas objektyvus vartotojų aktyvumo nuosmukis“, – sakė V.Putinas.

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, Rusiją užgriuvo tarptautinės sankcijos, įskaitant pagrindinių eksporto prekių embargą, o tai spartina ir šiaip didelę infliaciją šioje šalyje.

Nors V.Putinas tvirtina, kad Rusijos ekonomika gerai atlaiko sankcijas, ekonomikos ekspertai mano, kad didžiausias ekonominis sankcijų poveikis dar pasireikš ateityje.

Nuo karo su Rusijos Federacija pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 300 Rusijos karininkų, jų tarpe – Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas ir du generolai majorai.

Tokią informaciją skelbia Rusijos tinklalapis „Mediazona“, kartu su savanorių pagalba ištyręs daugiau nei 1700 publikacijų apie Rusijos kariškių likvidavimą Ukrainos teritorijoje.

Tinklalapis teigia, kad buvo likviduota mažiausiai 500 karių, kurie priklausė labiausiai kovai parengtų karinių dalinių grupėms – specialiosioms pajėgoms, jūrų pėstininkams ir desantininkams.

Pirmadienį kalbėdamas parlamento nariams Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. žuvo maždaug 15 000 Rusijos karių, rašo „The Guardian“.

„Mūsų vertinimu, per Rusijos puolimą žuvo apie 15 tūkst. Rusijos karių.

Daugelio šaltinių duomenimis, iki šiol sunaikinta arba paimta į nelaisvę daugiau kaip 2 000 šarvuočių. Iš jų mažiausiai 530 tankų, 530 šarvuočių ir 560 pėstininkų kovos mašinų. Rusija taip pat neteko daugiau kaip 60 sraigtasparnių ir naikintuvų“, – sakė B.Wallace'as,

Į Europą plūstant pabėgėlių srautams iš Ukrainos, kai kurie veikėjai socialiniuose tinkluose „antram gyvenimui“ prikelia senus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti chuliganiškai besielgiantys ukrainiečiai. Tokiu būdu siekiama formuoti neigiamą nuo karo bėgančių žmonių įvaizdį. Tačiau tai tėra manipuliacijos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stop kadras /Lenkų ir ukrainiečių muštynės autobuse

Ukrainiečių pulkininkas leitenantas Romanas Vasiliauskas yra lėktuvo Su-25 pilotas, kurį kovo 14 d. virš Volnovachos, Donecko srityje,  numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

Pirmadienį R.Vasiliauskas buvo paleistas į laisvę, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji valdyba.

JAV Valstybės departamentas pirmadienį pranešė patvirtinęs 165 mln. dolerių (153 mln. eurų) vertės šaudmenų, naudotų buvusios Varšuvos sutarties šalių, taip pat kitokios nestandartinės amunicijos pardavimą Ukrainai, siekiant padėti apsiginti nuo Rusijos puolimo.

Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

+25

Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) patvirtino potencialų pardavimą ir informavo apie tai Kongresą, kaip numato įstatymai. Kongresas teoriškai galėtų blokuoti šį ginkluotės pardavimą, bet tokia tikimybė nedidelė, nes Amerikos įstatymų leidėjai tvirtai palaiko Ukrainą, tapusią vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos auka.

„Siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius, gerindamas šalies partnerės saugumą, kuris yra politinio stabilumo ir ekonomikos pažangos Europoje variklis“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Šis pardavimas buvo organizuotas Ukrainos vyriausybei paprašius. Tarp parduodamos amunicijos esama šaudmenų minosvaidžiams, automatiniams granatsvaidžiams ir haubicoms.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras prisijungs prie ES tyrėjų komandos, tiriančios įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, pirmadienį pranešė ES teisminio bendradarbiavimo agentūra.

„Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro biuras Hagoje prisidės prie Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) tiriant įtariamus itin sunkius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje“, – sakoma Eurojusto pranešime.

Vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas pasirašė susitarimą su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniais prokurorais dėl dalyvavimo Jungtinėje tyrėjų grupėje, tiriant įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Susitarimu „siekiama palengvinti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, taip pat tuos [tyrimus], kurie gali būti perduoti TBT“, nurodė Eurojustas.

„Šiuo susitarimu JIT šalys ir prokuratūra siunčia aiškią žinią, kad bus imtasi visų pastangų renkant įrodymus apie Ukrainoje įvykdytus sunkius tarptautinius nusikaltimus ir patraukiant už juos atsakingus asmenis atsakomybėn“, – nurodė Hagoje įsikūrusi agentūra.

Beveik prieš dvi savaites K.Khanas lankėsi Ukrainos Bučos mieste, kuris keletą savaičių buvo okupuotas Rusijos pajėgų, o joms pasitraukus mieste buvo rasta šimtai nužudytų civilių.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia todėl, kad turime svaraus pagrindo manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai priklauso šio teismo jurisdikcijai“, – tuomet žurnalistams sakė K.Khanas.

Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas Vladimiras Putinas pavadino „išgalvotais“.

JAV prezidentas Joe Bidenas naująja JAV ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas, skirdamas B.Brink pasiuntine Rusijos didelio karinio puolimo taikiniu tapusioje Ukrainoje, pasirinko patyrusią diplomatę, mokančią rusų kalbą.

Šiuo metu JAV ambasadore Slovakijoje dirbanti B.Brink Kyjive užims misijos vadovo postą, kuris oficialiai yra laisvas nuo 2019 metų.

Ji „25 metus savo karjeros metus dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, pagrindinį dėmesį skirdama JAV politikai Europoje ir Eurazijoje“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime apie jos paskyrimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

B.Brink taip pat buvo misijų vadovų pavaduotoja JAV ambasadose Uzbekijoje ir Sakartvele, savo diplomatinės karjeros pradžioje buvo paskirta dirbti Serbijoje ir Kipre. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį apsilankė Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pranešė, kad J.Bidenas skiria B.Brink naująja ambasadore jo šalyje.

Jis taip pat patikino V. Zelenskį, kad JAV ketina kitą savaitę sugrąžinti savo diplomatus į Kyjivą, praėjus keliems mėnesiams po jų perkėlimo į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją.

Pasak Valstybės departamento pareigūno, nors kelios Europos šalys jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive, JAV diplomatai sugrįš palaipsniui.

„Nuo karo veiksmų pradžios kitoje sienos pusėje, Lenkijoje,  turėjome komandą, kuri dirbo šį mūsų darbą“, –  Lenkijoje J.Blinkeno laukusiems žurnalistams sakė pareigūnas.

B.Brink  paskyrimą dar turi patvirtinti JAV Senatas.  Nors 100 vietų Senato rūmai yra pasidaliję po lygiai, tikimasi, kad B. Brink bus patvirtinta, atsižvelgiant į esamą padėtį Ukrainoje.

Mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 žuvo pirmadienį per Rusijos smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje, pranešė Kyjivas.

„Preliminari informacija rodo, kad žuvo penki žmonės ir 18 buvo sužeista. Vyksta gelbėjimo operacijos, prokurorai ir kitos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus.

Aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai pirmadienį Norvegijoje netoli Oslo blokavo rusų naftos tanklaivį ir neleidžia jam iškrauti savo krovinio.

Aktyvistų teigimu, ši siunta prisideda prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimo.

Honkonge registruotas „Ust Luga“, kurį nuomojasi Rusijos naftos kompanija „Novatek“, gabena 95 tūkst. t kuro į naftos grupės „Esso“ terminalą Norvegijos pietryčiuose, sakoma „Greenpeace“ pareiškime.

Tanklaivis atplaukė iš Rusijos Ust Lugos miesto, esančio netoli Sankt Peterburgo, nurodo interneto svetainė „Marine Traffic“.

Keli „Greenpeace“ aktyvistai atplaukę mažu laiveliu prisirakino prie laivo. Kiti aktyvistai atplaukę baidarėmis išskleidė transparantus su užrašais „Nafta kursto karą“, nurodė organizacija.

Kai kuriuos aktyvistus, dar nespėjusius prisidėti prie akcijos, sustabdė policija.

„Aš šokiruotas, kad Norvegija veikia kaip laisvas uostas rusiškai naftai... finansuojančiai Putino karą“, – sakoma „Greenpeace“ Norvegijos skyriaus vadovo Frode Pleymo pareiškime.

Kaip sakė „Esso Norway“ atstovė, minimai siuntai netaikomos Vakarų sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Šie kontraktai buvo pradėti prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą“, – laikraščiui „Dagbladet“ sakė Anne Fougner.

„Esso Norway“ neturi kitų kontraktų dėl produktų iš Rusijos“, – pridūrė ji.

Nors nepriklauso Europos Sąjungai, Norvegija taiko beveik tokias pačias sankcijas Maskvai.

Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti 40 Vokietijos diplomatų, atsakydama į Berlyno „nedraugišką sprendimą“ išsiųsti virtinę rusų diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad ji iškvietė Vokietijos ambasadorių Maskvoje ir įteikė jam norą, informuojančią, kad „40 Vokietijos diplomatinių institucijų Rusijoje darbuotojų paskelbiami personae non gratae“, imantis „simetrinio atsako“.

„Vokietijos diplomatinės atstovybės vadovui buvo pareikštas griežtas protestas dėl atvirai nedraugiško Vokietijos vyriausybės sprendimo“ išsiųsti Rusijos diplomatų, nurodė URM.

Anksčiau balandį Vokietija pranešė išsiunčianti „reikšmingą skaičių“ Rusijos diplomatų. Panašių sprendimų dėl karo Ukrainoje priėmė ir kitos valstybės.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad šis sprendimas yra atsakas į Rusijos pajėgų „neįtikėtiną brutalumą“ provakarietiškoje kaimynėje Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie A.Baerbock žodžiai yra „nepriimtini“.

URM pridūrė, kad Berlyno sprendimas buvo „motyvuotas visiškai klaidinga prielaida, kad minėtų darbuotojų darbas buvo nukreiptas į „Vokietijos laisvės“ ir „Vokietijos visuomenės vienybės“ silpninimą, taip pat insinuacijomis apie įvykius Ukrainoje“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jai nepavyko susitarti su Maskva dėl humanitarinio koridoriaus, kuriuo iš apsiaustame Mariupolio uostamiestyje esančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso būtų evakuoti civiliai ir sužeisti kariai.

„Deja, šiandien nebuvo jokio susitarimo dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – per platformą „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Anksčiau pirmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas aplink „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje – esą kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos, paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje

Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.

Pareiškime priduriama, kad Ukrainos pusė turėtų parodyti „pasirengimą“ pradėti humanitarinę evakuaciją „iškeldama baltas vėliavas“ „Azovstal“ komplekse.

Pasak ministerijos, ši informacija „Azovstal“ komplekse esantiems asmenims bus perduodama „radijo kanalais“ kas 30 minučių.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.

Ukrainos vyriausybė atsiprašė ir pašalino Japonijos karo laikų imperatoriaus Hirohito nuotrauką iš vaizdo įrašo, kuriame jis vaizduojamas kartu su Adolfu Hitleriu ir Benito Mussolini, Tokijui pareiškus protestą, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Japonija ir toliau rems ukrainiečius, ginančius savo šalį nuo Rusijos invazijos, nepaisant „visiškai netinkamo“ Hirohito atvaizdo, pareiškė ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas Yoshihiko Isozaki.

Klipe, kurį Ukrainos vyriausybė balandžio 1 dieną paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, Maskvos įsiveržimas kritikuojamas kaip „rašizmas“ (rusiškas fašizmas). Po parodytomis trijų Antrojo pasaulinio karo laikų lyderių nuotraukomis užrašyta: „Fašizmas ir nacizmas buvo įveikti 1945 metais.“

Japonija kariavo Antrajame pasauliniame kare Hirohito vardu; jis buvo garbinamas tarsi dievybė, bet po Japonijos pralaimėjimo atsisakė savo „dieviškumo“ statuso. Istoriniai jo vaidmens per karą vertinimai lieka prieštaringi. Po mirties šis imperatorius Japonijoje vadinamas Showa.

„Vaizduoti Hitlerį, Mussolini ir imperatorių Showa tuo pačiu kontekstu yra visiškai netinkama, – žurnalistams sakė Y.Isozaki. – Tenka labai apgailestauti.“

Pasak pareigūno, Tokijas pareiškė protestą ir pareikalavo pašalinti imperatoriaus atvaizdą, o Kyjivas tokį reikalavimą įvykdė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu pavadino „padrąsinančiomis“ ir „veiksmingomis“.

Kalbėdamas pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi V.Zelenskis sakė, kad  JAV siūlo „galingą“ paramą jo šaliai. Ukrainos prezidentas pridūrė, jog susitikime buvo susitarta „dėl tolesnių žingsnių stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tenkinant visus prioritetinius mūsų kariuomenės poreikius“.

Sankcijų Maskvai griežtinimas taip pat buvo susitikimo darbotvarkėje, pabrėžė jis.

A.Blinkenas ir L.Austinas nurodė, kad JAV pritarė amunicijos už 165 mln. JAV dolerius pardavimui Ukrainai ir patvirtino daugiau nei 300 mln. dolerių finansavimą užsienio kariuomenei.

V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog Jungtinės Valstijos užims vadovaujančią poziciją joms ir kitoms sąjungininkėms teikiant Kyjivui saugumo garantijas ateityje.

Ukrainos prezidentas taip pat pasmerkė Rusiją už jos atakas sekmadienį, stačiatikiams švenčiant Velykas. Anot jo, tokie veiksmai yra „tyčinis gyvybės Ukrainoje naikinimas“.

Rusijoje praėjusią savaitę per gaisrą šiaurės vakariniame Tverės mieste veikiančiame karinių tyrimų institute žuvo 17 žmonių, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Deja, šiuo metu oficialiai patvirtintas žuvusiųjų skaičius išaugo iki 17“, – sakoma Tverės srities administracijos pranešime.

Jame priduriama, kad tarnybos tęsia pastato griuvėsių valymą.

Gaisras Rusijos aerokosminių pajėgų centriniame tyrimų institute Tverėje įsiplieskė praėjusį ketvirtadienį. Tą pačią dieną vietos pareigūnai pranešė, kad nelaimė nusinešė šešias gyvybes.

Preliminari informacija rodė, kad gaisras kilo dėl elektros trumpojo jungimo, informavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Vėliau ši informacija nebuvo atnaujinta.

Gynybos ministerija nurodė, kad institute vykdomi tyrimai susiję su Rusijos oro erdvės ir kosmoso gynyba, taip pat su naujų zenitinių raketų sistemų kūrimu.

Rusijoje neretai įvyksta atsitiktinių gaisrų dėl senstančios ir blogos būklės infrastruktūros, taip pat prasto saugos normų laikymosi.

Vynicos srities okupacinės pajėgos raketomis apšaudė Žmerinkos ir Kazatino miestus, savo „Telegram“ kanale pranešė Vynicos srities karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

„Šiandien Vynicos regionas vėl apšaudomas raketomis. Žmerinkos ir Kazatino miestai. Priešas bando smogti kritinei infrastruktūrai. Yra aukų ir sužeistųjų. Vykdomos gelbėjimo operacijos. Įvykio vietoje dirba SBU ir policija“, – sakė S.Borzovas.

Kaip praneša UNIAN, pasak „Ukrzaliznycios“ valdybos pirmininko Oleksandro Kamyšino, šį rytą okupantai apšaudė penkias geležinkelio stotis centrinėje ir vakarų Ukrainoje.

Dėl geležinkelio infrastruktūrai padarytos žalos vėlavo keli traukiniai.

Žinomi du raketų išpuoliai prieš geležinkelių infrastruktūrą Rivnės regione.

Vėliau Vynicos srities prokuratūra socialiniame tinkle "Facebook" pranešė, kad per Rusijos raketų smūgius į geležinkelio infrastruktūrą netoli Žmerinkos ir Kazatino miestų žuvo penki žmonės, dar 18 buvo sužeisti.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies pajėgos esą nutrauks puolimą Mariupolyje ir leis civiliams palikti „Azovstal“ metalurgijos gamyklos kompleksą, kur jie yra įstrigę.

VIDEO: Pulkas „Azov“ balandžio 24 d., sekmadienį, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame „Azovstal“ gamyklos rūsiuose Mariupolyje besislepiantys civiliai sako, kad baigiasi maistas ir vanduo

Pulkas „Azov“ balandžio 24 d., sekmadienį, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame „Azovstal“ gamyklos rūsiuose Mariupolyje besislepiantys civiliai sako, kad baigiasi maistas ir vanduo

Kremlius paskelbė, kad ugnis bus „vienašališkai“ nutraukta nuo 14 valandos Maskvos laiku, o karių daliniai bus perkelti toliau nuo gamyklos. Ten su okupantų pajėgomis toliau kaunasi Ukrainos kariai.

Praėjusią savaitę Rusija jau skelbė, kad leis tiek Ukrainos kariams, tiek civiliams saugiu koridoriumi pasitraukti iš „Azovstal“ teritorijos iškėlus baltas vėliavas. Dabar irgi pabrėžiama, kad Ukrainos pusė turėtų iškelti tokias vėliavas norėdama parodyti, kad su pasiūlymu sutinkama.

Pasak ministerijos, ši informacija „Azovstal“ komplekse esantiems asmenims bus perduodama „radijo kanalais“ kas 30 minučių.

Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Balandžio 25 d. rytas Lvivo srityje prasidėjo neramiai – regione pasigirdo sprogimai. Regiono karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad regione veikia oro gynyba, paskelbė UNIAN.

Apie tai jis rašė savo „Telegram“ kanale.

Nuotr. iš M.Kozyckio „Telegram“ kanalo/Rusijos raketų sukeltas gaisras Lvivo srityje

Lvivo srities gyventojai iš pradžių išgirdo sprogimus, o paskui danguje virš regiono ėmė sklisti dūmai. Vėliau M.Kozyckis rašė, kad visi žmonės turėtų likti slėptuvėse, nes veikia priešlėktuvinės gynybos sistema.

M.Kozyckis pranešė, kad gaisrai kilo dviejose Zoločevsko rajono gyvenvietėse. M.Kozyckio teigimu, situacija kontroliuojama, tačiau Lvivo gyventojai vis dar turi likti slėptuvėse.

Vėliau jis pateikė daugiau informacijos apie sprogimus. Pasak M.Kozyckio, balandžio 25 d., apie 08.30 val., Krasnojės geležinkelio stoties traukos pastotėje įvyko sprogimas. Įvykio vietoje dirba Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos struktūriniai padaliniai, gaisras vis dar gesinamas. Kol kas informacijos apie aukas nėra.

Vieną raketą Lvivo srities teritorijoje sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinių raketinių pajėgų padaliniai. Raketos skriejo į Vakarų Ukrainą iš pietryčių krypties ir buvo paleistos Rusijos okupantų iš strateginių lėktuvų, tikriausiai „Tu-95“.

„Telegram“ kanaluose ir žiniasklaidoje skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose, anot jų, matyti gaisras Briansko naftos bazėje, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Vieną iš gaisrą sukėlusio sprogimo vaizdo įrašų paskelbė „Mash“. Vietos telegramų kanaluose taip pat rodomi gaisrų vaizdo įrašai.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, per gaisrą „Transneft Briansk-Družba“ naftos bazėje nukentėjusiųjų nebuvo. Rusijos žurnalistų tyrėjų grupės „Conflict Intelligence Team“ įkūrėjas Ruslanas Levievas tviteryje rašė, kad, sprendžiant iš vietos gyventojų nurodytų geolokacinių duomenų, be „Transnefteprodukt“ krovos stoties, dega ir karinio dalinio 55443-90 Brianske objektai.

Kaip pranešė „Interfax“, remdamasi savo šaltiniu, gaisras naftos bazėje Briansko Fokinsko rajone buvo lokalizuotas 1 500 kv. m plote.

Apie sprogimų ir gaisro priežastis kol kas nepranešama.

Rusijos kariuomenė sudavė virtinę smūgių Ukrainos geležinkelių infrastruktūrai, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad ankstų pirmadienį rusų raketa smogė vienam objektui Krasnėje, apie 40 km į rytus nutolusioje nuo Lvivo. Ten kilo gaisras.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas nurodė, kad iš viso rusai smogė penkiems geležinkelio infrastruktūros objektams Centrinėje ir Vakarų Ukrainoje.

Dėl šių atakų vėluoja mažiausiai 16 keleivinių traukinių, sakė jis.

Informacijos apie smūgių padarytą žalą kol kas negauta.

Ukrainos Generalinis štabas pirmadienį paskelbė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko beveik 22 tūkst. savo karių. 

Taip pat skelbiama, kad Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 884 tankus, 411 artilerijos sistemų, 181 lėktuvą, 154 sraigtasparnius. 

Generalinis štabas pabrėžė, kad duomenys yra tikslinami ir nuolat atnaujinami. 

Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę, pirmadienį pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L.Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

L.Austinas ir A.Blinkenas tapo pirmaisiais aukšto rango JAV pareigūnais, apsilankiusiais Ukrainoje nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

„Tikime, kad mes galime laimėti, kad jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą paramą“, – sakė JAV gynybos sekretorius.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

L.Austinas ir A.Blinkenas pareiškė, kad amerikiečių diplomatai šią savaitę pradės palaipsniui grįžti į Ukrainą. Sekretoriai taip pat paskelbė apie 700 mln. dolerių (653 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kyjivui.

„Norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L.Austinas.

Maskva „jau prarado daug karinių pajėgumų – ir, atvirai kalbant, daug savo karių. Norime, kad ji neturėtų galimybės labai greitai atkurti šiuos pajėgumus“, kalbėjo Pentagono vadovas.

Be to, jis sakė, kad Jungtinės Valstijos nori, jog nusilptų Rusijos karinis pajėgumas, kad ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.

„Norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L.Austinas.

Balandžio 25-osios rytą rusų okupantai apšaudė 5 geležinkelio stotis Ukrainos centre ir vakaruose, yra sužeistųjų.

Apie tai pranešė „Ukrzaliznica“ valdybos pirmininkas Oleksandras Kamyšynas.

„Rusijos kariuomenė ir toliau sistemingai naikina geležinkelių infrastruktūrą.

Šįryt per valandą buvo apšaudytos 5 geležinkelio stotys centrinėje ir Vakarų Ukrainoje.

Bus sustabdyta mažiausiai 16 keleivinių traukinių. Aukų yra, detales aiškinamės. Aš informuosiu", – rašė O.Kamyšynas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tai buvo pirmasis Amerikos aukšto rango pareigūnų apsilankymas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią provakarietišką valstybę pradžios vasario 24-ąją. Jis įvyko daugeliui pasaulio šalių švenčiant ortodoksų Velykas. JAV vizito faktą patvirtino tik po to, kai A.Blinkenas ir L.Austinas paliko Ukrainos teritoriją.

A.Blinkenas ir L.Austinas išreiškė solidarumą su V.Zelenskiu ir paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą.

Jie taip pat pažadėjo, kad JAV papildomai skirs daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių (648 mln. eurų) vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant apie 300 mln. dolerių reikalingiems ginklams įsigyti.

Pinigai taip pat bus skirti Ukrainos regioninėms sąjungininkėms, kurioms reikia papildyti atsargas po to, kai jos nusiuntė ginklų savo kaimynei.

A.Blinkenas sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę JAV ambasadorę Slovakijoje Bridget Brink naująja ambasadore Kyjive – šis postas oficialiai tuščias nuo 2019 metų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Nors kelios Europos šalys jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive, Amerikos diplomatai grįš palaipsniui, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

„Nuo karo veiksmų pradžios kitapus sienos, Lenkijoje, turėjome komandą, kuri dirbo šį darbą“, – sakė pareigūnas žurnalistams, laukusiems A.Blinkeno ir L.Austino pasienyje Lenkijos pusėje.

„Nuo šios savaitės šios komandos nariai galės vykti vienadienių kelionių į Ukrainą, – sakė jis. – Galiausiai jie vėl pradės dirbti Kijeve.“

Ukrainos prezidentūra jau anksčiau sekmadienį patvirtino informaciją apie A.Blinkeno ir L.Austino vizitą, o V.Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius viename interviu, transliuotame per platformą „YouTube“, sakė, kad „jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.

V.Zelenskis sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat parašė, kad „Ukrainos ir JAV draugystė ir partnerystė yra stipresnės nei bet kada anksčiau“.

J.Bidenas dar ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Pasak prezidento, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene rytiniame Donbaso regione. Nuo J.Bideno kadencijos pradžios pernai sausį JAV jau perdavė maždaug 4 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos.

Prieš L.Austino ir A.Blinkeno vizitą Ukrainoje lankėsi virtinė Europos aukšto rango pareigūnų, tarp jų Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Lietuva šalies ligoninėse galėtų priimti iki 400 kare sužeistų Ukrainos karių ir civilių, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė.

„Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė.

„Tai yra toks resursas, kiek galėtume vienu metu priimti, neribojant planinių paslaugų“, – pridūrė ji.

Pasak kanclerės, sužeistieji ukrainiečiai Lietuvoje kol kas nėra gydomi.

J.Grebenkovienės teigimu, į kaimynines šalis pabėgusių gyventojų – tiek sužeistųjų, tiek sergančių lėtinėmis ligomis – perkėlimu į kitas Europos Sąjungos valstybes rūpinasi Europos Komisija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižės ligoninėje operuojamas sužeistas Ukrainos karys.

„Poreikis perkelti, pavyzdžiui, iš Lenkijos, Moldovos, nėra didelis, pacientų nėra daug. Po kelis pacientus persikelia kitos šalys“, – sakė SAM atstovė.

Tuo metu karių gydymą už Ukrainos ribų koordinuotis ėmėsi NATO, kuri šiuo metu bando sukurti centralizuotai koordinuojamą sužeistųjų evakavimo procesą.

„Jie tą procesą dėliojasi, bendradarbiauja su Europos Komisija, žiūri, kad tas procesas nebūtų dubliuojamas“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.

Anot jos, iš ministerijos ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojų yra sudaryta medicininio evakavimo darbo grupė, kuri formuoja ir koordinuoja medicininės evakuacijos procesą. Ji vėliau koordinuos ir faktinį sužeistųjų pervežimą į Lietuvą.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį išvyksta į Vokietiją, šios šalies politikus ji mėgins įtikinti būtinybe Ukrainai suteikti spartesnę europinę perspektyvą.

„Pagrindinė tema yra Ukraina ir pagalba Ukrainai“, – prieš vizitą BNS sakė parlamento vadovė.

„Prieš kelias dienas grįžau iš moterų parlamentų pirmininkių susitikimo Lenkijoje ir noriu nuvežti žinią Vokietijos parlamento pirmininkei apie tai, kokia situacija yra pasienyje, apie tai, kokia svarbi yra Vokietijos pozicija, ir apie tai, kad mes raginame – ne tik Lietuva, bet, sakyčiau šalių koalicija – kad kuo greičiau būtų suteiktas Ukrainai labai konkretus kelias į Europos Sąjungą“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.

Anot Seimo vadovės, taip pat bus kalbama apie ginkluotės tiekimą Ukrainai, naujas sankcijas Rusijai.

„Vokietija yra kertinė valstybė visais šiais klausimais ir jos pozicija yra ypač svarbi. Tikiuosi, kad šis vizitas pasitarnaus tam, kad kolegos Vokietijoje žinotų, kokia yra situacija“, – sakė Lietuvos politikė.

Pirmadienį naktį Rusijos mieste Brianske kilo didžiulis gaisras – užsiliepsnojo naftos bazės rezervuarai. Vietos gyventojai tvirtina prieš gaisrą girdėję sprogimus.

„Į iškvietimo vietą išsiųstos ugniagesių gelbėtojų komandos. Atvykus į vietą nustatyta, kad vyksta degimas naftos bazės teritorijoje“, – lakoniškai skelbiama Briansko srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos vyriausiosios valdybos pranešime.

„Pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – pridūrė ministerija.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Jis įsiplieskė 2 val. nakties vietos (ir Lietuvos laiku) Briansko Fokino rajone, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninė valdyba.

Rusijos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose buvo matyti liepsnų liežuviai ir dūmų kamuoliai naktiniame danguje virš Briansko.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad tai jau antras toks gaisras kuro saugykloje regione pastaruoju metu, tačiau kol kas šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

Briansko sritis ribojasi su Ukraina. Tarp Briansko ir Ukrainos sienos – apie 100 km.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka telegrame parašė, kad Brianske pradėti evakuoti netoli naftos bazės gyvenantys žmonės.

Priminsime, kad balandžio 1 dieną kitos su Ukraina besiribojančios Rusijos srities centre – Belgorode – taip pat užsidegė naftos bazė. Vėliau internete paplito vietos gyventojų daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti du Belgorodo naftos bazę atakuojantys ir po smūgių raketomis į naftos produktų rezervuarus nuskrendantys sraigtasparniai. Ukraina oficialiai nepripažino įvykdžiusi šią ataką, o Rusijos pusė oficialiuose pranešimuose apie gaisrą kalbėjo kaip apie paprastą nelaimingą atsitikimą.