2025-09-02 22:29

Kyjivas rado, kaip atgrasyti Rusiją: Vakarų saugumo garantijos tam net neprilygsta

Ukraina pradeda daugiamilijardinę ginkluotės stiprinimo programą, kurią finansuos Europa. Šis planas laikomas geriausia galimybe apsiginti nuo Rusijos mažėjant JAV paramai ir esant neaiškioms Vakarų saugumo garantijoms, atkreipė dėmesį amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Ukrainos raketa „Flamingo“
Ukrainos raketa „Flamingo“ / AP/Scanpix

Kaip Ukraina planuoja apsiginti

Ukraina nori ne tik paremti savo kariuomenę plataus masto Rusijos invazijos metu, bet ir paversti ją pokarinio susitarimo pagrindu. Tikima, kad tai padės atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo.

Pagal šį planą daugiausia dėmesio bus skiriama vidaus gynybos pramonės plėtrai.

Rugpjūčio pabaigoje Ukraina paleido savo ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą „Flamingo“. Straipsnyje primenama, kad ši raketa gali smogti taikiniams maždaug 3 000 km atstumu, gali nešti 1150 kg sprogmenų. Tad ši raketa gali smogti ne tik Maskvai, bet ir kitiems didiesiems Rusijos miestams.

Ekspertai mano, kad Ukrainai net nereikės naudoti „Flamingo“. Jų teigimu, tai dar galingesnė atgrasymo priemonė Rusijai nei bet kokios Vakarų saugumo garantijos.

„Serijiniai tolimojo nuotolio ginklai, tokie kaip „Flamingo“, gali būti stipriausia Ukrainos saugumo garantija pokario Europos tvarkoje“, – įvertino Oslo universiteto ginklų ekspertas Fabianas Hoffmanas.

AP/Scanpix/Ukrainos raketa „Flamingo“
AP/Scanpix/Ukrainos raketa „Flamingo“

„The New York Times" pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė vargu ar prilygs Rusijos kariuomenei pagal karių skaičių. Todėl sutelkti dėmesį į ginklų gamybos didinimą yra prasminga.

Be to, Ukraina jau turi karčios patirties su saugumo garantijomis. Dar 1994 m. Ukrainos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir JAV vadovai pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame buvo numatyta, kad Ukraina atsisakys savo branduolinių ginklų arsenalo mainais į kitų susitarimo šalių įsipareigojimą ginti šalį ir gerbti jos suverenitetą.

Tačiau akivaizdu, kas iš to išėjo.

Su kokiais iššūkiais susiduria Ukraina?

Straipsnio autoriai pažymėjo, kad kol kas nežinoma, kaip toli gali nueiti šis karinių pajėgų stiprinimas. Europos šalys jau patiria biudžeto sunkumų, todėl gali būti, kad jos negalės išlaikyti tokio finansavimo lygio, kokio tikisi Ukraina.

Kyjivas taip pat turi išspręsti gyvosios jėgos trūkumo problemą. Tik tada Ukrainos kariuomenė galėtų tapti tikra atgrasymo priemone prieš bet kokią Rusijos agresiją ateityje.

Suprantama, kad Ukraina neturi kitos išeities, kaip tik stiprinti savo gynybą, nes Vakarų pažadai dėl pokario saugumo garantijų dar nevirto konkrečiais įsipareigojimais. Noras stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas tik atspindi baimę, kad tokie pažadai gali būti niekada neįgyvendinti.

Apie ką diskutuoja sąjungininkai

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina ir Rusija kuo greičiau sudarytų taikos susitarimą. Ukrainos sąjungininkai Europoje mano, kad pirmiausia turi būti išspręstas saugumo garantijų Kyjivui klausimas, kad ateityje būtų išvengta naujo karo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Kai kurios Europos šalys pareiškė esančios pasirengusios dislokuoti karius Ukrainoje, o Jungtinės Valstijos teigė galinčios siųsti oro paramą. Šį ketvirtadienį, rugsėjo 4 d., Paryžiuje vyks „norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau diskusijos dėl saugumo garantijų kol kas nedavė reikšmingų rezultatų. Tuo pat metu Rusija bando jas sužlugdyti. Dėl šios priežasties Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo saugumo garantijų kūrimui.

Ukrainos ginklų gamyba ir vakarietiškų ginklų pirkimas yra sritys, kurioms Rusija vargu ar gali daryti įtaką, teigė „The New York Times“.

„Tai nėra tai, apie ką rusai iš tikrųjų gali diskutuoti. Tai mūsų pranašumas“, – žurnalistams sakė Ukrainos misijos prie NATO vadovė Aliona Hetmančiuk.

Straipsnyje nurodoma, kad kiek anksčiau išsakyti Vokietijos ir Norvegijos pažadai kitais metais skirti iki 10 mlrd. dolerių karinės ir civilinės pagalbos Ukrainai rodo, jog Europa yra pasirengusi priimti šį iššūkį. Tokios didelės sumos žymi posūkį, nes anksčiau Vakarų partneriai skirdavo mažesnes, trumpalaikes finansines lėšas.

Analitikai žurnalistams sakė, kad didesni finansiniai paketai gali padėti Ukrainai geriau planuoti ilgalaikę užduotį apginkluoti savo kariuomenę.“

Visas modelis yra toks, kad mes gauname sutartis, raštiškus susitarimus, kuriuose teigiama, kad iki šių metų iš JAV ir Europos šalių gausime tiek ir tiek ginklų Ukrainai“, – kalbėjo Transatlantinio dialogo centro prezidentas Maksymas Skripčenka.

Pasak jo, Ukrainos raketų programa yra geriausia saugumo garantija. Jis įsitikinęs, kad Maskva bus atgrasyta nuo naujo puolimo, jei Ukraina turės kelis šimtus ilgojo nuotolio balistinių raketų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą